Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Tema tė tjera 2 - Sokrati edhe pas 25 shekujsh prapė do tė helmohej (2)

Bhagwan Shree Rajneesh - OSHO

 Shqipėroi: Valdet FETAHU 

      

SOKRATI EDHE PAS 25 SHEKUJSH PRAPĖ DO TĖ HELMOHEJ (2)

Kapitulli i pesėmbėdhjetė i ligjėrimeve tė filozofit tė madh Indian, OSHO (marr nga libri “Sokrati edhe pas 25 shekujsh prapė do tė helmohej”, qė ėshtė nė pėrkthim e sipėr nga V. Fetahu), qė u mbajt nė Greqi prej datės 19/02/86 deri mė 15/04/86

 

 

 

 

            Vetėm tė varfėritė janė klientė tė kishave tuaja, sinagoga. Nėse zhduket varfėria, sinagogat dhe kishat dhe tempujt nuk mund tė ekzistojnė. Vetėm tė varfėritė shkojnė atje me shpresėn se ndoshta nė qoftė se nė jetėn e kėsaj bote ata nuk janė tė lehtėsuar, pas vdekjes ata mund tė hyjnė nė parajsė, trashėgojnė mbretėrinė e Perėndisė. Askush nuk i pyet ata: Cili ėshtė raporti midis varfėrisė dhe trashėgimit tė mbretėrisė sė Perėndisė?

            Ēfarė marrėdhėnie racionale ėshtė atje? Duket mė e logjikshme qė njerėzit e pasur duhet tė trashėgojnė mbretėrinė e Perėndisė, sepse ata kanė disa eksperienca tė pasurisė, ata janė me pėrvojė nė luks. Njerėzit e varfėr nuk kanė pėrvojė tė komforit, nuk kanė pėrvojė tė luksit. Ata do tė jenė nė siklet nė parajsė. 

            Mė kujtohet, shpesh kam qėndruar nė pallatin e Maharaxhes nė Indore. Maharaxha ishte njė person shumė i gjallė. Ai ishte heq nga froni derisa India ishte nėn sundimin e Britanisė, dhe kjo ishte arsyeja pse ai e kishte bėrė njė pallat mė tė madh se Buckingham Palace, mė tė mirė se Buckingham Palace. Ai kishte pallatin mė tė bukur nė Indore, dhe gjithashtu ishte i larguar nga froni, djali i tij ishte nė fron. Maharaxha ishte i moshuar dhe mė donte shumė.

            Herėn e parė kam qėndruar nė pallatin e tij, deri nė mesnatė nuk kam mund tė fle pėr arsyen e thjeshtė se dyshekėt ishin aq tė rehatshme saqė mė zgjonin pėrsėri e pėrsėri. Sa herė qė rrotullohesha, dysheku lėvizte, ishte si njė dyshek me ujė. Nė fund, nė mes tė natės vendosa se kjo nuk do tė mė ndihmojė, unė nuk jam mėsuar me kėtė luks. Ėshtė mė mirė tė fle nė dysheme, dhe askush nuk ėshtė kėtu pėr tė parė… Kėshtu qė fjeta nė dysheme, sepse deri nė mesnatė nuk kisha fjetur. Vonė mė kishte zėnė gjumi.

            Kur erdhi maharaxha; mė pa duke fjetur nė dysheme, dhe mė tha: “Ēfarė po bėn?”

            I thashė: “Tė bėj gjumė nė atė dyshek pėr mua ėshtė e pamundur, pėr arsyen e thjesht se nuk jam mėsuar nė kėtė.”

            Nė parajsėn myslimane ka vajza tė bukura tė cilat gjithmonė qėndrojnė nė pėrjetėsi nė moshėn gjashtėmbėdhjetė vjeēe, dhe ato janė tė pėrcaktuara t’i shėrbejnė njerėzit qė vijnė nė parajsė. E tash, ēfarė do tė bėjnė njerėzit e shkretė? Nė parajsėn myslimane, lumenjtė nuk janė me ujė por me verė. The njerėzit e shkretė kurrė nuk e kanė shijuar verėn, e feja kėtu vazhdon tė predikojė se vera apo ēdo pije tjetėr alkoolike nuk ėshtė e mirė, nuk ėshtė e virtytshme. Ēfarė do tė bėjnė kėta njerėz? Ata do tė vdesin nga etja sepse aty uji nuk ėshtė nė dispozicion; ose tė pini verė ose tė mbeteni tė etur.

            Kam dėgjuar pėr njė tė shenjėt i cili kishte ēuar jetė asketike, duke e munduar veten pamasė; kishte qenė mazohist i pėrkryer. Ai vdiq. Ai pati shumė pasues. Njė nga dishepujt e tij tė ngushtė nuk mundi ta tolerojė ndarjen; edhe ai tė nesėrmen vdiq. Kur mbėrriti nė parajsė, natyrisht gjėja e parė ishte ta gjej mėsuesin. Dhe ai nuk mund tė besonte… nėn njė pemė tė bukur mėsuesi rrinte i ulur dhe ai nuk mund t’i besonte syve tė tij; Merilin Monro ishte lakuriq, nė pėrqafim tė mėsuesit. Ai mendonte, me siguri mėsuesi im ka qenė ndėr mėsuesit mė tė mėdhenj. Kjo ėshtė njė dėshmi, ai ėshtė duke u shpėrblyer.

            Ai iu afrua, ra nė tokė, dhe ia preku kėmbėt mėsuesit dhe i tha: “Ne kishim tė drejtė qė tham se je mėsuesi mė i madh. Tash unė mund ta shoh sesa shumė jeni duke u shpėrblyer.”

            Nė atė moment Merilin Monro tha: “Ti idiot, hesht! Unė nuk jam shpėrblimi i tij, ai ėshtė dėnimi im.”

            Nėse ēdokush ėshtė i pasur, komod, i lumtur, i edukuar, i kulturuar, ėshtė nė gjendje tė kėnaqet nė muzikė, vallėzim, dramė, dhe nė tė gjitha dimensionet e vlerave mė tė larta, kush do tė ketė gajle tė shkojė nė kisha? Kush do tė mėrzitet pėr politikanėt, sepse tash ēka ata mund tė premtojnė mė shumė? Tė gjitha ato qė ata i kanė shfrytėzuar pėr premtim, ju veē i keni.

            Politikanėt janė tė frikėsuar.

            Ata duan qė bota tė mbetet e ndarė nė tė varfėr dhe tė pasur.

            Priftėrinjtė duan qė bota tė jetė e ndarė nė klasa.

            Ata janė njerėz tė fuqishėm.

            Ata e parandalojnė e shkencėn dhe teknologjinė ta ndryshoj fytyrėn e tokės. Socializmi nuk ėshtė i nevojshėm, nevoja ėshtė pėr njė formė mė tė lartė tė komunizmit. Dhe kur them njė formė mė e lartė e komunizmit, dua tė them njė shoqėri pa klasa - po aq e pasur, me mundėsi tė barabarta, pa ndonjė diktaturė tė proletariatit, pa demokraci, por vetėm me njė meritokraci.

            Njerėzit e meritės duhet ta kenė fatin e vendit nė duart e tyre. Ashtu siē nuk mund tė vendosni drejt me votim, ju nuk mund tė vendosni meritėn me votim. Nėse e vėrteta varet nga njė mėnyrė demokratike, atėherė jo e vėrteta do tė fitojė ēdoherė. Gėnjeshtra do tė fitojė, sepse mazhoranca nuk do ta kuptojnė tė vėrtetėn.

            Albert Ajnshtajnė sa ishte gjallė iu tha se vetėm dymbėdhjetė persona nė gjithė botėn e kuptojnė se ēfarė saktėsisht do tė thotė teoria e relativitetit. Tash, nėse teoria e relativitetit do tė ishte duhur tė vendoset me votimin e mazhorancės, ajo do tė kishte humbur. Njerėzit nuk mund ta kuptojnė atė. Edhe Ajnshtajni ishte i paaftė pėr t’jua shpjeguar atė njerėzve, qė nuk janė profesionist.

            Nėse e vėrteta nuk mund tė vendoset nė mėnyrė demokratike, atėherė edhe merita nuk mund tė vendoset nga zgjedhjet. Merita duhet tė vendoset nga veprimet e personit, shkollimit tė tij dhe kontributit tė tij. Nė qoftė se njė njeri kontribuon nė arsim, shkruan nė lidhje me arsimin, jep dimensione tė reja dhe programe tė reja pėr meditim, pėr arsimim, ndihmon pėr tė pėrmirėsuar inteligjencėn e njerėzve, atėherė atij duhet t’i jepet njė shans pėr ta menaxhuar arsimin e vendit - jo njė politikan qė mund tė arrijė tė marrė mė shumė vota. Dhe ne kemi ekspertė nė arsim, ekspertė nė financa, ekspertėt nė ēdo departament - gjeni, por ata gjeni nuk kanė pushtet.

            Pushtetin e kanė njerėzit mediokėr. Kjo ėshtė e ēuditshme. Pushteti duhet tė jetė nė duart e mė tė mirėve; vetėm atėherė ne mund tė shpresojmė diēka tė mirė se do tė del prej saj. Ideja ime personale ėshtė diēka mė e mirė se demokracia, mė e mirė se komunizmi: njė shtet i meritokracisė. Ne kemi aq shumė universitete, kėto universitete mund tė na furnizojnė me tė gjitha ato qė na nevojiten, pėr tė gjithė njerėzit ne kemi nevojė.

            Albert Ajnshtajni vdiq nė dėshpėrim tė madh, sepse ai krijoi bombė atomike, por ai nuk mund ta ndalonte pėrdorimin e saj - dhe ajo ėshtė pėrdorur absolutisht panevojshėm. Lufta ishte nė pėrfundim dosido - mė sė shumti pėr dy javė tė tjera - por presidenti Truman ishte nė njė nxitim. Ai kishte frikė se nėse pėrfundon lufta, atėherė si do tė eksperimentojė me bomba atomike? Kėshtu qė para pėrfundimit tė luftės bombat atomike kanė qenė tė hedhura. Ato vranė 200.000 njerėz, duke shkatėrruar dy qytete tė bukura dhe duke i shndėrrua nė varreza. Vuajtje tė pafundme… ndoshta asnjėherė mė parė nuk janė parė vuajtje tė tilla, dhe njeriu qė e krijoi ishte i pafuqishėm.

            Tė gjithė shkencėtarėt e botės thjesht janė shėrbyes tė makinės sė luftės. Ata duhet t’i shėrbejnė njerėzimit, ata duhet t’i shėrbejnė jetės - jo luftės, jo vdekjes.

            Ne duhet tė kalojnė nėpėr njė ndryshim absolutisht rrėnjėsor.

            Ka shumė vende tė cilat janė socialiste, sepse i jep emrin njė respekt tė caktuar - qė ata nuk janė kapitalist pėr njė gjė, se ata nuk janė komunist pėr njė tjetėr - ata janė socialist.

            Unė gjithashtu jam nė favor tė individit: Unė nuk jam nė favor tė shoqėrisė, sepse ne jemi varur nga shoqėri me shekuj, por tė gjitha revolucionet tona kanė dėshtuar. Kėtė herė revolucioni duhet tė vijė pėrmes individualiteti jo, pėrmes shoqėrisė.

            Shoqėria ėshtė joekzistentciale. Socializmi do tė thotė asgjė, realitet ėshtė individi. Dhe individi mund tė ndryshojė, mund tė transformohet, dhe nėse shumė e mė shumė individė transformohen ata ēlirohen nga konditat e tė  kaluarės, ata ēlirohen nga retardimi i tyre i cili ėshtė imponuar mbi ta. Nėse ata janė tė ēliruar nga ndėrprerja e plotė me tė kaluarėn dhe tė bėhen tė hapur pėr tė ardhmen, ne mund tė krijojmė shoqėri e cilat nuk do tė jetė socialiste, e cila do tė jetė absolutisht individualiset.

            Sigurisht ata individė do tė jenė nė gjendje tė dashurojnė, tė cilėt do tė jenė nė gjendje tė jenė sė bashku, tė cilėt do tė jenė nė gjendje pėr tė rritur tė tjerė nė jetėn e secilit. Ata do tė krijojė njė bashkėsi - por jo diēka e shoqėrisė sė vjetėr tė pėrsėritet pėrsėri - njė bashkėsi shumė e lirė e cila i mban tė gjithė absolutisht tė lirė, njė rrjet i zgjeruar individėsh, ku askush nuk ėshtė i detyruar tė bėjė diēka ose tė jetė diēka, por ėshtė i aftė  vetėm tė jetė vetvetja sa ai ėshtė – dhe kjo pranohet me dinjitet.

 

           

            Pyetja e katėrt

 

            Cilėt janė njerėzit qė i admironi mė sė shumti?

 

            Sigurisht qė njerėzit e mi i admiroj mė sė shumti.

 

 

            Pyetja e pestė

 

            Sipas mendimit tuaj, cili ėshtė regjimi ideal politik, dhe cili ėshtė mė i keqi?

 

            Fashizmi ėshtė mė i keqi, meritokracia ėshtė mė e mira.

            Kriter ėshtė anarkizmi. Cilado regjim qė ėshtė mė afėr anarkizmit ėshtė mė i mirė – sa mė afėr anarkizmit ėshtė mė i mirė - cilido qė ėshtė mė larg nga anarkizmi ėshtė mė i keqe. Fashizmit ėshtė mė sė largu, diktatura ėshtė mė sė largu, ato janė mė tė kėqijat.

            Anarkizmi ėshtė kriter i imi.

            Regjimi mė i mirė mund tė jetė vetėm meritokracia, e cila do tė jetė shumė afėr anarkizmit. Vetėm njė hap mė shumė pėrpara dhe tė gjitha regjimet do tė zhduken.

            Anarkizėm… Asnjė qeveri do tė thotė liri absolute, dhe liria ėshtė vlera pėrfundimtare e jetės.

 

 

            Pyetja e gjashtė

 

            A ėshtė e vėrtetė se ju e admironi Hitlerin, dhe se jeni anti-semit?

 

            Unė kam ndėr sanjasinėt e mi dyzet pėrqind hebrenj.

            Unė i dua hebrenjtė mė shumė se kushdo tjetėr i dua pėr arsyen e thjeshtė se ata kanė vuajtur mė sė shumti, ata e meritojnė dashurinė e tė gjithėve. Pėr shekuj ata kanė vuajtur duke i vrarė, djegur, dhunuar... ēdo gjė e shėmtuar dhe ēnjerėzor ėshtė bėrė mbi ta. Si mund tė jem anti-semit? Kjo ėshtė se si gazetaria juaj e verdhė vazhdon me pėrhapjen e gėnjeshtrave.

            Unė kam bėrė njė deklaratė nė lidhje me Adolf Hitlerin e cila ėshtė shtrembėruar. Unė kam thėnė se Adolf Hitleri dhe Mahatma Gandi nuk janė shumė tė ndryshėm. Menjėherė gazetarėt kanė menduar se jam admirues i Adolf Hitlerit, krahasimin e tij me Mahatma Gandin. Unė isha thjesht duke e dėnuar Mahatma Gandin - por duket se marrėzia nuk ka kufij.

            Unė e bėra tė qartė se pse e kisha thėnė kėtė. Unė e thashė kėtė, sepse Mahatma Gandi nuk ishte njė person i padhunshėm. Joviolente ishte politika e tij, ai e ka pėrdorur atė dhe e ka pėrdorur atė me shumė menēuri, por nė vetė jetėn personale tė tij ai ishte njė njeri shumė i dhunshėm. Dhe unė kam dhėnė shumė shembuj tė akteve tė dhunshme tė tij tė cilat nuk mund tė interpretohen nė ndonjė mėnyrė tjetėr.

            Pėr shembull, djali i tij i madh, Haridas Gandi, donte tė shkonte nė shkollė, por Gandi nuk e lejonte. Ai ishte kundėr arsimimit. Ai ishte kundėr ēdo gjėje qė ishte shpikur pas qerthullit - dhe kur ėshtė shpikur qerthulli askush nuk e di. Duket se ēdo gjė tjetėr qė ju keni, ka ardhur pas qerthullit. Ai donte tė shkatėrronte ēdo gjė pas qerthullit, qerthulli duhet tė jetė teknologjia pėrfundimtare. Nuk ka nevojė pėr arsimim, tre R-sė mund tė mėsohen nė shtėpi.

            Por Haridas ishte me tė vėrtetė njė djalosh i talentuar. Ai i revoltuar kundėr Gandit ai shkoi nė shkollė, ai shkoi nė kolegj. Xhaxhai i tij e mbėshteti atė, dhe pas universitetit, kur ai u kthye, Gandi ia mbylli derėn para fytyrės dhe i tha: “Pėr mua prej asaj dite qė shkova nė shkollė kundėr vullnetit tim ti je i vdekur.”

            E tash ēfarė thoni? A ėshtė dhunė apo jodhunė? Pėrpjekje e fortė pėr tė imponuar vullnetin tuaj dikujt tjetėr ėshtė dhunė. Dhe djali nuk kishte bėrė kurrfarė tė keqe, ai thjesht donte tė jetė i arsimuar. Ai nuk kishte kryer vrasje. Por kur u kthye nga universitet me diplomė, Gandi u sjell nė njė mėnyrė tė tillė!

            Ai i kishte thėnė gruas sė tij: “Nuk dua ta shoh fytyrėn e Haridas pėrsėri. Ai nuk duhet tė lejohen tė hyjė nė kompleksin e shtėpisė.” Dhe ai e kishte shkruar amanetin e tij… sepse nė Indi kur njė person vdes djali i tij i madh i jep zjarr  funeralit tė tij mbi grumbullin e druve. Ai nuk e kishte harruar atė, dhe ai nuk ishte njė njeri qė falte. Ai e kishte shkruar nė amanetin e tij: “Haridas nuk duhet tė lejohet tė vė zjarr mbi trupin tim tė vdekur” –  edhe mbi trupin e tij tė vdekur.

            Gandi i mėsonte se tė gjitha fetė janė njė - hinduizmi dhe myslimanizmi veēanėrisht, sepse problemi politik nė Indi ishte se myslimanėt kėrkonin njė shtet tė veēantė. Dhe ai donte qė India tė mbetet thjesht nė atė mėnyrė qė tė qėndrojė nėn hindus, sepse nėse shteti ėshtė njė, hindusėt e kishin shumicėn. Myslimanėt gjithnjė do tė ishin tė dytė, ata kurrė nuk do tė mund ndonjėherė tė ishin nė pushtet. Por ai luajti njė rol shumė dinak e njė tė shenjti – se tė gjitha religjionet janė njė, dhe ai ēdo mėngjes dhe mbrėmje kėndonte kėngė devotshmėrie me dishepujtė e tij hindus, mysliman dhe tė krishterė.

            Haridas ishte me tė vėrtetė njė njeri i guximshėm. Unė e njoh atė personalisht. Unė e dua atė njeri, unė i dua gjithmonė njerėzit qė kanė njė rebelim nė gjakun e tyre, disa mosbindje nė shumė eshtra tė tyre, njė individualitet nė palcėn e tyre.

            Ai mė tha personalisht se vetėm pėr ta parė se sa thellė ėshtė kjo sintezė e feve, ai u bė mysliman. Natyrisht ai e ndryshoi emrin e tij. Ai e pyeti hoxhėn i cili e ndryshoi atė, e bėri konvertimin e tij nė myslimanizėm: “Ju lutem mbani emrin tim tė njėjtė, vetėm e ndryshoni atė nė arabisht.” Emri i tij ishte Haridas; Haridas do tė thotė shėrbėtor i Perėndisė. Kėshtu qė ai tha: “Mbanė atė tė njėjtin.” Emri i tij i ri ishte Abdullah Gandi. Abdullah ėshtė arabisht pėr Haridas, ai thjesht do tė thotė shėrbėtor i Perėndisė.

            Myslimanėt ishin shumė tė lumtur qė biri i Mahatma Gandit ishte bėrė mysliman, qė dėshmon superioritetin e myslimanizmit mbi hinduizmin! Ata i dhanė atij titullin Maulana, ajo ėshtė e barabartė me Mahatma, njė shpirt i madh. Kėshtu ai u bė Maulana Abdullah Gandi. E Gandi ishte aq i zemėruar saqė edhe gruaja e tij i kishte thėnė: “Kjo ėshtė nėn nivelin tėnd. Ti po thua se tė gjitha fetė janė njė, kėshtu qė s’ėshtė me rėndėsi qė ai ėshtė bėrė mysliman ose nė qoftė se ai bėhet i krishterė. Pėr ty tė gjitha kėto janė tė njėjta. Kjo ėshtė koha pėr t’u dėshmuar se atė qė e thua ashtu mendon.”

            Por ai ishte aq i zemėruar saqė nuk mund tė flinte tėrė natėn, dhe ai tha: “Po t'i kishte vdekur ky djalė po sa ka lindur, do tė kisha qenė i lumtur.” A mendoni se ky ėshtė njė qėndrim i padhunshėm? Edhe dėshira qė ai tė jetė i vdekur, a nuk ėshtė njė dėshirė subtile pėr ta vrarė atė? Kjo ėshtė dhunė.

            Unė isha duke folur pėr tėrė kėtė, kur kam pėrmendur se nuk ka shumė ndryshime mes Adolf Hitlerit dhe Mahatma Gandit. Mahatma Gandi ėshtė njė hipokrit, Adolf Hitlerit ėshtė njė njeri haptazi i dhunshėm, pėrndryshe, tė dytė janė tė shenjt.

            Adolf Hitleri kurrė s’ka pi cigare, ka qenė vegjetarian, ai gjithmonė ka shkuar nė shtrat herėt dhe ėshtė ngritė herėt nė mėngjes. Ēfarė doni mė shumė nė njė tė shenjt? Unė thjesht isha duke e dėnuar Mahtma Gandin, e jo duke e admiruar Adolf Hitlerin.

            Unė thashė se kėto gjėra e bėnin tė shenjt Mahatma Gandin: se ai nuk ka pi cigare, se ai nuk ka pirė ēaj, se ai ka shkuar herėt nė shtrat dhe ėshtė zgjuar herėt. Kėto gjėra e kanė bėrė atė njė tė shenjt, dhe gjėrat e njėjta a nuk e kanė bėrė Adolf Hitlerin tė shenjt. Dhe tė dytė janė, nga vetė natyra e tyre, shumė tė dhunshėm.

            Gandi ka thėnė: “Nuk do tė ketė asnjė ushtri, as marinė, as aviacion tė gjithė kėta njerėz do tė shkojnė nė ferma pėr tė punuar.”

            “Dhe ēfarė do tė bėhet me armėt?”

            “Ato do tė hedhėn nė oqean.”

            Liria erdhi dhe asgjė nuk ndodhi. Ushtria ka mbetur dhe ėshtė nė rritje tė madhe. India ka sulmuar Pakistanin, sepse Pakistani kishte marrė disa toka nė Kashmir – dhe Gandi i bekoi tre aeroplanė qė shkonin ta bombardonin Pakistanin. Tash ky ėshtė ai burrė qė vetėm para disa vitesh tha se tė gjitha armėt duhet tė hedhen nė oqean. Tani ai bekon... ai doli nga shtėpia e tij pėr tė bekuar aeroplanė tė cilat ishin tė gatshėm pėr tė fluturuar, vetėm e pritnin bekimin e tij.

            Unė nuk shoh ndonjė dallim… i vetmi dallim ishte se Adolf Hitleri ishte i hapur. Gandi ishte hipokrit; pėrndryshe tė dytė janė tė shenjt.

 

            Vazhdon...

 

(1)               (3)      (4)      (5)     (6)