Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Tema tė tjera 2 - KJO ĖSHTĖ ĒUDI! (4)

Bhagwan Rajneesh - OSHO

 Pėrktheu: Hasan HAMĖZBALA

      

KJO ĖSHTĖ ĒUDI! (4)

 

Rrugėt e zemrės askush nuk i njeh; ato edhe sot e kėsaj dite janė misterioze e tė pandriēuara. Me kokėn nė kokė, ju jeni nė autostradė. Me zemrėn nė zemėr, lėvizni nėpėr pyllin e pashkelur, nėpėr vendin pa shtegdalje: rrugė nuk ka, nuk ka rrahė, nuk ka shtigje tė trasuara. Duhet vetė ta gjeni rrugėn.

 

 

 

Ka pėr tė dėshtuar, sepse ėshtė aq i vėrtetė saqė nuk mund tė ju mashtrojė. Ka pėr tė qenė i sinqertė dhe i ndershėm, i vėrtetė, por tė gjitha kėto veti kanė pėr ta bėrė tė huaj pėr kėtė botė, pasi qė nė kėtė botė suksesojnė vetėm ata tė cilėt janė dinakė, hipokritė, tė mjerė. Pėr kėtė shkak tė gjitha familjet e kanė vetėm njė brengė: para se fėmija tė hapėrojė jashtė shtėpisė, zemra duhet t’i verbohet – sidoqoftė, me ēkadoqoftė.

Nuk mund tė luteni, as tė doni nuk jeni nė gjendje. A mundeni, vallė? A mund tė jeni nė lutje? Nė shikim tė parė ėshtė krejt nė rregull – tė dielėn shkoni nė kishė, por e tėrė kjo ėshtė e rrejshme, shkaku se e tėrė kjo vjen nga koka. Njerėzit kėtė thjesht e kanė mėsuar, dhe kjo nuk iu vjen nga zemra: zemrat janė tė vdekura, tė ftohta, boshe, prandaj ata njerėz nuk ndiejnė ama bash kurrgjė. Ata “dashurohen”, hyjnė nė bashkėshortėsi, nga e tėrė kjo fėmijėt rrjedhin – veēse jo nga dashuria, por nga kalkulimi, aritmetika, logjika. Tė gjithė i frikėsohen dashurisė, pasi qė askush nuk di se ku ajo ka pėr ta dėrguar njeriun i cili ėshtė dorėzuar. Rrugėt e zemrės askush nuk i njeh; ato edhe sot e kėsaj dite janė misterioze e tė pandriēuara. Me kokėn nė kokė, ju jeni nė autostradė. Me zemrėn nė zemėr, lėvizni nėpėr pyllin e pashkelur, nėpėr vendin pa shtegdalje: rrugė nuk ka, nuk ka rrahė, nuk ka shtigje tė trasuara. Duhet vetė ta gjeni rrugėn.

Me zemrėn jeni individė, vetmitarė. Me kokėn jeni vetėm pjesė e shoqėrisė. Kokėn e kanė ushtruar strukturat sociale, dhe pėr kėtė koka ėshtė produkt i shoqėrisė. Me zemrėn jeni vetmitarė, vėshtronjės. Secila bashkėsi e kėsaj bote e vret zemrėn, kurse Isai thotė:      

 

“...se tė verbėr janė ata nė zemrėn e tyre e nuk mund tė shohin se tė zbrazėt vijnė nė kėtė botė  e tė zbrazėt shkojna prej saj.”

 

Vetėm zemra juaj mund tė shohė sesa jeni tė zbrazėt! Ēfarė keni fituar? Ēfarė pjekurie keni arritur? Nė ē’ekstazė jeni? Akoma nuk po deheni nga lumturia. E tėrė e kaluara juaj thjesht po kutėrbon erė tė keqe, kurse e ardhmja ka pėr tė qenė vetėm pėrsėritje e sė kaluarės sė prishur, dhe kjo ėshtė e tėra. Vallė, a ėshtė e mundur diēka tjetėr? E, pikėrisht sė kėndejmi vjen pėrdėllimi si i Budės, ashtu edhe i Isait. Kur janė tė palumtur, ata janė tė tillė ekskluzivisht shkaku juaj.

 

 

“Por tash janė tė gjithė tė dehur. Kur tė zhdehen nga vera, atėherė do tė pendohen.”     

 

 

Pėr ty ėshtė fjala. Mos mendo se “ata” janė atje diku – “ata” je ti: kur pakėz tė zhdehesh dhe ta ftosh vetėdijen, ke pėr t’u penduar shkaku i tė gjithave.

Kjo fjalė “penduar” ėshtė shumė e rėndėsishme. I tėrė krishterimi zė fill nė pendesėn - nga tė gjitha religjionet, ky mė sė tepėrmi varet prej kėsaj gjendjeje. Pendesa ėshtė e mrekullueshme nėse vjen nga zemra, nėse njeriu e kupton: “Vėrtet, Isai ka tė drejtė – ne vetėm i harxhojmė kot jetėrat tona!”

Ky harxhim plangprishės ėshtė mėkat – jo ai qė Adami e ka bėrė – mėkat ėshtė harxhimi i shfrenuar i jetės, shkapėrderdhja e energjisė, e mundėsisė pėr rritje, mėkat ėshtė tė lėshuarit e rastit pėr bashkim. Kurse njerėzit e asgjėsojnė kohėn duke mbledhur pleh tė padobishėm, por, jo: kur tė vetėdijėsohen, kanė pėr t’u penduar. Nėse kjo ndjenjė rritet nga zemra, ajo ka pėr tė ju pastruar. Asgjė nuk krijon pastėrti aq tė thellė sa pendesa. Nė kėtė gjendje fshihet bukuria e krishterimit pėrgjithėsisht.

Hinduizmi nuk ka mugulluar nė kėtė fshehtėsi. Ata as nuk e kanė parandier kuptimin e kėsaj ndjenje. Ky zbulim i takon krishterimit. Nėse pendohesh nė plotni, nėse ajo valė buron nga thellėsia e zemrės sate, nėse tėrė qenia jote e ndien se ke humbur shumėēka, se e ke keqharxhuar mundėsinė tė cilėn Zoti ta ka dhėnė – e nuk ke qenė as falėnderues, e ke keqpėrdorur Unin tėnd tė vėrtetė – ti atėherė e ndien mėkatin. E ajo edhe ėshtė mėkat! – jo se dikė e ke vrarė apo se dikujt i ke vjedhur gjė. Tė gjitha ato janė mėkate tė vogla qė janė vetėm pasojė e atij mė tė madhit mėkat: i dehur je, i hipnotizuar, i kotur. Po i hape sytė e tu, po e pate zemrėn tė njomur me pendesė, atėherė del klithja dhe vaji nga qendra e qenies. Nuk ka nevojė pėr kurrfarė fjlalėsh. Nuk ėshtė e nevojshme qė dikush atje me zė tė ngjirur t’i thotė Zotit: “Pendohem” apo: “Tė lutem, falmė, ki mėshirė”! Kjo fare nuk ėshtė e nevojshme, meqė vetė ekzistenca jote ėshtė bėrė gjendje pendimi. Dhe, pėrnjėherėsh je i pastruar nga e kaluara.

Kjo pa dyshim ėshtė e fshehta mė e madhe tė cilėn Isai ia ka dhuruar kėsaj bote. Xhainėt, ta zėmė, gjithmonė kanė folur sesi rruga ėshtė e gjatė, e mundimshme, e se pėr ēdo tė keqe duhet bėrė diē e mirė, pėr t’u krijuar baraspesha. Kjo ėshtė gjė e thjeshtė, matematikore: pėr ēdo gabim, nga njė korrigjim. Hindusėt thonė se gabimi ėshtė aq i rėndė saqė zgjimi ėshtė tejet i vėshtirė. Vetėm pas njė pėrpjekjeje afatgjate njeriu mund tė pastrohet nga e kaluara.

Por sekreti i Isait ėshtė i tejmrekullueshėm: “Pendohuni dhe tė liruar jeni prej ēdo gjėje!” Krejt kjo ngjan si diēka e pabesueshme, se – si ėshtė e mundur kjo? Kėtu ėshtė i tėrė dallimi nė mes tė Hindusve, Budistėve, Xhainėve e tė Krishterėve. As Hindusėt, as Xhainėt, as Budistėt nuk kanė besuar se vetėm me anė tė pendesės... se ata nuk dinė se ēfarė ajo gjendje do tė thotė. Isai pėrsėri e ka sjellė ēelėsin nė dritė tė ditės. Ky ėshtė njė nga mė tė vjetrit qė ekzistojnė.

Por kuptojeni se ē’ėshtė pendimi. Fjalėt qė paralajmėrojnė pendimin nuk paraqesin asgjė. Po ashtu, as pendimi me gjysmė zemre nuk ēon kah zgjidhja. Kur e tėrė qenia pendohet, atėherė ajo rilindet, dhe atėherė ēdo damar juaji, ēdo nerv e pore,  tėra kėto ndiejnė se ē’mėkat keni bėrė – kurse mėkatet janė bėrė nė njė gjendje absolutisht tė dehur – pas pendesės ndodh transformimi i Madh. E kaluara zhduket; me tė zhduket edhe mundėsia qė ditėt tuaja tė ardhshme tė jenė vetėm e kaluara e projektuar. Jeni tė hedhur nė tė tashmen, nė kėtu, nė tash, kah thelbi juaj.

Atėherė, pėr tė parėn herė, ndieni asgjėsinė e brendshme. Ajo asgjėsi nuk ėshtė diēka negative, veēse mė parė ta pėrkujton njė tempull tė pafund, hapėsirėn e pafund... Ju ėshtė falur... Nėse pendoheni, thotė Isai, tė falurit ėshtė i sigurt.

Mjeshtri i Isait ka qenė Gjon Pagėzori, kurse i tėrė mėsimi i Gjonit mund tė pėrmblidhet nė njė tė vetmen gjė: “Pendohuni – se Dita e Gjykimit ėshtė afėr!” Ka qenė rebel i madh, njė natyrė pothuajse e egėr, dhe ka shkuar nga njėri skaj i vendit nė tjetrin, gjithkund duke bartur vetėm njė porosi: “Pendohuni! Po ofron Dita e Gjykimit!” Pėr kėtė arsye tė krishterėt plotėsisht e kanė hedhur teorinė e reinkarnimit. Kėtė teori – nė realitet: kėtė tė vėrtetė – Isai e ka pasur tė njohur, tėrė kėtė ai e ka ditur fare mirė, porse idenė e ka hedhur vetėm qė pendesa tė fitonte peshė.

 

 

 

Meqė, nėse jetėra ka sa tė duash, atėherė pendimi nuk mund tė jetė i plotė. Mund tė prisni, mund ta shtyni sa tė doni. Pasi qė atėherė e krijoni pėrshtypjen tjetėr: “Nėse kėtė jetė e kam huqur, kjo nuk ėshtė gjithaq e tmerrshme; nė jetėn tjetėr...” Kjo ėshtė ajo qė Hindusėt e kanė bėrė: pėr dembeli, ama bash akush nuk mund tė krahasohet me Hindusėt, dhe kjo vetėm shkaku i kėsaj teorie: kohė kemi me bollėk. Pse atėherė tė nxitohemi?

Prandaj hindusėt kurrė nuk janė brengosur shumė pėr kohėn. Ata kurrsesi nuk kanė mundur t’i imagjinojnė orėt. Po qe se kjo gjė do t’u besohej atyre, deri tek shpikja kurrė nuk kishte pėr tė ardhur. Prandaj, ora e dorės, nė kokėn e njė hindusi – ėshtė element i huaj, trup i huaj. Sahati, qoftė ai edhe i murit, thjesht nuk i pėrket shtėpisė sė njė familjeje Hindu. Ai ėshtė zbulim i tė krishterėve, kurse koha ėshtė e shkurtėr, ajo nxiton – ajo nuk ka lidhje me sahatin, por me jetėn e cila ju rrjedh nėpėr gishtėrinj. Vdekja do tė jetė fundi i rrugės, e ta shtyni kurrsesi nuk keni mundėsi.

Vetėm pėr t’i ikur shtyrjes, Isai e Gjon Pagėzori, i cili Isanė edhe e ka inicuar nė fshehtėsi, tėrė peshėn e mėsimit tė tyre e kanė vendosur vetėm nė njė gjė:  “Pendohuni, pasi qė kohė mė nuk ka, se po e shtytė, do tė jeni tė humbur.” Me theksimin e kėsaj ndjenje i dhanė forcė tė re rrugės shpirtėrore.

Nėse Isai befasisht thotė se kjo ėshtė dita e fundit, dhe se nesėr do tė hidhet bomba hidrogjenike, e nėse pas tė gjithash bėrtet: “Pendohuni!” – e tėrė qenia ėshtė e fokusuar nė momentin, dhe do tė jeni papritmas kėtu dhe tash. Dhe atėherė ka pėr tė ardhur gjer tek klithma, jo tek fjalėt. Ēėshtja nuk do tė vijė nga koka – ka pėr tė qenė ekzistenciale, gjithėpėrfshirėse, nga zemra. Lotėt nuk kanė pėr tė buruar vetėm nga sytė – zemra do tė jetė e mbushur me lotė, sepse e keni shtyrė.

Nė qoftė se njė pendesė kėsisoji realizohet – kurse kjo ėshtė pėrpjekje e bazuar nė zgjuarsi – vetėdija totalisht pastrohet nga e kaluara. Nuk ka nevojė qė tė krijohet baraspesha, se ajo kurrė nuk ka qenė realitet. Ajo ka qenė ėndėrr. Vetėm zgjohuni. E tėra nėpėr tė cilėn keni kaluar ka qenė ankth nate – mendimet tuaja personale.

Dhe mos jini pritonjės - sepse e keni shtyrė po tė njėjtėn gjė nga jeta nė jetė. Dhe shtyrja mund tė vazhdohet: pėr mendjen kjo ėshtė gjė aq e kėndshme. Mendja e adhuron njė fjalė: “Nesėr” – e thotė gjithmonė. Kurse kjo “nesėr” ėshtė mbrojtje, mbrojtja e tė gjitha mėkateve, derisa virtyti ndodhet nė ēastin.

Kam dėgjuar: krejt kjo ka ndodhur nė shkollėn e krishterė misionare... nė tė kanė qenė edhe disa djem tė cilėt nuk kanė qenė tė krishterė, por, jo: edhe ata ka qenė dashur t’i mėsonin tė gjitha ato parabola e rrėfime nga Bibla. Njė ditė, nė klasė ka ardhur inspektori i shkollės dhe e ka pyetur njė djalosh: “Thuajmė, cili ka qenė njeriu i parė nė botė, e cila gruaja e parė?”

“Adami dhe Eva” pa dilemė ka folur djaloshi.

“Bukur, shumė bukur” , ka qenė i kėnaqur inspektori. “Por, mė thuaj ti mua – cilit nacionalitet i kanė takuar ata?”

Pyetja ka qenė tepėr e pazakonshme, por, jo: djaloshi nuk ėshtė hutuar: “Kanė qenė hindus, natyrisht.”

Imspektori ka qenė deri diku i hutuar me pėrgjigjen, por nuk ka lejuar qė kjo tė vėrehet: “E kush tė ka thėnė se i kanė takuar kėtij nacionaliteti? Pse po mendon se Adami dhe Eva kanė qenė hindus?

“Po sė paku kjo ėshtė e thjeshtė”, thotė djaloshi. Nuk kanė pasur kulm mbi kokė, madje as rroba nuk kanė pasur, pėr ushqim nuk kanė pasur mė tepėr se njė mollė pėr ta ndarė me njėri-tjetrin – e megjithatė kanė besuar se janė midis parajse! Njėsoj si Hindusėt!”

Hindusėt nuk brengosen shumė, mor ēfarėdo qė tė ndodhė. Pėrse tė vuajnė kur edhe ashtu mendojnė: “Jeta ėshtė e pafund - pse tė brengosemi? Pse pandalim tė nxitohemi? Nuk ka nevojė qė tė ngutemi si pa kokė – tė gjitha mund tė bėhen ngadalė.”

Krishterimi punės shpirtėrore i ka dhėnė forcė tė madhe, meqė e ka krijuar idenė se kjo botė ėshtė e para dhe e fundit. E mbajeni nė mend mirė: sa i pėrket teorisė, Hindusėt kanė tė drejtė, kurse tė Krishterėt gabojnė, por: vetėm sa i pėrket teorisė. Sakaq, rreth teorisė nuk shtrohet ēėshtja. Problemi, pėr Isanė, ėshtė njė i vetmi: mendja njerėzore, dhe mundėsia e transformimit tė saj. Ngandonjėherė e vėrteta thjesht ėshtė helmonjėse, shkaku se njeriu, kur tė dėgjojė pėr faktet e caktuara, pėrnjėherėsh bėhet pėrtac.

Do tė jua jap edhe njė shembull qė kjo tė jetė mė e qartė: Gurxhijevi e ka pasur zakon tė thoshte se ju nuk keni kurrfarė shpirti tė pavdekshėm. Shikoni, ju mund ta krijoni, por nuk e keni – po e lėshuat mundėsinė e krijimit tė tij. Po qe se nuk vie deri tek realizimi, keni pėr tė vdekur nė tėrėsi – asgjė nė ju nuk do tė jetė nė gjendje tė mbijė, ta tejkalojė vdekjen. Kurse Gurxhijevi thotė se nga njė milion njerėz vetėm njė njeri e sendėrton shpirtin, dhe atėherė ai shpirt fillon tė lėvizė vetmitar. Trupi ėshtė hedhur, kurse shpirti ėshtė i lirė, por, jo: kjo gjithsesi nuk i ndodh gjithkujt.

            Shpirti nuk ėshtė diēka qė ju ėshtė dhėnė nė tė padukshmen – kėtė ju vetė duhet ta realizoni. Vetėm kur e bėjnė krejt atė qė mund tė bėhet, Mahaviri, Isai e Buda bėhen tė pėrjetshėm. Por, ju jo! Kurse Gurxhijevi thotė se ju pėr nga vlera nuk dalloheni shumė nga perimet. Keni pėr t’u ngrėnė si njė kokėrr lakėr, keni pėr t’u zhdukur nga kjo botė pa u lajmėruar nė atė tjetrėn. Nė qoftė se nuk e keni realizuar qendrėn tuaj, e si atėherė mund tė flitni pėr mbijetesėn, pėr tejkalimin e vdekjes e gjėrat e ngjashme?

 

            Vazhdon...

 

(1)    (2)    (3)           (5)