Pėr kėtė arsye Isai e saktėsoi vetėm njė gjė: tė gjithė janė
tė dehur e tė pėrgjumur. Porse, ju kėtė nuk e shihni, meqė jeni nė tė
njėjtėn gjendje. Gjithnjė derisa nuk zgjoheni nuk mund tė jeni tė
vetėdijshėm pėr atė qė pėrreth jush ngjan: e tėrė bota lėviz nė
pėrhėnien mė tė thellė tė mundshme sė andejmi aq shumė mjerim, aq
shumė dhunė e konflikte. Kjo nuk ėshtė e domosdoshme, por kėshtu duhet tė
jetė, pasi qė njerėzit tė cilėt janė tė pėrgjumur nga dehja nuk mund tė jenė
pėrgjegjės pėr atė qė bėjnė. Nėse dikush vjen tek Isai duke pyetur se ēfarė
tė ndryshojė, ai do ti pėrgjigjet: Kurrgjė nuk mund tė bėsh gjithnjė
derisa nuk zgjohesh! E ēfarė mund tė bėni ju? Ēfarė mund tė ndryshojė rreth
ėndrrave tė veta njeriu qė ndodhet nė gjumė tė thellė? Ēfarė?
Njerėzit kanė shkuar tek Gurxhijevi e ky ėshtė
pėrfaqėsuesi mė i mirė i kėsaj epoke tė Isait, shumė mė i mirė, ta zėmė,
sesa papa i Vatikanit... Gurxhijevi ėshtė pėrfaqėsuesi mė i mirė shkaku se
ka besuar dhe punuar me metodat e fėrkimit me po ato tė njėjtat teknika me
tė cilat edhe Isai ka eksperimentuar. Ka krijuar me mija kryqe pėr njerėz tė
cilėt dėshirojnė tė ndryshohen. Po ashtu, ai ka thėnė se kurrgjė nuk ėshtė e
mundshme gjithnjė derisa njeriu nuk ekziston. Nėse nuk je i zgjuar,
pra, nėse mungon, ti atėherė vetėm beson se je. Sakaq, ai besim i
thjeshtė fare nuk mund tė ndihmojė.
Tash ta shikojmė pakėz edhe kėtė thėnie tė Isait. Kėto jan
llahtarisht tė thella, mė tė thellat tė mundshme, shumė tė rėndėsishme, meqė
ato mund tė bėhen yj-udhėrrėfyes nė jetėn tuaj. Mbajini nė mend!
Isai tha: U paraqita nė
qendrėn e botės dhe nė mish u shfaqa nė tė.
Tė gjithė i gjeta tė dehur, e asnjė i etshėm nuk
ishte.
Isai kurrė nuk i ėshtė hequr botės; ka qėndruar nė qendrėn e
saj. Ai nuk ka qenė ai qė tėrhiqet: ėshtė sjellė nėpėr tregje, ka
bashkėjetuar me turmėn. Ka folur me prostitutat, me punėtorėt, fshatarėt,
peshkatarėt. Me fjalė tė tjera, jo vetėm qė nuk ka ikur nga bota, por ka
qėndruar nė vetė qendrėn e saj. E ka njohur botėn mė mirė se gjithė ata qė
kanė ikur prej saj.
Nuk ėshtė aspak ēudi pse porosia e Isait ėshtė bėrė aq e
fuqishme porosia e njė Mahaviri kurrė nuk ka ndryshuar shumė njerėz, sakaq
fjala e Isait e ka ndryshuar gjysmėn e botės. Pse? Ai ka mbetur nė botė, e
ka kuptuar botėn mėnyrat, njerėzit, mendjen vetvetiu. Ka lėvizur me
popullin, dhe e ka kuptuar sesi ai funksionon: ėshtė kotur, i dehur.
Prandaj, edhe ka filluar tė zbulonte mėnyra me ndihmėn e sė cilave do ti
zgjonte.
Natėn e fundit, para se tė zihej apo, para se ta kishte
rregulluar qė tė ishte i zėnė kur faza e fundit ka filluar, njė nxėnės ka
qenė pranė tij. E ka zgjuar dhe i ka thėnė: Po tė them tė gdhihesh, se kjo
ėshtė nata ime e fundit. Unė kam pėr tu falur, e ti ji zgjuar. Mos bjerė nė
gjumė! Unė kam pėr tė shikuar sesi po pėrparon, pasi qė kjo ėshtė nata e
fundit me ju, mos harro.
Isai ka shkuar, por ėshtė kthyer pas vetėm gjysmė ore e ka
gjetur nė gjumė. Dhe pėrsėri e ka zgjuar, dhe pėrsėri ia ka pėrsėritur
pothuajse tė njėjtat fjalė: Ke fjetur, e tė kam thėnė tė mbahesh i zgjuar,
se ka ardhur nata ime e fundit. Ji i zgjuar, se mė nuk ke pėr tė mė parė
pėrsėri! Pastaj mund tė flesh sa ta kėnda qejfi. Por tash, derisa je me mua,
sė paku tash, nė kėtė natė tė fundit, mos bjerė nė gjumė!
Mė fal, iu pėrgjigj nxėnėsi, por kam qenė aq i pėrgjumur
saqė nuk kam mundur tė mbetem zgjuar. Por, tash kam pėr tė provuar me tėrė
fuqinė.
Isai, pas kėsaj, ka shkuar qė pėrsėri tė falej, por: kur
ėshtė kthyer, e ka parė situatėn e vjetėr: nxėnėsi ka fjetur. Pėrsėri e ka
zgjuar: Pse po flen? Mėngjesi ėshtė krejt afėr dhe sė frikti ka pėr tė mė
robėruar!
Nxėnėsi e ka pasur mjaft vėshtirė: Falmė, por mishi ėshtė i
fortė, kurse dėshira kaq e dobėt. Trupi nė secilin moment mu ka bėrė
gjithnjė e mė i rėndė, ndaj kam menduar: Pak gjumė nuk do tė mė bėjė keq?
Kur tė vijė Isai, do tė jem i zgjuar!
Tri herė Isai ka ardhur dhe e ka gjetur nxėnėsin duke
fjetur... Por e kėtillė ėshtė situata e tė gjithė nxėnėsve. Shumė herė kam
ardhur tek ju dhe ju kam gjetur nė gjumė tė thellė. Kurdo qė tė ju ofrohem,
ju gjej tė pėrgjumur. Tė fjeturit ėshtė bėrė natyra juaj e dytė. E ēfarė do
tė thotė kjo pėrgjumje? Se nuk jeni tė vetėdijshėm se jeni, ndaj shkaku i
kėsaj nuk jeni pėrgjegjės pėr veprat tuaja. Ju thjeshtė jeni tė ēmendur,
dhe krejt ēka bėni, e bėni si tė dehur.
Mulla Nastradini ėshtė zėnė dhe nxjerrė nė gjyq, e kur ka
dalur nga ndėrtesa, i ka thėnė mikut: Ka qenė vėrtet rėndė: gjyqi sė pari
mė ka dėnuar me pesėdhjetė rupi, pasi qė e kam puthur njė tė huaj nė rrugė.
Pėr kėtė gjė gjyqtari mė ka dėnuar me vetėm pesėdhjetė rupi, por kur e ka
parė atė grua, mė ka kėrkuar edhe aq tė holla, pasi qė ka konkluduar se kam
qenė i dehur tapė! Pėr atė arsye se ajo grua gati se as nuk ka qenė grua;
shėmtia e saj ka qenė tmerruese, dhe gjyqtari e ka kuptuar se askush esull
nuk do ta kishte sulmuar!
Dhe tė gjithė ju i puthni gjėrat mė tė shėmtuara nė botė,
kurse kjo ėshtė e mundur vetėm shkaku i asaj se jeni plotėsisht pijanecė.
Vallė, a keni menduar ndonjėherė pėr gjėrat me tė cilat jeni tė preokupuar?
Seē janė tė shėmtuara! Vallė, a mund tė gjeni gjė mė tė poshtėr sesa
pushteti? Dhe njerėz mė abnormalė sesa Napoleoni, Hitleri, Aleksandri i
Maqedonisė? Por, ambicia e tyre njėkohėsisht ėshtė edhe juaja; thellė nė
vete, ju do tė kishit dėshiruar tė ishit si edhe ata: tė suksesshėm nė ēdo
gjė, tė fortė, tė pangadhėnjyeshėm. Por: a mund tė gjeni vėrtet njerėz mė tė
poshtėr se Hitleri, Aleksandri e Napoleoni?
Pushteti ėshtė gjėja mė e shėmtuar e mundshme, por tė gjithė
gjakoni pėr tė; pėr dominim dhe sundim mbi tė tjerėt. A ka,vallė, gjė mė tė
shėmtuar sesa pasuria? Se, kjo gjė as qė mund tė jetė e bukur. Si mund tė
jetė e bukur ajo qė e themeluar ėshtė mbi shfrytėzimin? Aty ėshtė gjaku,
edhe vdekja, dhe jetėrat e sosura tė panumėrta... Me ndihmėn e gjithė
kėtyre, llogaria juaj bankare trashet. Gjėra mė tė shėmtuara vėrtet nuk ka,
por nė thellėsinė tuaj, tė gjithė jeni tė uritur nga gjakimi pėr pasurinė.
Kur tė vijė Dita e Gjykimit, do tė jeni tė dėnuar me nga
pesėdhjetė rupi gjobė, por kur Zoti ka pėr tė parė gjėrat qė i keni puthur
nė kėtė botė, ka pėr tė ju dėnuar edhe me nga pesėdhjetė. Pse? Sepse keni
qenė tė dehur; pėrndryshe, po tė mos kishit qenė tė tillė, opsesioni pėr
marrėzinė as nuk do tė kishte ndodhur.
Isai tha: U paraqita nė
qendrėn e botės dhe nė mish u shfaqa nė tė...
Dhe nuk kam qenė shpirt se shumė Mjeshtėr pa ndalim ju
vizitojnė si shpirt. Buda ende troket nė dyert tuaja, por nuk ėshtė i
trupėzuar. Dhe nėse nuk jeni nė gjendje qė ta njihni njeriun qė vjen si
trup, si atėherė keni pėr ta njohur atė qė vjen si shpirt?
Nė kėtė shekull, kur Helena Petrovna Blavatska ka zbuluar
apo, edhe mė mirė, rizbuluar praninė e Mjeshtėrve tė cilėt pandėrprerė
punojnė, duke u ndihmuar njerėzve nė rrugė, asaj gati askush nuk i ka
besuar. Njerėzit kanė menduar se ajo thjesht ėshtė ēmendur, meqė njerėzit
tek ajo kanė ardhur me po tė njėjtėn pyetje: Jepna ndonjė provė ku janė
ata Mjeshtėr? Njė nga gjėrat mė tė mėdha tė cilėn Teozofia pa pardon e ka
zbuluar ka qenė pikėrisht kjo prania e Mjeshtėrve tė padukshėm, shkaku se
ata pas pėrndritjes mbeten nė botė; ata nuk kanė ku tė shkojnė. Kjo ėshtė
ekzistenca e vetme e mundshme. Mjeshtri mbetet, por jo i trupėzuar, dhe e
tėrė qenia e tij ndihmon, pasi qė ai asgjė tjetėr edhe nuk mund tė bėjė e
tillė ėshtė natyra e tij. Kjo nuk ėshtė diēka qė ai bėn. Kjo ėshtė diēka qė
ėshtė.
Kjo ėshtė mu si drita qė e shndrit tėrė rrethin. Nėse askush
nuk ėshtė nė rrugė, drita edhe mė tutje ndriēon, mu si kur njerėzit kalojnė.
Drita e dėrgon kalimtarin si udhėrrėfyes, por kjo ėshtė natyra e saj
ndihmesa nuk ka lidhje me angazhimin. Kurdo qė ndonjė krijesė njerėzore
pėrndritet, ajo mbetet nė botė si udhėheqės pėr tė papėrndriturit. Por,
udhėrrėfyesin qė ėshtė si shpirt nuk mund ta njihni, nėse nuk jeni nė
gjendje ta njihni atė nė trup.
Isai thotė: Dhe u lajmėrova nė trup para tyre kam qenė i
trupėzuar, kanė mundur edhe tė mė shohin edhe tė mė dėgjojnė, kanė mundur
edhe tė mė ndiejnė, e megjithatė e kanė lėshuar rastin. E kanė lėshuar, se i
gjeta tė dehur. Kanė qenė si tė mos ishin fare, kanė qenė pa vetėdije. Kam
trokitur nė dyert e tyre, por ata nuk kanė qenė te shtėpia.
Nėse Isai vjen nė dyert e tua dhe troket, vallė a do tė jeni
ju te shtėpia? A do ta pranoni? Do tė jeni nė cilindo vend tjetėr, por jo
edhe nė shtėpinė tuaj. Keni pėr tė bredhur diku nėpėr botė, do tė jeni kėtu,
do tė jeni atje, por kurrsesi nė shtėpi. Ku e keni shtėpinė? Brenda jush,
aty ku e keni vetėdijen, aty ndodhet edhe ajo. E ju kurrė atje nuk udhėtoni,
se mund tė arrini nė atė vend vetėm me meditim tė thellė. E kur jeni nė atė
gjendje tė vetėdijes, Isanė automatikisht mund ta njihni, pavarėsisht se a
vjen me trup apo pa tė. Nėse jeni nė shtėpi, keni pėr ta njohur trokitjen.
Por, nėse nuk jeni nė shtėpi, ēfarė mund tė bėni atėherė? Isai do tė
trokasė, por ju nuk do tė jeni. Ky ėshtė kuptimi i vetėm i kėtyre fjalėve
pijanecė: nuk jeni nė shtėpi.
Dhe vėrtet, kurdo qė dėshironi ta harroni vetveten ju jepeni
pas alkoolit, pas ca mjeteve dehėse, pas drogės. Angazhimi ėshtė po ashtu
harresė dhe i tėrė religjioni bazohet nė vetėrikujtesėn. Pikėrisht shkaku i
kėsaj, tė gjitha religjionet kėrkojnė pėrkortėsi, tė mos pini alkool. Kjo
nuk do tė tė thotė se ka diēka tė keqe nė alkoolin nėse nuk punoni me
veten, krejt ėshtė nė rregull. Por nėse jeni nxėnės, atėherė nuk ka gjė mė
tė keqe nė botė, pasi qė rruga nuk ėshtė gjė tjetėr pėrveēse rikujtesė,
ndėrsa alkoolizmi plotėsisht gjėja e kundėrt: harresė.
Por, prej nga tek ju kjo ide qė ta harroni vetveten? Pėrse e
keni kaq mėrzi me vetveten? Pėrse nuk mund tė jetoni nė shoqėri me vetveten?
Pėrse nuk mund tė jeni tė zgjuar e tė zhdehur dhe tė ndiheni mirė nė atė
gjendje? Ku ėshtė problemi? Problemi ėshtė nė atė se, kur jeni tė tillė,
gjithmonė ndiheni tė zbrazėt; e keni ndjenjėn se ju thjesht nuk ekzistoni. E
ndieni asgjėsinė, dhe kjo asgjėsi bėhet diēka qė jua pėrkujton greminėn.
Posa tė jeni afėr skajit, llahtaroheni, dhe nga buzėgremina ikni nė llojin e
dehurisė suaj.
Thellė nė ju ndodhet pafundėsia: pėr kėtė ju edhe jeni nė
arrati nga thellėsia juaj. Buda kėtė pafundėsi e quajti jo-uni annata.
Askush nuk ėshtė pėrbrenda. Kur shikoni, shihni vetėm hapėsirėn pa anė e
fund - njė qiell tė brendshėm, humnerė pa fund. Gjersa zgurdulloni sytė nė
atė thellėsi llahtaruese, fillon tė ju sillet koka vėrdallė, ashtu qė ju pa
njė pa dy arratiseni. Por ku? Ku po ikni ashtu? Kahdo qė tė shkoni, ajo
zbrazėtirė ka pėr tė ardhur me ju, se ajo jeni ju, Tao-ja,
natyra juaj. Njeriut kjo duhet ti bėhet e qartė njėherė e pėrgjithmonė.
Meditimi nuk ėshtė gjė tjetėr pėrveēse afri me zbrazėtinė
tuaj tė brendshme: kemi tė bėjmė me njohjen e jo me ikjen; me tė jetuarit
pėrbrenda saj, e jo duke ikur nga ajo. Dhe atėherė, pas gjithė atyre
sendėrtimeve, zbrazėtia shndėrrohet nė plotni tė jetės. Kur nuk ikni, ajo
ēuditėrisht shndėrrohet nė gjėnė mė tė bukur tė mundshme, mė tė pastėr, pasi
qė zbrazėtia me asgjė nuk mund tė jetė e ndotur. Po tė kishte diēa nė atė
zbrazėti, pluhuri do tė hynte me atė, e edhe vdekja, kufizimi. Por, jo: nėse
atje ka ēkadoqoftė, pėr Zotin vend nuk ka. Se Zot ėshtė ai ambisi
pėrfundimtar, pafundėsia supreme. Ai ėshtė gjithmonė aty, aty ku edhe ka
qenė, por ju nuk jeni mėsuar tė shikoni nė atė kahje.
E tėrė kjo ta pėrkujton kėtė: kur shkoni nė bjeshkė dhe nga
ndonjė majė shikoni teposhtė, ju kaplon marramendja nga tė shikuarit poshtė.
Atėherė thjesht nuk dėshironi tė shikoni mė, se ju pushton frika gjithnjė e
mė e madhe e mė e madhe ndoshta keni pėr tė rėnė. Por, asnjė majė nuk
ėshtė aq e lartė, asnjė luginė aq e thellė sa ajo nė ju. Ndaj pėr kėtė
arsye, kurdo qė shikoni nė brendėsi: frikė, rrėqethje, marramendje
njėkohėsisht i mbyllni sytė dhe arratiseni si pa krye. Keni ikur, larg e mė
larg prej asaj thellėsie, dhe atė jo vetėm njėherė nė mijėra jetė e keni
pėrsėritur kėtė tė njėjtėn. Kurrkund nuk keni arritur, kurrgjė me kėtė as
fituar nuk keni.
Njeriu thjesht duhet tė hyjė nė marrėdhėnie me
thellėsinė e vet. Kur tė ndodhė kjo, natyra e saj ndėrron ajo bėhet
gjithēka. Mė nuk ėshtė e zbrazėt, diēka negative; veēse, rruga ndodhet nė
pranimin e kėsaj.
Vazhdon...
(1)
(3)
(4)
(5)
|