Ka pėr tė dėshtuar, sepse ėshtė aq i vėrtetė saqė nuk mund
tė ju mashtrojė. Ka pėr tė qenė i sinqertė dhe i ndershėm, i vėrtetė, por tė
gjitha kėto veti kanė pėr ta bėrė tė huaj pėr kėtė botė, pasi qė nė kėtė
botė suksesojnė vetėm ata tė cilėt janė dinakė, hipokritė, tė mjerė. Pėr
kėtė shkak tė gjitha familjet e kanė vetėm njė brengė: para se fėmija tė
hapėrojė jashtė shtėpisė, zemra duhet ti verbohet sidoqoftė, me
ēkadoqoftė.
Nuk mund tė luteni, as tė doni nuk jeni nė gjendje. A
mundeni, vallė? A mund tė jeni nė lutje? Nė shikim tė parė ėshtė krejt nė
rregull tė dielėn shkoni nė kishė, por e tėrė kjo ėshtė e rrejshme, shkaku
se e tėrė kjo vjen nga koka. Njerėzit kėtė thjesht e kanė mėsuar, dhe kjo
nuk iu vjen nga zemra: zemrat janė tė vdekura, tė ftohta, boshe, prandaj ata
njerėz nuk ndiejnė ama bash kurrgjė. Ata dashurohen, hyjnė nė
bashkėshortėsi, nga e tėrė kjo fėmijėt rrjedhin veēse jo nga dashuria, por
nga kalkulimi, aritmetika, logjika. Tė gjithė i frikėsohen dashurisė, pasi
qė askush nuk di se ku ajo ka pėr ta dėrguar njeriun i cili ėshtė dorėzuar.
Rrugėt e zemrės askush nuk i njeh; ato edhe sot e kėsaj dite janė misterioze
e tė pandriēuara. Me kokėn nė kokė, ju jeni nė autostradė. Me zemrėn nė
zemėr, lėvizni nėpėr pyllin e pashkelur, nėpėr vendin pa shtegdalje: rrugė
nuk ka, nuk ka rrahė, nuk ka shtigje tė trasuara. Duhet vetė ta gjeni
rrugėn.
Me zemrėn jeni individė, vetmitarė. Me kokėn jeni vetėm
pjesė e shoqėrisė. Kokėn e kanė ushtruar strukturat sociale, dhe pėr kėtė
koka ėshtė produkt i shoqėrisė. Me zemrėn jeni vetmitarė, vėshtronjės.
Secila bashkėsi e kėsaj bote e vret zemrėn, kurse Isai thotė:
...se tė verbėr janė ata nė zemrėn e tyre e nuk mund
tė shohin se tė zbrazėt vijnė nė kėtė botė e tė zbrazėt shkojna prej saj.
Vetėm zemra juaj mund tė shohė sesa jeni tė zbrazėt! Ēfarė
keni fituar? Ēfarė pjekurie keni arritur? Nė ēekstazė jeni? Akoma nuk po
deheni nga lumturia. E tėrė e kaluara juaj thjesht po kutėrbon erė tė keqe,
kurse e ardhmja ka pėr tė qenė vetėm pėrsėritje e sė kaluarės sė prishur,
dhe kjo ėshtė e tėra. Vallė, a ėshtė e mundur diēka tjetėr? E, pikėrisht sė
kėndejmi vjen pėrdėllimi si i Budės, ashtu edhe i Isait. Kur janė tė
palumtur, ata janė tė tillė ekskluzivisht shkaku juaj.
Por tash janė tė gjithė tė dehur. Kur tė zhdehen nga
vera, atėherė do tė pendohen.
Pėr ty ėshtė fjala. Mos mendo se ata janė atje diku
ata je ti: kur pakėz tė zhdehesh dhe ta ftosh vetėdijen, ke pėr tu
penduar shkaku i tė gjithave.
Kjo fjalė penduar ėshtė shumė e rėndėsishme. I tėrė
krishterimi zė fill nė pendesėn - nga tė gjitha religjionet, ky mė sė
tepėrmi varet prej kėsaj gjendjeje. Pendesa ėshtė e mrekullueshme nėse vjen
nga zemra, nėse njeriu e kupton: Vėrtet, Isai ka tė drejtė ne vetėm i
harxhojmė kot jetėrat tona!
Ky harxhim plangprishės ėshtė mėkat jo ai qė Adami e ka
bėrė mėkat ėshtė harxhimi i shfrenuar i jetės, shkapėrderdhja e energjisė,
e mundėsisė pėr rritje, mėkat ėshtė tė lėshuarit e rastit pėr bashkim. Kurse
njerėzit e asgjėsojnė kohėn duke mbledhur pleh tė padobishėm,
por, jo: kur tė vetėdijėsohen, kanė pėr tu penduar. Nėse kjo ndjenjė
rritet nga zemra, ajo ka pėr tė ju pastruar. Asgjė nuk krijon pastėrti aq tė
thellė sa pendesa. Nė kėtė gjendje fshihet bukuria e krishterimit
pėrgjithėsisht.
Hinduizmi nuk ka mugulluar nė kėtė fshehtėsi. Ata as nuk e
kanė parandier kuptimin e kėsaj ndjenje. Ky zbulim i takon krishterimit.
Nėse pendohesh nė plotni, nėse ajo valė buron nga thellėsia e zemrės sate,
nėse tėrė qenia jote e ndien se ke humbur
shumėēka, se e ke keqharxhuar mundėsinė tė cilėn Zoti ta ka dhėnė e nuk ke
qenė as falėnderues, e ke keqpėrdorur Unin tėnd tė vėrtetė ti atėherė e
ndien mėkatin. E ajo edhe ėshtė mėkat! jo se dikė e ke vrarė apo se dikujt
i ke vjedhur gjė. Tė gjitha ato janė mėkate tė vogla qė janė vetėm pasojė e
atij mė tė madhit mėkat: i dehur je, i hipnotizuar, i kotur. Po i hape sytė
e tu, po e pate zemrėn tė njomur me pendesė, atėherė del klithja dhe vaji
nga qendra e qenies. Nuk ka nevojė pėr kurrfarė fjlalėsh. Nuk ėshtė e
nevojshme qė dikush atje me zė tė ngjirur ti thotė Zotit: Pendohem apo:
Tė lutem, falmė, ki mėshirė! Kjo fare nuk ėshtė e nevojshme, meqė vetė
ekzistenca jote ėshtė bėrė gjendje pendimi. Dhe, pėrnjėherėsh je i pastruar
nga e kaluara.
Kjo pa dyshim ėshtė e fshehta mė e madhe tė cilėn Isai ia ka
dhuruar kėsaj bote. Xhainėt, ta zėmė, gjithmonė kanė folur sesi rruga ėshtė
e gjatė, e mundimshme, e se pėr ēdo tė keqe duhet bėrė diē e mirė, pėr tu
krijuar baraspesha. Kjo ėshtė gjė e thjeshtė, matematikore: pėr ēdo gabim,
nga njė korrigjim. Hindusėt thonė se gabimi ėshtė aq i rėndė saqė zgjimi
ėshtė tejet i vėshtirė. Vetėm pas njė pėrpjekjeje afatgjate njeriu mund tė
pastrohet nga e kaluara.
Por sekreti i Isait ėshtė i tejmrekullueshėm: Pendohuni dhe
tė liruar jeni prej ēdo gjėje! Krejt kjo ngjan si diēka e pabesueshme, se
si ėshtė e mundur kjo? Kėtu ėshtė i tėrė dallimi nė mes tė Hindusve,
Budistėve, Xhainėve e tė Krishterėve. As Hindusėt, as Xhainėt, as Budistėt
nuk kanė besuar se vetėm me anė tė pendesės... se ata nuk dinė se ēfarė ajo
gjendje do tė thotė. Isai pėrsėri e ka sjellė ēelėsin nė dritė tė ditės. Ky
ėshtė njė nga mė tė vjetrit qė ekzistojnė.
Por kuptojeni se ēėshtė pendimi. Fjalėt qė paralajmėrojnė
pendimin nuk paraqesin asgjė. Po ashtu, as pendimi me gjysmė zemre nuk ēon
kah zgjidhja. Kur e tėrė qenia pendohet, atėherė ajo rilindet, dhe atėherė
ēdo damar juaji, ēdo nerv e pore, tėra kėto ndiejnė se ēmėkat keni bėrė
kurse mėkatet janė bėrė nė njė gjendje absolutisht tė dehur pas pendesės
ndodh transformimi i Madh. E kaluara zhduket; me tė zhduket edhe mundėsia qė
ditėt tuaja tė ardhshme tė jenė vetėm e kaluara e projektuar. Jeni tė hedhur
nė tė tashmen, nė kėtu, nė tash, kah thelbi juaj.
Atėherė, pėr tė parėn herė, ndieni asgjėsinė e brendshme.
Ajo asgjėsi nuk ėshtė diēka negative, veēse mė parė ta pėrkujton njė tempull
tė pafund, hapėsirėn e pafund... Ju ėshtė falur... Nėse pendoheni, thotė
Isai, tė falurit ėshtė i sigurt.
Mjeshtri i Isait ka qenė Gjon Pagėzori, kurse i tėrė mėsimi
i Gjonit mund tė pėrmblidhet nė njė tė vetmen gjė: Pendohuni se Dita e
Gjykimit ėshtė afėr! Ka qenė rebel i madh, njė natyrė pothuajse e egėr, dhe
ka shkuar nga njėri skaj i vendit nė tjetrin, gjithkund duke bartur vetėm
njė porosi: Pendohuni! Po ofron Dita e Gjykimit! Pėr kėtė arsye tė
krishterėt plotėsisht e kanė hedhur teorinė e reinkarnimit. Kėtė teori nė
realitet: kėtė tė vėrtetė Isai e ka pasur tė njohur, tėrė kėtė ai e ka
ditur fare mirė, porse idenė e ka hedhur vetėm qė pendesa tė fitonte peshė.
Meqė, nėse jetėra ka sa tė duash, atėherė pendimi nuk mund
tė jetė i plotė. Mund tė prisni, mund ta shtyni sa tė doni. Pasi qė atėherė
e krijoni pėrshtypjen tjetėr: Nėse kėtė jetė e kam huqur, kjo nuk ėshtė
gjithaq e tmerrshme; nė jetėn tjetėr... Kjo ėshtė ajo qė Hindusėt e kanė
bėrė: pėr dembeli, ama bash akush nuk mund tė krahasohet me Hindusėt, dhe
kjo vetėm shkaku i kėsaj teorie: kohė kemi me bollėk. Pse atėherė tė
nxitohemi?
Prandaj hindusėt kurrė nuk janė brengosur shumė pėr kohėn.
Ata kurrsesi nuk kanė mundur ti imagjinojnė orėt. Po qe se kjo gjė do tu
besohej atyre, deri tek shpikja kurrė nuk kishte pėr tė ardhur. Prandaj, ora
e dorės, nė kokėn e njė hindusi ėshtė element i huaj, trup i huaj. Sahati,
qoftė ai edhe i murit, thjesht nuk i pėrket shtėpisė sė njė familjeje Hindu.
Ai ėshtė zbulim i tė krishterėve, kurse koha ėshtė e shkurtėr, ajo nxiton
ajo nuk ka lidhje me sahatin, por me jetėn e cila ju rrjedh nėpėr
gishtėrinj. Vdekja do tė jetė fundi i rrugės, e ta shtyni kurrsesi nuk keni
mundėsi.
Vetėm pėr ti ikur shtyrjes, Isai e Gjon Pagėzori, i cili
Isanė edhe e ka inicuar nė fshehtėsi, tėrė peshėn e mėsimit tė tyre e kanė
vendosur vetėm nė njė gjė: Pendohuni, pasi qė kohė mė nuk ka, se po e
shtytė, do tė jeni tė humbur. Me theksimin e kėsaj ndjenje i dhanė forcė tė
re rrugės shpirtėrore.
Nėse Isai befasisht thotė se kjo ėshtė dita e fundit, dhe se
nesėr do tė hidhet bomba hidrogjenike, e nėse pas tė gjithash bėrtet:
Pendohuni! e tėrė qenia ėshtė e fokusuar nė momentin, dhe do tė jeni
papritmas kėtu dhe tash. Dhe atėherė ka pėr tė ardhur gjer tek
klithma, jo tek fjalėt. Ēėshtja nuk do tė vijė nga koka ka pėr tė qenė
ekzistenciale, gjithėpėrfshirėse, nga zemra. Lotėt nuk kanė pėr tė buruar
vetėm nga sytė zemra do tė jetė e mbushur me lotė, sepse e keni shtyrė.
Nė qoftė se njė pendesė kėsisoji realizohet kurse kjo
ėshtė pėrpjekje e bazuar nė zgjuarsi vetėdija totalisht pastrohet nga e
kaluara. Nuk ka nevojė qė tė krijohet baraspesha, se ajo kurrė nuk ka qenė
realitet. Ajo ka qenė ėndėrr. Vetėm zgjohuni. E tėra nėpėr tė cilėn keni
kaluar ka qenė ankth nate mendimet tuaja personale.
Dhe mos jini pritonjės - sepse e keni shtyrė po tė njėjtėn
gjė nga jeta nė jetė. Dhe shtyrja mund tė vazhdohet: pėr mendjen kjo ėshtė
gjė aq e kėndshme. Mendja e adhuron njė fjalė: Nesėr e thotė gjithmonė.
Kurse kjo nesėr ėshtė mbrojtje, mbrojtja e tė gjitha mėkateve, derisa
virtyti ndodhet nė ēastin.
Kam dėgjuar: krejt kjo ka ndodhur nė shkollėn e krishterė
misionare... nė tė kanė qenė edhe disa djem tė cilėt nuk kanė qenė tė
krishterė, por, jo: edhe ata ka qenė dashur ti mėsonin tė gjitha ato
parabola e rrėfime nga Bibla. Njė ditė, nė klasė ka ardhur inspektori i
shkollės dhe e ka pyetur njė djalosh: Thuajmė, cili ka qenė njeriu i parė
nė botė, e cila gruaja e parė?
Adami dhe Eva pa dilemė ka folur djaloshi.
Bukur, shumė bukur , ka qenė i kėnaqur inspektori. Por,
mė thuaj ti mua cilit nacionalitet i kanė takuar ata?
Pyetja ka qenė tepėr e pazakonshme, por, jo: djaloshi nuk
ėshtė hutuar: Kanė qenė hindus, natyrisht.
Imspektori ka qenė deri diku i hutuar me pėrgjigjen, por nuk
ka lejuar qė kjo tė vėrehet: E kush tė ka thėnė se i kanė takuar kėtij
nacionaliteti? Pse po mendon se Adami dhe Eva kanė qenė hindus?
Po sė paku kjo ėshtė e thjeshtė, thotė djaloshi. Nuk kanė
pasur kulm mbi kokė, madje as rroba nuk kanė pasur, pėr ushqim nuk kanė
pasur mė tepėr se njė mollė pėr ta ndarė me njėri-tjetrin e megjithatė
kanė besuar se janė midis parajse! Njėsoj si Hindusėt!
Hindusėt nuk brengosen shumė, mor ēfarėdo qė tė ndodhė.
Pėrse tė vuajnė kur edhe ashtu mendojnė: Jeta ėshtė e pafund - pse tė
brengosemi? Pse pandalim tė nxitohemi? Nuk ka nevojė qė tė ngutemi si pa
kokė tė gjitha mund tė bėhen ngadalė.
Krishterimi punės shpirtėrore i ka dhėnė forcė tė madhe,
meqė e ka krijuar idenė se kjo botė ėshtė e para dhe e fundit. E mbajeni nė
mend mirė: sa i pėrket teorisė, Hindusėt kanė tė drejtė, kurse tė Krishterėt
gabojnė, por: vetėm sa i pėrket teorisė. Sakaq, rreth teorisė nuk shtrohet
ēėshtja. Problemi, pėr Isanė, ėshtė njė i vetmi: mendja njerėzore, dhe
mundėsia e transformimit tė saj. Ngandonjėherė e vėrteta thjesht ėshtė
helmonjėse, shkaku se njeriu, kur tė dėgjojė pėr faktet e caktuara,
pėrnjėherėsh bėhet pėrtac.
Do tė jua jap edhe njė shembull qė kjo tė jetė mė e qartė:
Gurxhijevi e ka pasur zakon tė thoshte se ju nuk keni kurrfarė shpirti tė
pavdekshėm. Shikoni, ju mund ta krijoni, por nuk e keni po e lėshuat
mundėsinė e krijimit tė tij. Po qe se nuk vie deri tek realizimi, keni pėr
tė vdekur nė tėrėsi asgjė nė ju nuk do tė jetė nė gjendje tė mbijė, ta
tejkalojė vdekjen. Kurse Gurxhijevi thotė se nga njė milion njerėz vetėm njė
njeri e sendėrton shpirtin, dhe atėherė ai shpirt fillon tė lėvizė vetmitar.
Trupi ėshtė hedhur, kurse shpirti ėshtė i lirė, por, jo: kjo gjithsesi nuk i
ndodh gjithkujt.
Shpirti nuk ėshtė diēka qė ju ėshtė dhėnė nė tė
padukshmen kėtė ju vetė duhet ta realizoni. Vetėm kur e bėjnė krejt atė qė
mund tė bėhet, Mahaviri, Isai e Buda bėhen tė pėrjetshėm. Por, ju jo! Kurse
Gurxhijevi thotė se ju pėr nga vlera nuk dalloheni shumė nga perimet. Keni
pėr tu ngrėnė si njė kokėrr lakėr, keni pėr tu zhdukur nga kjo botė pa u
lajmėruar nė atė tjetrėn. Nė qoftė se nuk e keni realizuar qendrėn tuaj, e
si atėherė mund tė flitni pėr mbijetesėn, pėr tejkalimin e vdekjes e gjėrat
e ngjashme?
Vazhdon...
(1)
(2)
(3)
(5)
|