Vetėm tė varfėritė
janė klientė tė kishave tuaja, sinagoga. Nėse zhduket varfėria, sinagogat
dhe kishat dhe tempujt nuk mund tė ekzistojnė. Vetėm tė varfėritė shkojnė
atje me shpresėn se ndoshta nė qoftė se nė jetėn e kėsaj bote ata nuk janė
tė lehtėsuar, pas vdekjes ata mund tė hyjnė nė parajsė, trashėgojnė
mbretėrinė e Perėndisė. Askush nuk i pyet ata: Cili ėshtė raporti midis
varfėrisė dhe trashėgimit tė mbretėrisė sė Perėndisė?
Ēfarė marrėdhėnie
racionale ėshtė atje? Duket mė e logjikshme qė njerėzit e pasur duhet tė
trashėgojnė mbretėrinė e Perėndisė, sepse ata kanė disa eksperienca tė
pasurisė, ata janė me pėrvojė nė luks. Njerėzit e varfėr nuk kanė pėrvojė tė
komforit, nuk kanė pėrvojė tė luksit. Ata do tė jenė nė siklet nė parajsė.
Mė kujtohet, shpesh
kam qėndruar nė pallatin e Maharaxhes nė Indore. Maharaxha ishte njė person
shumė i gjallė. Ai ishte heq nga froni derisa India ishte nėn sundimin e
Britanisė, dhe kjo ishte arsyeja pse ai e kishte bėrė njė pallat mė tė madh
se Buckingham Palace, mė tė mirė se Buckingham Palace. Ai kishte pallatin mė
tė bukur nė Indore, dhe gjithashtu ishte i larguar nga froni, djali i tij
ishte nė fron. Maharaxha ishte i moshuar dhe mė donte shumė.
Herėn e parė kam
qėndruar nė pallatin e tij, deri nė mesnatė nuk kam mund tė fle pėr arsyen e
thjeshtė se dyshekėt ishin aq tė rehatshme saqė mė zgjonin pėrsėri e
pėrsėri. Sa herė qė rrotullohesha, dysheku lėvizte, ishte si njė dyshek me
ujė. Nė fund, nė mes tė natės vendosa se kjo nuk do tė mė ndihmojė, unė nuk
jam mėsuar me kėtė luks. Ėshtė mė mirė tė fle nė dysheme, dhe askush nuk
ėshtė kėtu pėr tė parė
Kėshtu qė fjeta nė dysheme, sepse deri nė mesnatė
nuk kisha fjetur. Vonė mė kishte zėnė gjumi.
Kur erdhi maharaxha;
mė pa duke fjetur nė dysheme, dhe mė tha: Ēfarė po bėn?
I thashė: Tė bėj
gjumė nė atė dyshek pėr mua ėshtė e pamundur, pėr arsyen e thjesht se nuk
jam mėsuar nė kėtė.
Nė parajsėn myslimane
ka vajza tė bukura tė cilat gjithmonė qėndrojnė nė pėrjetėsi nė moshėn
gjashtėmbėdhjetė vjeēe, dhe ato janė tė pėrcaktuara ti shėrbejnė njerėzit
qė vijnė nė parajsė. E tash, ēfarė do tė bėjnė njerėzit e shkretė? Nė
parajsėn myslimane, lumenjtė nuk janė me ujė por me verė. The njerėzit e
shkretė kurrė nuk e kanė shijuar verėn, e feja kėtu vazhdon tė predikojė se
vera apo ēdo pije tjetėr alkoolike nuk ėshtė e mirė, nuk ėshtė e virtytshme.
Ēfarė do tė bėjnė kėta njerėz? Ata do tė vdesin nga etja sepse aty uji nuk
ėshtė nė dispozicion; ose tė pini verė ose tė mbeteni tė etur.
Kam dėgjuar pėr njė tė
shenjėt i cili kishte ēuar jetė asketike, duke e munduar veten pamasė;
kishte qenė mazohist i pėrkryer. Ai vdiq. Ai pati shumė pasues. Njė nga
dishepujt e tij tė ngushtė nuk mundi ta tolerojė ndarjen; edhe ai tė
nesėrmen vdiq. Kur mbėrriti nė parajsė, natyrisht gjėja e parė ishte ta gjej
mėsuesin. Dhe ai nuk mund tė besonte
nėn njė pemė tė bukur mėsuesi rrinte i
ulur dhe ai nuk mund ti besonte syve tė tij; Merilin Monro ishte lakuriq,
nė pėrqafim tė mėsuesit. Ai mendonte, me siguri mėsuesi im ka qenė ndėr
mėsuesit mė tė mėdhenj. Kjo ėshtė njė dėshmi, ai ėshtė duke u shpėrblyer.
Ai iu afrua, ra nė
tokė, dhe ia preku kėmbėt mėsuesit dhe i tha: Ne kishim tė drejtė qė tham
se je mėsuesi mė i madh. Tash unė mund ta shoh sesa shumė jeni duke u
shpėrblyer.
Nė atė moment Merilin
Monro tha: Ti idiot, hesht! Unė nuk jam shpėrblimi i tij, ai ėshtė dėnimi
im.
Nėse ēdokush ėshtė i
pasur, komod, i lumtur, i edukuar, i kulturuar, ėshtė nė gjendje tė kėnaqet
nė muzikė, vallėzim, dramė, dhe nė tė gjitha dimensionet e vlerave mė tė
larta, kush do tė ketė gajle tė shkojė nė kisha? Kush do tė mėrzitet pėr
politikanėt, sepse tash ēka ata mund tė premtojnė mė shumė? Tė gjitha ato qė
ata i kanė shfrytėzuar pėr premtim, ju veē i keni.
Politikanėt janė tė
frikėsuar.
Ata duan qė bota tė
mbetet e ndarė nė tė varfėr dhe tė pasur.
Priftėrinjtė duan qė
bota tė jetė e ndarė nė klasa.
Ata janė njerėz tė
fuqishėm.
Ata e parandalojnė e
shkencėn dhe teknologjinė ta ndryshoj fytyrėn e tokės. Socializmi nuk ėshtė
i nevojshėm, nevoja ėshtė pėr njė formė mė tė lartė tė komunizmit. Dhe kur
them njė formė mė e lartė e komunizmit, dua tė them njė shoqėri pa klasa -
po aq e pasur, me mundėsi tė barabarta, pa ndonjė diktaturė tė
proletariatit, pa demokraci, por vetėm me njė meritokraci.
Njerėzit e meritės
duhet ta kenė fatin e vendit nė duart e tyre. Ashtu siē nuk mund tė vendosni
drejt me votim, ju nuk mund tė vendosni meritėn me votim. Nėse e vėrteta
varet nga njė mėnyrė demokratike, atėherė jo e vėrteta do tė fitojė ēdoherė.
Gėnjeshtra do tė fitojė, sepse mazhoranca nuk do ta kuptojnė tė vėrtetėn.
Albert Ajnshtajnė sa
ishte gjallė iu tha se vetėm dymbėdhjetė persona nė gjithė botėn e kuptojnė
se ēfarė saktėsisht do tė thotė teoria e relativitetit. Tash, nėse teoria e
relativitetit do tė ishte duhur tė vendoset me votimin e mazhorancės, ajo do
tė kishte humbur. Njerėzit nuk mund ta kuptojnė atė. Edhe Ajnshtajni ishte i
paaftė pėr tjua shpjeguar atė njerėzve, qė nuk janė profesionist.
Nėse e vėrteta nuk
mund tė vendoset nė mėnyrė demokratike, atėherė edhe merita nuk mund tė
vendoset nga zgjedhjet. Merita duhet tė vendoset nga veprimet e personit,
shkollimit tė tij dhe kontributit tė tij. Nė qoftė se njė njeri kontribuon
nė arsim, shkruan nė lidhje me arsimin, jep dimensione tė reja dhe programe
tė reja pėr meditim, pėr arsimim, ndihmon pėr tė pėrmirėsuar inteligjencėn e
njerėzve, atėherė atij duhet ti jepet njė shans pėr ta menaxhuar arsimin e
vendit - jo njė politikan qė mund tė arrijė tė marrė mė shumė vota. Dhe ne
kemi ekspertė nė arsim, ekspertė nė financa, ekspertėt nė ēdo departament -
gjeni, por ata gjeni nuk kanė pushtet.
Pushtetin e kanė
njerėzit mediokėr. Kjo ėshtė e ēuditshme. Pushteti duhet tė jetė nė duart e
mė tė mirėve; vetėm atėherė ne mund tė shpresojmė diēka tė mirė se do tė del
prej saj. Ideja ime personale ėshtė diēka mė e mirė se demokracia, mė e mirė
se komunizmi: njė shtet i meritokracisė. Ne kemi aq shumė universitete, kėto
universitete mund tė na furnizojnė me tė gjitha ato qė na nevojiten, pėr tė
gjithė njerėzit ne kemi nevojė.
Albert Ajnshtajni vdiq
nė dėshpėrim tė madh, sepse ai krijoi bombė atomike, por ai nuk mund ta
ndalonte pėrdorimin e saj - dhe ajo ėshtė pėrdorur absolutisht panevojshėm.
Lufta ishte nė pėrfundim dosido - mė sė shumti pėr dy javė tė tjera - por
presidenti Truman ishte nė njė nxitim. Ai kishte frikė se nėse pėrfundon
lufta, atėherė si do tė eksperimentojė me bomba atomike? Kėshtu qė para
pėrfundimit tė luftės bombat atomike kanė qenė tė hedhura. Ato vranė 200.000
njerėz, duke shkatėrruar dy qytete tė bukura dhe duke i shndėrrua nė
varreza. Vuajtje tė pafundme
ndoshta asnjėherė mė parė nuk janė parė
vuajtje tė tilla, dhe njeriu qė e krijoi ishte i pafuqishėm.
Tė gjithė shkencėtarėt
e botės thjesht janė shėrbyes tė makinės sė luftės. Ata duhet ti shėrbejnė
njerėzimit, ata duhet ti shėrbejnė jetės - jo luftės, jo vdekjes.
Ne duhet tė kalojnė
nėpėr njė ndryshim absolutisht rrėnjėsor.
Ka shumė vende tė
cilat janė socialiste, sepse i jep emrin njė respekt tė caktuar - qė ata nuk
janė kapitalist pėr njė gjė, se ata nuk janė komunist pėr njė tjetėr - ata
janė socialist.
Unė gjithashtu jam nė
favor tė individit: Unė nuk jam nė favor tė shoqėrisė, sepse ne jemi varur
nga shoqėri me shekuj, por tė gjitha revolucionet tona kanė dėshtuar. Kėtė
herė revolucioni duhet tė vijė pėrmes individualiteti jo, pėrmes shoqėrisė.
Shoqėria ėshtė
joekzistentciale. Socializmi do tė thotė asgjė, realitet ėshtė individi. Dhe
individi mund tė ndryshojė, mund tė transformohet, dhe nėse shumė e mė shumė
individė transformohen ata ēlirohen nga konditat e tė kaluarės, ata
ēlirohen nga retardimi i tyre i cili ėshtė imponuar mbi ta. Nėse ata janė tė
ēliruar nga ndėrprerja e plotė me tė kaluarėn dhe tė bėhen tė hapur pėr tė
ardhmen, ne mund tė krijojmė shoqėri e cilat nuk do tė jetė socialiste, e
cila do tė jetė absolutisht individualiset.
Sigurisht ata individė
do tė jenė nė gjendje tė dashurojnė, tė cilėt do tė jenė nė gjendje tė jenė
sė bashku, tė cilėt do tė jenė nė gjendje pėr tė rritur tė tjerė nė jetėn e
secilit. Ata do tė krijojė njė bashkėsi - por jo diēka e shoqėrisė sė vjetėr
tė pėrsėritet pėrsėri - njė bashkėsi shumė e lirė e cila i mban tė gjithė
absolutisht tė lirė, njė rrjet i zgjeruar individėsh, ku askush nuk ėshtė i
detyruar tė bėjė diēka ose tė jetė diēka, por ėshtė i aftė vetėm tė jetė
vetvetja sa ai ėshtė dhe kjo pranohet me dinjitet.
Pyetja e katėrt
Cilėt janė njerėzit qė
i admironi mė sė shumti?
Sigurisht qė njerėzit
e mi i admiroj mė sė shumti.
Pyetja e pestė
Sipas mendimit tuaj,
cili ėshtė regjimi ideal politik, dhe cili ėshtė mė i keqi?
Fashizmi ėshtė mė i
keqi, meritokracia ėshtė mė e mira.
Kriter ėshtė
anarkizmi. Cilado regjim qė ėshtė mė afėr anarkizmit ėshtė mė i mirė sa mė
afėr anarkizmit ėshtė mė i mirė - cilido qė ėshtė mė larg nga anarkizmi
ėshtė mė i keqe. Fashizmit ėshtė mė sė largu, diktatura ėshtė mė sė largu,
ato janė mė tė kėqijat.
Anarkizmi ėshtė kriter
i imi.
Regjimi mė i mirė mund
tė jetė vetėm meritokracia, e cila do tė jetė shumė afėr anarkizmit. Vetėm
njė hap mė shumė pėrpara dhe tė gjitha regjimet do tė zhduken.
Anarkizėm
Asnjė
qeveri do tė thotė liri absolute, dhe liria ėshtė vlera pėrfundimtare e
jetės.
Pyetja e gjashtė
A ėshtė e vėrtetė se
ju e admironi Hitlerin, dhe se jeni anti-semit?
Unė kam ndėr
sanjasinėt e mi dyzet pėrqind hebrenj.
Unė i dua hebrenjtė mė
shumė se kushdo tjetėr i dua pėr arsyen e thjeshtė se ata kanė vuajtur mė sė
shumti, ata e meritojnė dashurinė e tė gjithėve. Pėr shekuj ata kanė vuajtur
duke i vrarė, djegur, dhunuar... ēdo gjė e shėmtuar dhe ēnjerėzor ėshtė bėrė
mbi ta. Si mund tė jem anti-semit? Kjo ėshtė se si gazetaria juaj e verdhė
vazhdon me pėrhapjen e gėnjeshtrave.
Unė kam bėrė njė
deklaratė nė lidhje me Adolf Hitlerin e cila ėshtė shtrembėruar. Unė kam
thėnė se Adolf Hitleri dhe Mahatma Gandi nuk janė shumė tė ndryshėm.
Menjėherė gazetarėt kanė menduar se jam admirues i Adolf Hitlerit,
krahasimin e tij me Mahatma Gandin. Unė isha thjesht duke e dėnuar Mahatma
Gandin - por duket se marrėzia nuk ka kufij.
Unė e bėra tė qartė se
pse e kisha thėnė kėtė. Unė e thashė kėtė, sepse Mahatma Gandi nuk ishte njė
person i padhunshėm. Joviolente ishte politika e tij, ai e ka pėrdorur atė
dhe e ka pėrdorur atė me shumė menēuri, por nė vetė jetėn personale tė tij
ai ishte njė njeri shumė i dhunshėm. Dhe unė kam dhėnė shumė shembuj tė
akteve tė dhunshme tė tij tė cilat nuk mund tė interpretohen nė ndonjė
mėnyrė tjetėr.
Pėr shembull, djali i
tij i madh, Haridas Gandi, donte tė shkonte nė shkollė, por Gandi nuk e
lejonte. Ai ishte kundėr arsimimit. Ai ishte kundėr ēdo gjėje qė ishte
shpikur pas qerthullit - dhe kur ėshtė shpikur qerthulli askush nuk e di.
Duket se ēdo gjė tjetėr qė ju keni, ka ardhur pas qerthullit. Ai donte tė
shkatėrronte ēdo gjė pas qerthullit, qerthulli duhet tė jetė teknologjia
pėrfundimtare. Nuk ka nevojė pėr arsimim, tre R-sė mund tė mėsohen nė
shtėpi.
Por Haridas ishte me
tė vėrtetė njė djalosh i talentuar. Ai i revoltuar kundėr Gandit ai shkoi nė
shkollė, ai shkoi nė kolegj. Xhaxhai i tij e mbėshteti atė, dhe pas
universitetit, kur ai u kthye, Gandi ia mbylli derėn para fytyrės dhe i tha:
Pėr mua prej asaj dite qė shkova nė shkollė kundėr vullnetit tim ti je i
vdekur.
E tash ēfarė thoni? A
ėshtė dhunė apo jodhunė? Pėrpjekje e fortė pėr tė imponuar vullnetin tuaj
dikujt tjetėr ėshtė dhunė. Dhe djali nuk kishte bėrė kurrfarė tė keqe, ai
thjesht donte tė jetė i arsimuar. Ai nuk kishte kryer vrasje. Por kur u
kthye nga universitet me diplomė, Gandi u sjell nė njė mėnyrė tė tillė!
Ai i kishte thėnė
gruas sė tij: Nuk dua ta shoh fytyrėn e Haridas pėrsėri. Ai nuk duhet tė
lejohen tė hyjė nė kompleksin e shtėpisė. Dhe ai e kishte shkruar amanetin
e tij
sepse nė Indi kur njė person vdes djali i tij i madh i jep zjarr
funeralit tė tij mbi grumbullin e druve. Ai nuk e kishte harruar atė, dhe ai
nuk ishte njė njeri qė falte. Ai e kishte shkruar nė amanetin e tij:
Haridas nuk duhet tė lejohet tė vė zjarr mbi trupin tim tė vdekur edhe
mbi trupin e tij tė vdekur.
Gandi i mėsonte se tė
gjitha fetė janė njė - hinduizmi dhe myslimanizmi veēanėrisht, sepse
problemi politik nė Indi ishte se myslimanėt kėrkonin njė shtet tė veēantė.
Dhe ai donte qė India tė mbetet thjesht nė atė mėnyrė qė tė qėndrojė nėn
hindus, sepse nėse shteti ėshtė njė, hindusėt e kishin shumicėn. Myslimanėt
gjithnjė do tė ishin tė dytė, ata kurrė nuk do tė mund ndonjėherė tė ishin
nė pushtet. Por ai luajti njė rol shumė dinak e njė tė shenjti se tė
gjitha religjionet janė njė, dhe ai ēdo mėngjes dhe mbrėmje kėndonte kėngė
devotshmėrie me dishepujtė e tij hindus, mysliman dhe tė krishterė.
Haridas ishte me tė
vėrtetė njė njeri i guximshėm. Unė e njoh atė personalisht. Unė e dua atė
njeri, unė i dua gjithmonė njerėzit qė kanė njė rebelim nė gjakun e tyre,
disa mosbindje nė shumė eshtra tė tyre, njė individualitet nė palcėn e tyre.
Ai mė tha personalisht
se vetėm pėr ta parė se sa thellė ėshtė kjo sintezė e feve, ai u bė
mysliman. Natyrisht ai e ndryshoi emrin e tij. Ai e pyeti hoxhėn i cili e
ndryshoi atė, e bėri konvertimin e tij nė myslimanizėm: Ju lutem mbani
emrin tim tė njėjtė, vetėm e ndryshoni atė nė arabisht. Emri i tij ishte
Haridas; Haridas do tė thotė shėrbėtor i Perėndisė. Kėshtu qė ai tha: Mbanė
atė tė njėjtin. Emri i tij i ri ishte Abdullah Gandi. Abdullah ėshtė
arabisht pėr Haridas, ai thjesht do tė thotė shėrbėtor i Perėndisė.
Myslimanėt ishin shumė
tė lumtur qė biri i Mahatma Gandit ishte bėrė mysliman, qė dėshmon
superioritetin e myslimanizmit mbi hinduizmin! Ata i dhanė atij titullin
Maulana, ajo ėshtė e barabartė me Mahatma, njė shpirt i madh. Kėshtu ai u bė
Maulana Abdullah Gandi. E Gandi ishte aq i zemėruar saqė edhe gruaja e tij i
kishte thėnė: Kjo ėshtė nėn nivelin tėnd. Ti po thua se tė gjitha fetė janė
njė, kėshtu qė sėshtė me rėndėsi qė ai ėshtė bėrė mysliman ose nė qoftė se
ai bėhet i krishterė. Pėr ty tė gjitha kėto janė tė njėjta. Kjo ėshtė koha
pėr tu dėshmuar se atė qė e thua ashtu mendon.
Por ai ishte aq i
zemėruar saqė nuk mund tė flinte tėrė natėn, dhe ai tha: Po t'i kishte
vdekur ky djalė po sa ka lindur, do tė kisha qenė i lumtur. A mendoni se ky
ėshtė njė qėndrim i padhunshėm? Edhe dėshira qė ai tė jetė i vdekur, a nuk
ėshtė njė dėshirė subtile pėr ta vrarė atė? Kjo ėshtė dhunė.
Unė isha duke folur
pėr tėrė kėtė, kur kam pėrmendur se nuk ka shumė ndryshime mes Adolf
Hitlerit dhe Mahatma Gandit. Mahatma Gandi ėshtė njė hipokrit, Adolf
Hitlerit ėshtė njė njeri haptazi i dhunshėm, pėrndryshe, tė dytė janė tė
shenjt.
Adolf Hitleri kurrė
ska pi cigare, ka qenė vegjetarian, ai gjithmonė ka shkuar nė shtrat herėt
dhe ėshtė ngritė herėt nė mėngjes. Ēfarė doni mė shumė nė njė tė shenjt? Unė
thjesht isha duke e dėnuar Mahtma Gandin, e jo duke e admiruar Adolf
Hitlerin.
Unė thashė se kėto
gjėra e bėnin tė shenjt Mahatma Gandin: se ai nuk ka pi cigare, se ai nuk ka
pirė ēaj, se ai ka shkuar herėt nė shtrat dhe ėshtė zgjuar herėt. Kėto gjėra
e kanė bėrė atė njė tė shenjt, dhe gjėrat e njėjta a nuk e kanė bėrė Adolf
Hitlerin tė shenjt. Dhe tė dytė janė, nga vetė natyra e tyre, shumė tė
dhunshėm.
Gandi ka thėnė: Nuk
do tė ketė asnjė ushtri, as marinė, as aviacion tė gjithė kėta njerėz do tė
shkojnė nė ferma pėr tė punuar.
Dhe ēfarė do tė bėhet
me armėt?
Ato do tė hedhėn nė
oqean.
Liria erdhi dhe asgjė
nuk ndodhi. Ushtria ka mbetur dhe ėshtė nė rritje tė madhe. India ka sulmuar
Pakistanin, sepse Pakistani kishte marrė disa toka nė Kashmir dhe Gandi i
bekoi tre aeroplanė qė shkonin ta bombardonin Pakistanin. Tash ky ėshtė ai
burrė qė vetėm para disa vitesh tha se tė gjitha armėt duhet tė hedhen nė
oqean. Tani ai bekon... ai doli nga shtėpia e tij pėr tė bekuar aeroplanė tė
cilat ishin tė gatshėm pėr tė fluturuar, vetėm e pritnin bekimin e tij.
Unė nuk shoh ndonjė
dallim
i vetmi dallim ishte se Adolf Hitleri ishte i hapur. Gandi ishte
hipokrit; pėrndryshe tė dytė janė tė shenjt.
Vazhdon...
(1)
(3)
(4)
(5)
(6) |