Pyetja e shtatė
A jeni indiferent ndaj
mjerimit tė botės sė tretė?
E urrej mjerimin.
Dua qė askush nė kėtė
botė tė mos jetė i varfėr.
Bota e tretė pėrbėhet
nga vendet e varfra, prapa kombeve, dhe unė dua qė tė gjithė ata njerėz tė
cilėt janė duke i mbajtur kėto vende nė varfėri tė dėnohen.
Tė gjitha fetė janė
kundėr kontrollit tė lindjes, qė ēon nė rritjen e popullsisė sė botės. Papa
vazhdon predikimin se kontrolli i lindjes ėshtė njė mėkat, dhe kėshtu do tė
ketė gjithnjė e mė shumė njerėz tė varfėr. Tani ēfarė doni? - Duhet unė tė
jem pėrgjegjės pėr kėtė?
Nė komunėn time, pėr
katėr vjet asnjė foshnje e vetme nuk ka lindur. Po qe se njerėzit mė
dėgjojnė nuk do tė ketė varfėri. Akoma ka kohė, varfėria mund tė ndalet
plotėsisht me kontrollin e lindjes totale pėr tridhjetė vjet.
Unė nuk jam nė favor
tė vazhdimit tė shėrbimit tė jetimėve. Nė njėrėn anė ju predikoni kundėr
kontrollit tė lindjeve nė kėtė mėnyrė jetimėt krijohen, dhe pastaj ju i
shėrbeni jetimėt dhe e merrni shpėrblimin Nobel. Ky ėshtė me tė vėrtetė
biznes i mirė. Unė thjesht nuk duan tė kem asgjė me kėtė biznes. Varfėria
mund tė shkatėrrohen dhe duhet tė shkatėrrohen. Kushdo qė e pengon kėtė pėr
tu shkatėrruar kryen vepėr penale dhe duhet tė gjendet prapa grilave nė
ēdo komb.
Nuk duhet tė ketė
njerėz tė varfėr nėse ne e vendosim vetėm njė gjė: qė ne nuk do tė bėjmė njė
luftė tė tretė botėrore. Shtatėdhjetė e pesė pėrqind e financave dhe
energjive tona janė duke shkuar pėr njė luftė tė tretė botėrore, e cila
ėshtė absolutisht absurde sepse do tė shkatėrrohemi tė gjithė. Askush nuk do
tė jetė fitues, askush nuk do tė jetė i mundur. Kjo ėshtė vetėvrasje, kjo
nuk ėshtė luftė. Ajo e ka humbur gjithė kuptimin, sepse ju nuk mund tė
fitoni, ju nuk mund tė mundeni. Ėshtė kuptueshmėri e thjeshtė se tė gjithė
kėto energji tė cilat ju jeni duke i shpenzuar kotė nė armė bėrthamore duhet
tė shkojė nė vende e pazhvilluara ...
Ja para ca ditėsh
pashė se nė Tregun e Pėrbashkėt Evropian ata kanė aq shumė ushqim tepricė
saqė ėshtė problem se si tė shkatėrrohet ai ushqim. Vetėm kostoja e
shkatėrrimit ėshtė dy milion dollar. Ky nuk ėshtė ēmimi i ushqimit, ky ėshtė
ēmimi i fundosjes sė tij nė oqean: ngarkimi, shkarkimi, bartja me anije, pėr
ta fundosur atė nė oqean. Ky ėshtė thjesht shpenzim
nuk ėshtė ēmimi i
ushqimit, i cili do tė jetė njė mijė herė mė shumė. Ata janė tė gatshėm ta
shkatėrrojė atė. Ēdo vit, diku ose tė tjerėt, ushqimi ėshtė duke u
shkatėrruar. Dhe diku, ose njerėzit e tjerė janė duke vdekur nė mijėra vetėm
se ata nuk kanė ushqim, ata nuk kanė ujė tė pijshėm.
Vetėm pak mendje e
shėndoshė pak
Pėr ēfarė ėshtė nevoja tė shkatėrrohet ushqimi? Nėse jeni
gati me dy miliardė dollarė pėr tė shkatėrruar atė ... ndoshta ajo mund tė
marrė pak mė shumė pėr tė dėrguar atė nė Etiopi dhe miliona njerėz mund tė
shpėtojnė. Por askush nuk ėshtė i interesuar pėr dikė tjetėr, tė gjithė janė
tė interesuar pėr tė holla. Ushqimi duhet tė shkatėrrohet qė vlera nė treg
tė mos i bie. Shqetėsimi i vetėm ėshtė si mund tė vazhdoni me shfrytėzimin e
njerėzve
pėr mė shumė para.
Unė jam thellėsisht i
shqetėsuar, por shqetėsimi im ėshtė i ndryshėm nga shqetėsimi i Papės polak
dhe Nėnės Terezė. Shqetėsimi i tyre ėshtė dinak, shqetėsimi i tyre ėshtė
politik. Shqetėsimi i tyre ėshtė pėr tė rritur numrin e tyre. Nėse ka njerėz
tė varfėr, ata mund tė ndryshohet, tė konvertohen nė fenė katolike.
Shqetėsimi im ėshtė qė
ta shkatėrrojė plotėsisht varfėrinė, dhe vetėm tre veprime mund ta bėjnė
kėtė. Njė ėshtė kontrolli absolut i lindjes pėr tridhjetė vjet. E dyta
ėshtė, sepse nuk ka mundėsinė e njė lufte tė tretė botėrore - qė do tė jetė
absolutisht qesharake - tė ndalen pėrgatitjet pėr tė dhe tė destinohen tė
hollat pėr tė varfėritė. Dhe e treta ėshtė se ēdo vend duhet tė bėjė njė
ligj pėr eutanazi.
Ashtu siē ėshtė i
nevojshėm kontrolli i lindjeve pėr njė pėrfundim - tė ndalojmė qė njerėzit e
rinj tė vijnė - ne mund ti ndihmojmė njerėzit e vjetėr tė cilėt dėshirojnė
tė shkojnė nga kjo botė: ata nuk duhet tė ndalohen. Shtatėdhjetė e pesė
vjet, tetėdhjetė vjet mund tė jetė e kufizuar mosha. Pas kėsaj, nė qoftė se
personi dėshiron tė jetojė, ne duhet ti lejojnė qė ai tė jetojnė, por nė
qoftė se ai dėshiron tė ēlirohet nga trupin e tij, spitalet tona duhet ta
ndihmojnė atė pėr tė vdekur njė vdekje tė bukur, i heshtur, sikur kur bie nė
njė gjumė tė thellė.
Ēdo spital duhet tė
ketė njė seksion tė vdekjes ku duhet tė jetė njė meditator i cili mund ti
mėsojė njerėzit qė janė duke vdekur tė meditojnė. Ata duhet tė qėndrojnė
atje pėr njė muaj para vdekjes, nė mėnyrė qė ata tė mund ta mėsojnė
meditimin, ata mund ta mėsojnė relaksimin, ata mund tė vdesin nė mėnyrė tė
qetė, tė lumtur, duke i takuar miqtė e tyre, fėmijėt e tyre, tė afėrmit e
tyre dhe duke ua thėnė lamtumirė atyre vetėdijshėm. E mandej, duke
rrėshqitur ngadalė nė gjumė, nė meditim, dhe duke kaluar prej trupit nė
pėrjetėsi
Nėse kėto tri gjėra
bėhen, bota mund tė jetoj si nė parajsė.
Pyetja e tetė
Ēfarė ju ka bėrė
ndonjėherė tė palumtur, dhe ēfarė ju ka bėrė tė lumtur?
Asgjė nuk mė bėn tė
palumtur, dhe asgjė nuk mė bėn mė tė lumtur. Unė jam thjesht i hareshėm, dhe
hareja ėshtė diēka pėrtej lumturie, hidhėrimit.
Lumturia dhe
jolumturia janė tė mendjes. Ato varen nga dikush qė i shkakton diēka mund
tju bėj tė lumtur, diēka mund tju bėj tė palumtur, por gjithmonė ėshtė
diēka tjetėr.
Hareja nuk varet nga
asgjėja pėrpos nga qenie juaj e brendshme. Ju jeni tė pėrqendruar nė veten
tuaj, dhe ajo ju jep njė qetėsi tė tillė, njė gėzim tė tillė, e cila e tėra
ėshtė lumturi, tė gjitha pakėnaqėsitė do tju duken si jehona tė largėta, tė
pakuptimta.
Pyetja e nėntė
Ju keni vetėm ca
dishepuj nė Francė. Si e shpjegoni kėtė pamjaftueshmėri?
Unė jam i befasuar qė
kam edhe njė dishepull mė shumė nė Francė por do tė kem mė shumė. Vetėm le
tė mė lejon qeveria e Francės tė hy brenda dhe para se tė mė pėrzėnė me
forcė do tė kem me mijėra.
Pyetja e dhjetė
Thuhet se ju e
pėrkrahni pėrdorimin e drogės; mund ta sqaroni kėtė ju lutem?
Kjo ėshtė absolutisht
e pakuptimtė.
Unė jam kundėr drogės.
Unė jam kundėr drogės
pėr njė arsye tė thjeshtė se meditimi nuk mund tė rritet nėse ju jeni duke
marrė drogė. Drogat ju bėjnė tė pavetėdijshėm, e meditimi ju bėn tė
vetėdijshėm. Kėto janė kundėr njėra tjetrės. Droga i nevojitet njerėzve tė
varfėr pėr tė qenė ata nė gjendje ta mbysin mjerimin e tyre nė pavetėdije.
I tėrė mėsimi im ėshtė
mbi meditimin, e droga ėshtė kundėr kėsaj.
Si mund ta pėrkrahė
drogėn? Kjo ėshtė njė kontradiktė.
Gėnjeshtrat vazhdojnė
tė pėrhapen kundėr meje nga njerėz tė cilėt nuk kanė asnjė argument kundėr
asaj qė unė jam duke thėnė, kundėr rrugės sime tė jetės, kundėr meditimit.
Ata nuk kanė asgjė pėr tė thėnė. E tėra qė ata mund tė bėjnė ėshtė tė
pėrhapin gėnjeshtra. Ēdo ditė gazeta prehen dhe mi sjellin pėr tė mė bėrė
tė qeshė
si mund njerėzit tė vazhdojnė me trillimin e gjėra tė tilla?
Ja para ca ditėsh
ishte njė artikull i cili thoshte se jam i ndjekur nga policia amerikane,
dhe unė po fshihem nga ata sepse ka akuza kundėr meje pėr vrasje, orgji
seksuale dhe abuzim droge.
Qeveria amerikane ma
ka ndaluar tė hy nė Amerikė pėr pesė vjet. Unė jam plotėsisht i gatshėm
pikėrisht tash pėr tė hyrė nė Amerikė, por qeveria nuk mė dėshiron. E kėto
gazeta botojnė se unė jam fshehur....
A ėshtė kjo njė mėnyrė
pėr tė fshehur, duke i folur ēdo mėngjes, ēdo mbrėmje mediave nga e gjithė
bota? A ėshtė kjo njė mėnyrė e fshehjes? A keni parė dikė tė fshehur nė kėtė
dhomė?
Pyetja e njėmbėdhjetė
A mendoni, sikur qė
bėjnė disa njerėz, se aids (sida) ėshtė mallkim nga zoti pėr shkak tė
mosbesimit?
Ky padyshim se ėshtė
njė mallkim prej Zotit, por jo pėr shkak tė mosbesimit. Ky ėshtė njė mallkim
prej Zotit pėr shkak tė mėsimeve tė kishės mbi celibatin (beqarinė) i cila
ėshtė i panatyrshėm; duke i mbajtur murgjit dhe murgeshat tė ndarė qė
ėshtė kundėr natyrės, qė ėshtė kėrcėnim pėr krijimin e homoseksualitetit.
Homoseksualiteti ėshtė
njė sėmundje fetare, e kisha ėshtė pėrgjegjėse pėr kėtė. Zoti vetė ėshtė
pėrgjegjės pėr kėtė, sepse nė trinitet tė krishterė, Zoti ėshtė atje, babai,
djali Jezu Krishti ėshtė atje - dhe kush ėshtė ky djali shpirti i shenjtė?
Atje nuk ka asnjė grua, ėshtė vetėm njė grup homoseksual! Dhe unė dyshoj se
ky shpirt i shenjtė ėshtė njė dashnor i Zotit.
Pyetja e dymbėdhjetė
Nėse do ta takoni
Papėn Gjon Pali i dytė, do tė keni gjėra ti tregoni njėri tjetrit?
Unė nuk di pėr tė...
Unė kam shumė gjėra pėr ti thėnė atij. Unė nuk mendoj se ai mund tė arrijnė
tė mė thotė diēka. Me siguri ai do tė ikė kur tė shkoj nė Itali.
Derisa ai ishte nė
Indi e kam sfiduar me njė debat publik, dhe ai si njė frikacak mbet i
heshtur.
Do tė shkoj nė Itali!
Ai veē i ka informuar
mediat katolike italiane se ata nuk duhet tė publikojnė asgjė rreth meje
pėr apo kundėr, negative apo pozitive. Tash ēfarė ky njeri ka pėr tė mė
thėnė. Unė gjithmonė kam menduar se polakėt janė pak tė retarduar, por kurrė
ska menduar se ata janė aq frikacak. Por duket se ky njeri ėshtė tė dyjat.
Padyshim se kam shumė
gjėra pėr ti thėnė atij, sepse ai ėshtė sot njėri ndėr kriminelet mė tė
mėdhenj i botės, dhe unė do ta nxjerr nė pah ēdo krim qė ai e ka bėrė.
Kėshtu qė pėr hir tė brezave tė ardhshėm kjo duhet tė merret parasysh se ka
qenė dikush qė i ka qitė kėto nė pah se kush i ka shkaktuar, dhe cili ėshtė
njeriu qė i ka krijuar tė gjitha kėto probleme.
Kam pėr ta pyetur kėtė
njeri pėr shumė pyetje. Unė e di shumė mirė se ai nuk ka asnjė pėrgjigje pėr
asgjė, sepse pėr njėzet shekuj papa nuk ka qenė nė gjendje tė pėrgjigjet nė
asgjė. Edhe Jezu Krishti nuk ka pasur pėrgjigje pėr asgjė
vetėm duke dhėnė
deklarata pa asnjė mbėshtetje racionale, pa asnjė argument.
Hebrenjtė nuk janė
njerėz aq tė vėshtirė. Unė kam arrit ti njoh ata pėr sė afėrmi. Unė kam
bėrė vazhdimisht shaka rreth tyre, por ata nuk janė ndier tė fyer. Unė nuk
mendoj se ata do ta kishin kryqėzuar Jezusin nė qoftė se ai do ti kishte
mbėshtetur racionalisht deklaratat e tij. Vetė deklaratat e tij ishin tė
egra: Unė jam i vetmi djalė i lindur i Zotit. Tani ēfarė mbėshtetje tė
arsyeshme, dėshmi, ka pasur ai? A ka pas ndonjė certifikatė?
Dhe nė qoftė se
hebrenjtė - tė cilėt nuk janė njerėz tė vėshtirė, por shumė tė dashur dhe tė
butė - edhe nė qoftė se ata kishin pėr ta kryqėzuar, arsyeja duhet tė ketė
qenė se ai ishte duke iu shkaktuar dhimbje nė qafė. Pikėrisht njė djalė i
paarsimuar po flet marrėzira... ai as nuk jep ndonjė dėshmi e as nuk heshtė.
Ai duhet tė ketė qenė se iu ka shkaktuar dhimbje tė mėdha. Mė nė fund ata
vendosėn se ėshtė mė mirė tė shpėtojnė prej tij.
Ata u shpėtuan prej
tij dhe prej atėherė ata janė nė mjerim pėr shkak se e kanė humbur biznesin
e madhe tė cilin djali i tyre e ka krijuar! Krishterimi ėshtė firmė e madhe
nė tė gjithė botėn, asnjė firmė e biznesit nuk mund tė konkurrojnė me tė. E
djali i tyre e bėri kėtė, dhe ata e humbėn rastin.
Kam pėr ta pyetur
shumė pyetje papėn. Dhe unė do tė doja qė ai tė kurajohet dhe tė
ballafaqohen mė mua nė Vatikan para tė gjithė kardinalėve dhe kryepeshkopėve
dhe peshkopėve priftėrinjve dhe tėrė pasuesve tė tij. Unė dėshiroj qė kėto
pyetje ti pyes para vet popullit tė tij, kėshtu qė ata mund ta shohin
zbrazėtinė e pėrfaqėsuesit tė Zotit qė ėshtė i pagabueshėm. Por unė nuk
mendoj se ai ka diēka tė mė pyet. Kjo do tė jetė njė ngjarje e madhe nė
historinė e krishterimit nė qoftė se ai mbledh kurajon dhe ėshtė nė gjendje
tė mė pranoj nė Vatikan dhe ti pėrgjigjet pyetjeve tė mia.
Por unė jam i
dyshimtė. Unė nuk mendoj se ky njeri ėshtė mjaft burrė. Ai ėshtė bosh, asgjė
tė fortė nuk ka nė tė. Tjetėr gjė ėshtė tė bisedoni me tė krishterėt, me
katolikėt, tė cilėt besojnė nė juve, tė cilėt nuk mund tju pyesin, tė cilėt
nuk mund tė dyshojnė nė juve, e krejtėsisht tjetėr gjė ėshtė tė bisedosh me
mua. Ai do tė duhet tė dėshmojė pėr ēdo fjalė tė vetme se Krishterimi
qėndron mbi tė.
Por tani ai ėshtė duke
e treguar dobėsinė e tij duke i parandaluar mediat Italiane tė tregojnė se
unė jam duke ardhur nė Itali. Ai ėshtė aq shumė i frikėsuar ai i ka thėnė
mediave tė mos shkruajnė as artikuj negativ kundėr meje, sepse edhe kjo do
ti informojė njerėzit se unė jam kėtu.
Unė kam mėnyra tim. Tė
gjitha mediat e lajmeve do tė raportojnė pėr mua, madje edhe lajmet e
mediave katolike do tė raportojnė nė lidhje me mua. Ata do tė duhet ta
bėjnė, sepse unė do tė vazhdoj ti godas tė gjithė nga Perėndia pėr Papėn
Polak do tė jetė aq e vėshtirė sa tė jetė e mundur, dhe unė do tė qėndrojė
nė Itali deri sa i tėrė vendi tė informohet pėr mua. Unė do tė shkojė nė ēdo
qytet dhe tė bisedoj me njerėzit direkt. Unė mund tė zgjidhi edhe tė
qėndrojnė atje pėrgjithmonė.
Pyetja e trembėdhjetė
A keni fėmijė? A i
doni fėmijėt?
Nuk kam fėmijė, por i
dua fėmijėt. Dhe unė dua tė jetė e njohur se ėshtė mirė tė duhen fėmijėt,
por nuk ėshtė mirė pėr tė pasur fėmijė.
Pyetja e
katėrmbėdhjetė
A besoni se do tė ketė
sė shpejti njė luftė bėrthamore?
Jo. Nuk ka asnjė
mundėsi pėr ndonjė luftė bėrthamore sė shpejti - ose mė vonė.
Armėt bėrthamore
vetvetes ia kanė ndaluar kėtė mundėsi. Lufta do tė ishte aq e pėrgjithshme,
ajo e ka humbur kuptimin e saj.
Pyetja e pesėmbėdhjetė
A e pėrkrahni dėnimin
me vdekje?
Jo, nuk e pėrkrahi
dėnimin me vdekje pėr arsyen e thjeshtė se nėse dikush bėn vrasje dhe ju e
vritni vrasėsin si dėnim
Ai e ka bėrė njė krim, e tash shoqėria e bėn tė
njėjtin krim si dėnim. Me dėnimin tuaj njeriu qė ėshtė vrarė nuk do tė
kthehet nė jetė. Nga dėnimi juaj, tash mė nuk do tė jetė vetėm njė i vrarė
por do tė jenė dy tė vrarė. Ky ėshtė njė absurd i qartė. Personi i cili ka
vrarė
Ju nuk keni ndarė
drejtėsi; ju thjesht keni marrė hak. Nėse do tė kishit ndarė drejtėsi, ju
duhet ta dėrgoni vrasėsin nė ndonjė institucion psikiatrik qė tė merren me
kujdesin e tij. Diēka ėshtė e gabuar nė mendjen e tij, diēka ėshtė e gabuar
nė psikologji e tij pėr tė cilėn ai nuk ėshtė pėrgjegjės. Ai mund tė
trajtohet.
Jo vetėm kundėr
dėnimit me vdekje, unė jam kundėr tė gjitha llojeve tė dėnimit, sepse dėnimi
nuk do ta ndryshojė personin; nė fakt dėnimi do ta bėj atė kriminel mė tė
vėshtirė.
Ēdo krim ėshtė nė
thelb diēka qė ka tė bėjė me psikologjinė. Mendja e njeriut nuk ėshtė nė
trajtėn e drejtė, ajo ka nevojė pėr kujdes, ajo ka nevojė pėr dhembshuri.
Ajo ka nevojė pėr mbėshtetjen e shoqėrisė nė mėnyrė qė tė mund tė kthehet nė
shoqėri me dinjitet dhe respekt.
Deri tani ne kemi qenė
shumė vrasės, ne kemi qenė barbar. Civilizimi nuk ka ndodhur ende. Dėnimi me
vdekje dhe tė gjitha llojet e dėnimit thjesht dėshmojnė rrugėn tonė
barbare.
Njė njerėzim i
civilizuar do ti mjekojė njerėzit tė cilėt janė kriminel. Ata duhet tė
dėrgohen nė spitale, nė spitale psikiatrike, e jo nė burgje.
Pyetja e
gjashtėmbėdhjetė
Ēfarė lloj tė ardhme
dėshironi mė sė shumti?
Njė tė ardhme ku ēdo
individ ėshtė absolutisht i lirė nga feja, nga kombi, nga raca, nga ngjyra,
ku ēdo individi i jepet mundėsi e barabartė tė rritet nė ēka ai dėshiron.
Njė e ardhme ku nuk ekziston martesa, ku dashuria ėshtė i vetmi ligj,
fėmijėt merren nėn kujdes nga ana e komunitetit, dhe njerėzit mund tė jenė
sė bashku pėr sa kohė qė ata dashurohen. Nė momentin kur ata e ndjejnė
aromėn se dashuria ka ikur, ata mund tė fillojnė me miqėsi, me mirėnjohje.
Njė e ardhme ku njerėzit nuk do tė shfrytėzohet nga feja, nga politika, ku
njerėzit do tė lejohen tė jenė tė lumtur dhe tė gėzuar. Mjerimit duhet tė
mendohet tė jetė i panatyrshėm, e hareja duhet tė mendohet natyrore - ku
njerėzit do tė kėndojnė tė qeshin dhe vallėzojnė.
Nuk dua qė askush tė
shpresoj nė parajsėn pas vdekjes.
Unė dua qė ne ta
krijojmė parajsėn kėtu dhe tani, nė kėtė tokė tė bukur. Ky ėshtė vendi i
vetėm nė kėtė univers tė gjerė, ku jeta ekziston, ku vetėdija ekziston, dhe
ku disa njerėz kanė qenė nė gjendje qė tė bėhen Gautam Buda.
Unė do tė doja qė tė
gjithė tė arrijnė nė ato lartėsi tė Gautam Budės, Lao Ceu-t, Zaratustrės,
kėshtu qė e tėrė frika nga vdekja tė zhduket dhe tė gjithė ta mėsojnė se
qenia e tyre e brendshme ėshtė pjesė e pėrjetėsisė.
Fund i kapitullit tė
pesėmbėdhjetė
(1)
(2)
(4)
(5)
(6) |