Gurxhijevi e ka shfrytėzuar taktikėn e Isait, meqė ju e keni
shpirtin i cili ėshtė i pėrjetshėm, por, jo: kjo ėshtė teori shumė e
rrezikshme, pasi qė njėherė kur tė dėgjoni se jeni Brahma, ju atėherė
qetėsisht shkoni pėr tė fjetur. E vėrteta ėshtė bėrė gjė qė ju ka
hipnotizuar, dhe nėse ju vėrtet jeni ajo qė duhet tė bėheni pėrse atėherė
brengosja? Pėrse tė gajloheni? Ēfarė ėshtė nevoja pėr disiplinėn spirituale?
Pse tė meditohet? Aham Brahmasmi unė jam Zot, dhe atė kaherė,
prejgjithmonė nė tė vėrtetė. Shkojmė pėr tė fjetur! Nuk ka se ēfarė tė
punohet. E kėtillė krijohet pėrshtypja.
Secila teori mund tė vrasė, madje edhe ajo qė ėshtė
plotėsisht e vėrtetė. Gurxhijevi, natyrisht, nuk ka tė drejtė, por ėshtė
pėrplot pėrdėllim meqė ju jeni asofarė gėnjeshtarėsh saqė tash vetėm
gėnjeshtra mund tė ju ndihmojė. Nga gėnjeshtrat e brendshme mund tė ju
tėrheqė vetėm gėnjeshtra e jashtme. Mu sikur ndonjė therrė ju ėshtė ngulur
nė trup; ajo qė kėrkohet ėshtė therra tjetėr, therra qė do tė ndihmojė tė
nxirret ajo e para.
Isai plotėsisht i ka gjėrat tė njohura, tė njohura i ka tėra
faktet lidhur me reinkarnimin askush sa i pėrket kėsaj njohjeje nuk mund
tė krahasohet me Isanė. Por, ai tėra kėto i ka hedhur vetėm shkaku i asaj se
ka qenė nė Indi! Duke analizuar mendjen indiane, e ka kuptuar se ajo mund tė
pėrkufizohet me ndihmėn e njė fjale tė vetme: shtyrje. Kur e ka kuptuar se
shkaku themelor pėr gjendjen e tillė tė mendjes indiane ėshtė teoria e
reinkarnimit, e ka hedhur tėrė kėtė ēėshtje.
Gurxhijevi po ashtu ka qenė nė Indi edhe nė Tibet dhe
kur ka parė se ēmarrėzi e paimagjinueshme ka mbirė nga besimi se nė njeriun
ēdo gjė ėshtė nė vend tė vetin, thjesht ka qenė i shtrėnguar ta hedhė
teorinė pėr pavdekėsinė e shpirtit. Nė qoftė se ju jeni prejgjithmonė
hyjnorja, dhe nėse lypsarakėt mendojnė se janė perandorė pėrse atėherė
brengosja? Gurxhijevi e ka bėrė kėtė njėsoj si edhe Isai para tij, premisa
esenciale ėshtė identike: askush nuk ka shpirt; mund ta krijoni, mund tė mos
e krijoni, prandaj mos i merrni tė gjitha ato rrėfime pėr shpirtin si tė
pėrkryera ndėrtojeni!
Vetėm nė qoftė se pėrpjekja juaj ėshtė shumė kėmbėngulėse, e
sinqertė dhe e thellė, ka pėr tu krijuar qendra e vėrtetė e qenies. Ajo ka
pėr tė jetuar por jo siē jetoni ju; ju jeni perim i zakonshėm, dhe qė pak
mė fort ti bindte njerėzit, e ka krijuar mitin: Ju jeni ushqim pėr Hėnėn!
Ėshtė mahitur, natyrisht, por mahia ėshtė e mrekullueshme, si dhe shumė e
rėndėsishme, me shumė domethėnie, po ashtu.
Ai ka folur se e tėra ėshtė ushqim i diēkahi tjetėr: shtaza
e vogėl hahet nga ndonjė mė e madhe, ajo e madhja nga ndonjė edhe mė e madhe
e kėshtu me radhė. E nė qoftė se ēdo gjė ėshtė ushqim i diēkahi, pėrse
atėherė njeriu do tė bėnte pėrjashtim? Pėr diēka, ēkadoqoftė, edhe njeriu
duhet tė jetė ushqim, dhe Gurxhijevi pėr kėtė e ka trilluar: Njeriu ėshtė
ushqim pėr Hėnėn. Kur Hėna tė jetė e uritur, vjen gjer tek luftėrat nė
planetin e Tokės, meqė nevojiten shumė kufoma qė uria tė shuhet. Kjo lidhur
me Hėnėn ėshtė vetėm shpoti - Gurxhijevi kėtė nuk e ka menduar seriozsht,
por, ja qė pasuesit janė pėrherė tė verėbėr; ata madje edhe shpotitė i
marrin bukvalisht, si tė vėrteta dhe zbulime. Po tė njėjtit njerėz me plot
gojėn kanė folur sesi ajo lidhur me Hėnėn ėshtė njė nga tė vėrtetat mė tė
mėdha shpirtėrore tė cilėn njeriu ndonjėherė e ka zbuluar; por: sikur
Gurxhijevi tė kthehej kishte pėr tė vdekur nga tė qeshurit.
Ai ėshtė mahitur paksa, por kur mahitet njeriu ēfarė ėshtė
Gurxhijevi, nė atė mahi fshihet kuptimi i thellė. Por, theksi ka qenė nė
kėtė qė vijon: tė kėtillė ēfarė jeni nė kėtė moment nuk dalloni nga
perimet. E tėra qė mund tė bėhet me ju ėshtė qė Hėna ta ketė vullnetin e
mirė dhe tė ju hajė. A mund tė gjeni diē mė marroqe se teoria pėr satelitin
e uritur tė Tokės? Vėshtirė. Kur astronautėt janė lėshuar nė sipėrfaqen e
Hėnės, kanė menduar, ndoshta vetėm pak minuta para aterimit, se kanė pėr ti
pėrmbushur tė gjitha ėndrrat njerėzore, ėndrrat e poezisė sė gjithėmbarshme
tokėsore meqė njeriu prejgjithmonė ka menduar pėr atė qė tė depėrtojė deri
nė Hėnė. Por, jo: kur astronautėt kanė arritur, dėshpėrimi ka qenė i
pabesueshėm atje nuk ka pasur asgjė. Hėna ėshtė asgjė kurse ju jeni
ushqim pėr Asgjėnė e madhe. Hėna thjesht ėshtė njė planet i vdekur, kurse ju
jeni ushqim pėr tė, vetėm shkaku i asaj se ju jeni tė vdekur aq sa edhe ajo!
Mbajeni nė mend mirė: Krishterimi, e sidomos Isai, dinė ēdo
gjė pėr trupėzimin, pėr reinkarnimin, pėr tė gjitha. Jeta ėshtė
pandėrprershmėri, kurse vdekjet nė mes jetėrash nuk janė pėrfundimtare. Por,
jo: kur kjo njėherė ju shpallet, ju liroheni. E tėrė metoda e Isait zė fill
nga fėrkimi: relaksimi nuk ju lejohet, duhet tė luftoni, ta filloni luftėn e
brendshme dhe me fitore ta kristalizoni vetveten.
Por tash janė tė gjithė tė dehur. Kur tė zhdehen
nga vera, atėherė do tė pendohen.
Isai tha: Kur trupi
lindet shkaku i shpirtit, kjo ėshtė ēudi; por,
jo: nėse shpirti lindet shkaku i trupit, ajo ėshtė ēudi mbi
ēuditė.
Unė jam i bindur se Karl Marksi kėtė plotėsisht e ka huqur!
Kam menduar pėr atė se ēfarė ai do tė thoshte po tė vinte gjer tek kėto
thėnie tė Isait. Iasi thotė: ...trupi lindet shkaku i shpirtit...
kėtė tė njėjtėn e thotė edhe religjioni: Zoti e ka krijuar botėn.
Kjo do tė thotė se mishi ka rezultuar nga shpirti, se shpirti ėshtė shkak
kurse materia pasojė. Vetėdija ėshtė ai burimi themelor, sakaq kjo botė
vetėm njė prodhim sekondar. Isai nė fund thotė: ...ajo ėshtė ēudi...
fjala ėshtė pėr misterin e pasqaruar.
...por, jo: nėse shpirti lindet shkaku i trupit...
siē thonė materialistėt, siē thotė Ēarvaku,
Karl Marksi e tė tjerėt... Marksi ka kėmbėngulur se vetėdija ėshtė vepėr
sekondare e materies. Kėtė e pėrsėrisin edhe tė gjithė ateistėt e kėsaj
bote: bota nuk ka lindur nga shpirti, veēse shpirti mėpastaj ėshtė krijuar
nga materia.
Por, pastaj Isai konkludon: ...por, jo: nėse shpirti
lindet shkaku i trupit, ajo ėshtė ēudi mbi ēuditė.
Gjėja e parė ėshtė ēudi Zoti e ka krijuar botėn, por gjėja
e dytė ėshtė thjesht ēudi mbi ēuditė nėse bota e ka krijuar Zotin. Tė
besosh nė tė parėn ėshtė vėshtirė, por tė besosh nė kėtė tė dytėn ėshtė
absolutisht e pamundshme.
E mundshme ėshtė qė ajo e ulta tė burojė nga ajo e larta
mu sikur piktori e krijon pikturėn. Themi: Piktura ėshtė bėrė me ndihmėn e
piktorit, dhe kjo ėshtė ēudi, vepėr e stėrmrekullueshme. Por, nėse dikush
thotė se piktura e ka krijuar piktorin, kjo ėshtė atėherė ēudi mbi ēuditė.
Si mundet shpirti tė rrjedhė nga materia, nė qoftė se nuk ėshtė i pranishėm
pėrbrenda saj? Si mundet njė lule tė shfaqet nga fara nėse veē kaherė nuk
ndodhet nė tė? Por Isai, sidoqoftė, thotė se kėto janė ēudi: njėra ėshtė
vetėm ēudi, gjersa e dyta ēudi mbi ēuditė.
Por ēėshtja e tretė pa dyshim ėshtė e fshehta mė e madhe:
Por unė po habitem sesi njė pasuri e tillė ėshtė
rrudhur nė histori.
Jeni tė varfėr, ta pėrkujtoni lypėsin, sepse gjithmonė diēka
dėshironi, gjithmonė kėrkoni qė edhe diēka tė ju jepet. Dėshira ėshtė lypje,
kurse mendja e mbushur dėshira ėshtė mendje lypsarake. Mund tė jeni
perandorė, por kjo nuk bėn kurrfarė ndryshimi atėherė vetėm jeni bėrė
lypsarė edhe mė tė mėdhenj e mė tė nderuar, dhe kjo ėshtė e tėra. Lypsar
diēka mė i madh, dhe ēėshtja kėtu ėshtė ndalur. Por, kėrkesat vargėzohen me
shpejtėsi tė pazvogėluar.
Njėherė ka ndodhur: mistiku muhamedan Faridi ka jetuar nė
njė fshat tė vogėl afėr Delhisė, kurse perandori i madh Akbari ka qenė
pasues i tij. Akbari e ka vizituar shpesh, sakaq Faridi ka qenė njė fakir i
thjeshtė, dhe atė njėri nga mė tė varfėrit. Kur nė njė rast Akbari e ka
vizituar Faridin, fshatarėt i janė drejtuar fakirit tė tyre: Akbari po tė
vjen nė vizitė; kėrko diēka nė emrin tonė. Na nevojitet sė paku ndonjė
shkollė, apo spital. Mjafton tia pėrmendėsh, dhe perandori ka pėr tė na
ndihmuar, meqė ai personalisht po vjen mysafir.
Kurse fshati ka qenė llahtarisht i varfėr, njerėzit tė
pashkolluar, pa asgjė. Nuk ka pasur as shkolla, as spitale, andaj Faridi ka
thėnė: Mirė, do ta pyes, por unė nuk jam bash i suksesshėm nė lypie, meqė
nuk e mbaj nė mend se kur i kam lypur dikujt diēka pėr herė tė fundit. Por,
nėse ju kėrkoni, do ta pyes. Dhe kėshtu ka shkuar nė Delhi...
Diku rreth mėngjesit ka arritur afėr pallatit. Tė gjithė e
kanė ditur se Akbari ėshtė nxėnės i Faridit, ndaj e kanė lėshuar tė hyjė.
Kurse perandori ka qenė nė tempull e ka ndėrtuar pėr vete njė tempull tė
vogėl nė tė cilin ka kryer obligimet e veta fetare dhe ėshtė lutur, ishte
nė njėfarė lutjeje, ndaj Faridi nuk kishte pėr qėllim ta ndėrpriste. Edhe
ashtu kishte vendosur qė ta pyeste kur ky do ti pėrfundonte ato qė kishte
filluar.
Akbari fare nuk ka qenė i vetėdijshėm se Faridi ndodhej
prapa tij, ashtu qė para vetė fundit tė lutjes, i ėshtė lutur Zotit: Tė
lutem, o Zot i gjithėfuqishėm, qė perandoria ime tė jetė sė paku edhe pak mė
e madhe. Le tė zgjerohet, dhe pasuria ime sė paku edhe pak le tė rritet.
Si i vrarė rrufeje, Faridi nuk ka pritur as qė Akbari ta
pėrfundonte lutjen, veēse nė ēast ėshtė nisur kah dalja. Akbari nė momentin
e fundit e ka vėnė re, dhe pasi qė lutja ishte gati, ka vrapuar kah ai me
kėto fjalė: Ēfarė ndodhi? Kur ke ardhur, dhe pse tash pa sqarim po shkon?
Kam ardhur qė perandorin e madh ta lusja diēka, por kėtu e
kam gjetur vetėm edhe njė lypsarak - dhe pėr kėtė lutja ime ėshtė plotėsisht
e tepėrt. Nė qoftė se edhe ti kėrkon nga Zoti, pse unė tė mos i lutem pėr sė
rrafshi? Ēmė duhet ndėrmjetėsuesi? Akbari im, kam menduar se je perandor i
madh, por qenkam mashtruar keq.
Kėtė ngjarje Akbari e ka pėrshkruar nė asutobiografinė e
tij: Nė ēast e kam kuptuar se fare nuk e bėnte dallimin se pėr ēarsye
njeriu lut
pasi qė mendja ėshtė ajo qė lyp gjithnjė e mė tepėr e mė tepėr.
Isai thotė se ajo ėshtė ēudi mbi ēuditė, ēudia mė e
ēuditshme: si mundet njė pasuri e tillė - njė qenie hyjnore, njė esencė e
vetė Zotit tė reduktohet nė skamnor?
Pijanecė, gjumashė, varfanjakė tė cilėt me kėmbėngulje luten
gjatė gjithė jetės sė tyre, duke kėrkuar gjėra tė pista, duke u grindur
shkaku i vogėlsirave, tė pushtuar nga sėmundjet dhe ēmenduritė - kurse Zoti
ėshtė rrudhur nė tėrė kėtė, pėrbrenda jush e ka bėrė tempullin e vet! Isai
ka plotėsisht tė drejtė kur thotė se kjo ėshtė pa dyshim ēudia mė e madhe,
njė e fshehtė mbi tė fshehtat e padukshme. Ēudi! Ēudi mbi ēuditė! Ēdo gjė
tjetėr ėshtė qesharake kur tė krahasohet me kėtė.
Nga kjo pėrbėhet dhembsuria e Budės e Isait: kur ju shikojnė
madje edhe pushtetarė tė mėdhenj duke u lutur nė gjunjė, duke derdhur lotė
shkaku i lojėrave tė pavlera, duke bjerrė kohėn, duke shkapėrndarė jetėn
tuaj, energjinė, mundėsinė.
Pendohuni! Vėshtroni pak se ēfarė keni punuar deri mė sot.
Ēdo gjė ka pėr tju dukur imbicile, dhe nuk do tė mund tė besoni se ju
personalisht tė gjitha kėto i keni bėrė. E tėra ka pėr tju dukur ashtu
idiotike!
Pa shikoni pak se ēfarė keni bėrė tėrė jetėn tuaj. Ēfarė i
keni bėrė vetes? Ju jeni thjesht rrėnojė e cila rritet nga dita nė ditė. Nė
fund do tė jeni plotėsisht tė thėrrmuar, si hiri, si pluhuri. Kurse nė
zemrėn qė lutet, pėrbrenda mendjes qė lyp si lypsaraku i fundit, ndodhet
perandori, ajo mė e lartėsuara, supremja. Vallė, a nuk ėshtė kjo ēudi!?
Kurse Isai ndien aq shumė nga kjo, prandaj ėshtė i pikėlluar
nė tė nuk ka buzagaze. Kjo nuk do tė thotė se ai nuk di tė qeshė. Di sa
ēke me tė por nuk mund tė qeshet kur ju shikon ju. Aq dhembsuri ndien
ndaj jush sa gjithnjė ofron mjete ndihmėse, duke dėshiruar qė tė ju ndihmojė
nė atė qė mė nė fund tė bėheni tė tillė ēfarė nė esencė jeni.
Lėvizni edhe njėherė nėpėr kėto thėnie, por mbajeni nė mend
fjalėn kyēe: pendesė. Kur ta kuptoni se kjo ėshtė ēelėsi i fshehtė,
do tė jeni tė pastruar nga e kaluara. Do tė jeni pėrsėri tė freskėt,
virgjėror. E kur jeni tė tillė, Zoti zbulohet. Meqė, Zoti edhe nuk ėshtė gjė
tjetėr pos freski, pastėrti, virgjėri.
Fund i kapitullit tė 3-tė
Nga libri "Fara Hyjnore"
(1)
(2)
(3)
(4)
|