Pyetja e dytė
Duket se sa herė qė
ėshtė shpallur suksesi, sėmundjet e reja si dėmtimi i zemrės, kanceri dhe
aids janė shfaqur. Pse kjo ėshtė kėshtu?
Njerėzit tė cilėt
bėjnė, hulumtojnė ilaēe tė reja vazhdojnė me shpalljen e sukseseve tė reja
nė fushat e tyre. Por sukseset e tyre nė punėn kėrkimore shkencore nuk kanė
tė bėjė asgjė me atė qė njerėzimi ėshtė duke bėrė vazhdimisht, ato janė tė
palidhura.
Pėr shembull,
homoseksualiteti ka krijuar AIDS. Shkencėtarėt nuk janė pėrgjegjės pėr kėtė.
Mjeku nuk ėshtė pėrgjegjės pėr kėtė, por nė njė farė mėnyre kjo e ka
mbėshtetur shkakun themelor qė e krijon homoseksualitetin. Pėr shembull,
asnjė person mjekėsor nuk e ka fituar ēmimin Nobel qė ka guxim tė thotė se
beqaria ėshtė e panatyrshme, dhe se herėt a vonė ajo do tė krijojė probleme.
Problemi ėshtė se
shkencėtari ėshtė gjithashtu njė qenie njerėzore e zakonshme, ai ėshtė njė
katolik, ai ėshtė njė hindu, ai ėshtė njė mysliman. Nė laboratorin e tij,
derisa ai ėshtė duke bėrė punėn e tij ai nuk ėshtė njė katolike, ai nuk
ėshtė njė mysliman. Por jashtė punės sė tij kėrkimore ai ėshtė vetėm njė
njeri i zakonshėm me tė gjitha paragjykimet dhe kushtėzimet. Edhe pse ai e
di shumė mirė, nėpėrmjet hulumtimeve tė tij shkencore, se beqari nuk ėshtė e
mundur, dhe nėse ju pėrpiqeni pėr tė pamundur qė ju do tė futeni nė
vėshtirėsira....
Tė gjitha religjionet
kanė predikuar beqarinė.
Beqaria ėshtė
shkaktare e homoseksualitetit.
Homoseksualiteti ka
sjellur sėmundjen e AIDS. Shkencėtarėt duket tė kenė mjaft kurajo pėr ta
hequr qafe kushtėzimin e tij.
Unė kam parė mjekė qė
i kanė sugjeruar studentėt se nėse ata masturbojnė do tė verbohen
e qė
ėshtė absurditet i dukshėm. Askush nuk ėshtė verbuar shkaku i masturbimit,
dhe ata qė janė verbuar nuk janė verbuar shkaku i masturbimit. Ata
sugjerojnė se ju do tė bėheni njė idiot, tė retarduar, inteligjenca juaj nuk
do tė rritet.
Profesioni mjekėsor
ėshtė gjithashtu pjesė e interesave tė ndryshme. Ata e dinė shumė mirė se
nuk ka asnjė lidhje nė mes verbėrimit dhe masturbimit. Ata e dinė shumė mirė
qė kur njė djalė i mbush katėrmbėdhjetė vjet ai ėshtė i gatshėm nga natyra
pėr tė riprodhuar, se njė vajzė kur i mbush trembėdhjetė ėshtė e gatshme tė
bėhet nėnė.
Ne i ndalojmė kėta
njerėz pėr gati dhjetė vjet: tash, si do tė qėndrojnė ata beqar pėr kėto
dhjetė vjet?
Nė vend se tė
ndihmohen fėmijėt e gjorė, nė vend se ata tė orientohen drejt, ata ua kanė
krijuar frikėn
pėr shekuj me radhė, pikėrisht jetojnė nė frikė. Dhe ata do
tė masturbojnė masturbimi nuk do tė ndalet me asgjė por tash kėnaqėsia e
masturbimit nuk do tė jetė aty. Ata do tė masturbojnė me frikėn se sė
shpejti ata do tė jenė tė verbėr dhe se inteligjenca e tyre nuk do tė
rritet. Ata nuk do tė verbohen, por nėse ata e pranojnė idenė se
inteligjenca e tyre do tė vuajė jo shkaku i masturbimit, por pėr shkak tė
idesė sė mbjellur nė mendjen e tyre.
Njė shpjegim i
shkencės mjekėsore duhet tiu tregohet vajzave dhe djemve: Tash ju jeni tė
gatshėm sa i pėrket natyrės, por shoqėria nuk ėshtė e gatshme. Shoqėria
dėshiron qė ju tė jeni tė arsimuar, shoqėria ka nevojė qė ju tė arsimoheni,
dhe kėto dhjetė vjet e ardhshme do tė jenė tė vėshtira pėr ju. Dhe djemtė e
vajzat duhet ti thonė shoqėrisė qė tjua bėjnė sa mė shumė qė ėshtė e
mundur tė lehta kėto dhjetė vjet.
Kur kontraceptivėt
janė aty, ēfarė ėshtė kuptimi
? Pse tė mos lejohen vajzat dhe djemtė tė kenė
strehėt e njėjta? Ata duhet tė lejohen tė ēojnė dashuri; nė fakt kjo do tiu
jap pėrvojė tė madhe nė jetė. Takimi me shumė djem, takimi me shumė vajza,
ata do tė kenė idenė e caktuar se ēfarė lloji tė gruas ata do ta pėlqenin
pėr tė zgjedhur kur ata duan tė martohen, apo ēfarė lloji tė burrit ato do
tė dėshironin pėr tė zgjedhur. Nė gjėra tė vogla qė ne presim pėrvojė
Pata aplikuar pėr
postin e redaktorit nė njė gazetė. Pronari mė intervistoi dhe pyetja e parė
ishte: A keni punuar diku si redaktor?
Unė i thashė: Ēfarė
lloj pyetje e pakuptimtė ėshtė kjo? Kudo qė tė shkoj, do tė jetė hera e
parė. Kjo do tė thotė qė unė kurrė nuk mund tė punojė si njė redaktor. Diku
unė kam pėr tė filluar, pse tė mos jetė kėtu? Diku mė duhet tė fillojė pa
pėrvojė, e nėse kudo ėshtė e nevojshme pėrvoja, atėherė Perėndia ėshtė
fajtor. Ai duhet tė dėrgojė njerėz daktilograf tė trajnuar, redaktorė tė
trajnuar, gazetarė tė trajnuar me certifikata.
Plaku u shokua kur i
thashė: Kjo ėshtė marrėzi e thjeshtė. Kjo nuk ėshtė njė intervistė. Ju po
ma jepni shansin: dikush ka pėr tė mė dhėnė mundėsin i pari.
Ai mendoi pėr njė
moment dhe tha: Logjika e juaj ėshtė e drejtė. Unė kurrė nuk kam menduar
pėr kėtė. Unė kam pyetur ēdo kandidat: Cila ėshtė pėrvoja juaj? - Dhe ata
tė gjithė mė treguan pėrvojėn e tyre. Ju jeni i pari qė ma treguat marrėzinė
time. Ju jeni pranuar. Natyrisht, diku ke pėr tė filluar, kėshtu qė pse jo
kėtu?
Nė gjėra tė vogla ju
kėrkoni me pas eksperiencė. Nė lidhje tė gjata dashurie takimin e burrit
dhe gruas pėr tė jetuar sė bashku, tė keni fėmijė, tė krijoni brez tė ri
ju nuk mėrziteni pėr pėrvojėn. Nė vend tė kėsaj vetėm e kundėrta ėshtė
kėmbėngulėse: vajza duhet tė jetė e virgjėr. A mund ta shihni marrėzinė e
kėtij mendimi?
Rreth djemve ata janė
mė pak tė rreptė, sepse ata i njohin djemtė ata nuk mund tė mbesin tė
virgjėr. Ju do tė befasoheni kur tė mėsoni se as vajzat nuk mund tė mbesin
tė virgjėra; kjo ėshtė kundėr natyrės. Nė mesjetė vajzat shkonin tek mjeku
pėr tė bėrė njė virgjėri tė rreme nė mėnyrė qė kur pėr tė parėn herė burri
tė ēojė dashuri me atė, ai tė mbetet i kėnaqur qė vajza ishte e virgjėr.
Mjekėt merrni masa qė vajza tė duket si e virgjėr. Por ēfarė lloj
falsifikimi, njė shoqėri tė rreme nė tė cilėn jetojmė?
Nuk mund tė bėhet
ndonjė kontroll nė djem sepse kjo ėshtė shumė e vėshtirė, nuk ka asnjė
mėnyrė pėr tė ditur nėse djali ėshtė i virgjėr apo jo. Por, pėr vajzėn ka
njė mėnyrė: ėshtė njė copė e vogėl, njė ndarėse e hollė e lėkurės qė duhet
tė mbetet e pa pėlcitur, e nėse kjo ėshtė e pėlcitur ajo ka humbur
virgjėrinė e saj. Por ēdo mjeku mund ta mjekoj kėtė me njė ndarėse tė hollė
plastike, dhe pastaj tė mashtrojė burrin e pamend dhe traditėn e tėrė. Dhe
kjo ėshtė bėrė nė tė gjitha vendet ku ėshtė respektuar virgjėria. Unė kam
dėgjuar se kėtu nė Greqi ėshtė njė nga gjėrat mė tė mėdha, edhe pse ėshtė e
pamundur tė gjendet njė e virgjėr e vetme.
Kėto dhjet vjet janė
me rėndėsi tė madhe, sepse djemtė dhe vajzat mund tė kenė pėrvoja tė pasura.
Duke i njohur tė tjerėt, ata mund tė mendojnė se cili do tė jetė personi i
duhur, cili lloj i kualitetit do tė jetė kualitet i duhur, me kė ata ndihen
shumė mė intim.
Nėse profesioni
mjekėsor ėshtė me tė vėrtetė shkencore ai do tju tregojė shoqėrisė se
vajzat dhe djemtė duhet ti jepet liri pėr tė eksperimentuar para se tė
vendosin pėr jetėn e tyre tė pėrbashkėt. Kjo do tė shmangė masturbim, kjo do
tė shmangė homoseksualitetin, kjo do tė shmangė lesbianismin - dhe kjo do tė
shmangė AIDS-in.
Ata duhet tju
tregojnė djemve dhe vajzave: Ju do ta keni ēdo kujdes. Ka kontraceptiv pėr
gra pilulat ekzistojnė prej shumė vitesh, dhe tash kohėve tė fundit janė
bėrė pilula edhe pėr burra gjithashtu kėshtu qė me njė pilulė ju mund tė
jeni plotėsisht tė sigurt.
Virgjėriteti nuk ėshtė
fakt real, pilula ėshtė gjė konkrete.
Ata duhet ti thonė
studentėve: Ju keni pėr tė pasur pėrvojė. Ata duhet ti thonė shoqėrisė:
Kėrkesat tuaja janė tė panatyrshme, dhe frika juaj ėshtė plotėsisht e
rreme.
Atėherė do tė ketė njė
sukses paralel: shpikjet e tyre tė reja nuk do tė hidhen menjėherė nė det
prej sėmundjeve tė reja. Dhe nė lidhje me zbulimet e tyre
ata kanė pėr tė
kujtuar njeriun e tėrė. Pėr pesėdhjetė vjet ata kanė ndryshuar kaq shumė
ilaēe, sepse ata kanė zbuluar pėr tė krijuar sėmundje tė reja.
Kur njė ilaē sė pari
zbulohet atėherė nė qarqet shkencore ėshtė njė eufori e madhe: Tash ne kemi
zbuluar diēka pėr sėmundjen! Por ata nuk mendojnė se ky ilaē mund tė ketė
efekte e veta, afat-shkurtėr, afat-gjatė - dhe kjo ėshtė ajo qė po ndodh.
Ilaēet po prodhohen gjithnjė e mė shumė, dhe askush nuk i del mbarė me to
sepse rezultati mund tė vijė ndoshta pas njėzet vjetėsh, dhe pas njėzet
vjetėsh ju mund ta gjeni njė sėmundje tė re qė ngjanė nė ju sepse ilaēi nuk
ka qenė natyral, ai nuk ka qenė nė harmoni me kozmosin. Ai u shpik vetėm nga
njė njeri pėr njė sėmundje tė caktuar duke mos marrė parasysh gjithė jetėn e
njeriut, dhe duke mos menduar pėr efektet e mė vonshme, qė nėnprodukte tė
kėtij ilaēi mund tė jenė.
Profesionistėt
mjekėsor duhet tė jenė mė tė pėrgjegjshėm. Ky nuk ėshtė vetėm njė profesion,
ky duhet tė jetė shumė mė i mėshirshėm. Dhe para se tė eksperimentojnė me
qenie njerėzore, ata duhet tė punojnė me ilaēe e tyre dhe duhet tė jenė tė
kėnaqur plotėsisht se kėto ilaēe nuk do tė krijojnė efekte tė kėqija kurrė.
Por shoqėria ėshtė e
ēuditshme, ajo jeton nė tradita dhe zakone. Pėr shembull, alkooli ėshtė i
ligjshėm, edhe pse ai me siguri ka efekte tė kėqija nė mėlēi, nė tru, dhe tė
bėn tė varur, personi fillon tė devijojė. Por pasi qė Krishterimi nė ēdo
mėnyrė orientohet drejt Jezusit, e ai kishte pirė verė, natyrisht kjo ėshtė
diēka shpirtėrore. Kjo nuk guxon tė bėhet e jashtligjshme tė konsiderohet
vera e paligjshme do tė thotė se Jezusi ka bėrė vepra kriminale - por
marihuana, e cila nuk ka efekte tė kėqija siē pohojnė shkencėtarėt,
konsiderohet e paligjshme.
Por shkencėtarėt duken
se janė njerėz shumė frikacak. Ata duhet ti thonė qartė botės se marihuana
nuk ka efekte tė kėqija, dhe se kjo mund tė jetė edhe e dobishme, se ajo
mund ti jep njerėzve relaksim, gjumė tė mirė - dhe nuk ka asnjė varėsi tė
nesėrmen. Ne duhet ti heqin qafe traditat e kalbura. Dhe nė qoftė se
marihuana ka efekte tė kėqija, kėto efekte mund tė hiqen nga ai; sintetikė,
diēka si LSD, mund tė bėhet e pėrsosur.
Nėse njerėzit jetojnė
nė mjerim dhe nuk janė nė gjendje tė gjejnė njė mėnyrė tė tė medituarit pėr
tė dalė pėrtej mjerimit, unė nuk mendoj se atyre nuk duhet ti lejohet diēka
qė pėr momentin e largon mjerimin e tyre, diēka qė i bėn ata tė lumtur pėr
momentin. Ajo ėshtė e ēastit - por kush e di, pėrvoja e ēastit mund tiu
japim atyre idenė se kjo mund tė bėhet e pėrhershme.
E vetmja mėnyrė pėr ta
bėrė atė tė pėrhershėm ėshtė meditimi. Meditimi ėshtė droga e fundit jo-medicinale,
pa efekte tė kėqija. Sigurisht, kjo nuk ėshtė diēka qė ju duhet ta futni nė
trupin tuaj dhe organizmin, por ėshtė diēka qė ju keni pėr tė bėrė brenda
vetes.
Sėmundjet vazhdojnė tė
rriten pėr shkak tė mosguximit tė mjaftueshėm tė shkencėtarėve pėr ta
modernizuar shoqėrinė. Shoqėria ka mbetur shumė larg mbrapa. Dhe
shkencėtarėt nuk janė mjaft tė ndjeshėm tė shohin se cili ilaē, apo ilaēet e
caktuara, mund tė bėjnė pėr njerėzit: kjo mund tė largojė sėmundjet e
caktuara, kjo mund tė krijojė shumė mė shumė. Shkenca duhet tė jetė mė
vigjilente, mė e mėshirshme, mė guximtare. Vetėm atėherė ėshtė e mundur tė
parandalohet rritja e sėmundjeve.
Sėmundjet si AIDS, tė
cilat nuk janė asgjė tjetėr pėrpos vdekje e vonuar
shkencėtarėt janė tė
mendimit qė nuk ka pothuajse asnjė mėnyrė pėr tė kuruar atė. Kjo nuk ėshtė
njė sėmundje, diēka brenda njeriu ka vdekur.
Shpjegimi im personal
ėshtė nėse dy burra ēojnė dashuri, kjo do tė thotė se tė dy energjitė e
ngjashme, qė pėrzihen njėra me tjetrėn, nuk kanė kurrfarė tensionimi. Njė
tendosje e caktuara ėshtė e nevojshme pėr jetėn. Dalėngadalė ata humbasin tė
gjithė tensionimet e nevojshme pėr jetė, dhe vdekja bėhet absolutisht e
nevojshme. Kjo ėshtė ajo qė AIDS ėshtė.
Lesbiket janė akoma tė
lira
por ato nuk duhet tė jenė tė lumtura. Ėshtė mė mirė, tė shohin se
ēfarė iu ka ngjarė homoseksualėve, kėshtu qė ato duhet ti largohen
lesbianizmit. Kjo mund tė marrė disa vjet tjera pėr lesbianizėm pėr tė
krijuar sėmundjen personale dhe kjo sėmundje do tė jetė shumė mė e
rrezikshme se AIDS, sepse dy energji negative tė pėrziera me njėra-tjetrėn
janė tė detyruar pėr tė krijuar njė sėmundje shumė mė vdekjeprurėse se dy
pėrzierje tė energjisė pozitive njėra me tjetrėn.
Negativiteti ėshtė
pjesė e vdekjes.
Pozitiviteti ėshtė
pjesė e jetės.
Njė burrė dhe njė grua
duke ēuar dashuri sjellin njė ekuilibėr mes negativitetit dhe positivitetit,
mes jetės dhe vdekjes, nė mėnyrė qė kontradiktat midis jetės dhe vdekjes
zhduken dhe ata bėhen komplementar. Kjo ėshtė e shėndetshme.
Pyetja e tretė
A mund tė jetė
meditimi i dobishėm pėr njerėzit e thjeshtė qė tė jenė tė shėndetshėm?
Kjo ėshtė gjėja mė e
mirė pėr ti ndihmuar njerėzit tė jenė tė shėndetshėm, sepse kjo ju jep
shijen e jetės sė pėrjetshme. Meditimi ju ēon nė vendin e shenjtė qė ėshtė
brenda jush qė nuk ka ndenjure kurrė ndonjė vdekje apo ndonjė sėmundje. Dhe
kur ju tė bėheni tė identifikuar mė tė qė ju me tė vėrteti jeni
rezistenca juaj ndaj sėmundjes, plogėshtisė, mendjes edhe vdekjes, bėhet
jashtėzakonisht e fuqishme. Po, meditimi mund tė bėhet njė ndihmesė e madhe
pėr shėndetin e njerėzve.
Ēdo institut mjekėsor
ose spital duhet tė ketė njė seksion tė veēantė, njė kthinė pėr meditim.
Kushdo qė ėshtė nė spital duhet tė meditoj. Derisa ai qė ėshtė duke marrė
ilaēe edhe ai gjithashtu mund tė meditojė.
Me qė ra fjala, ju do
tė befasoheni kur ta mėsoni se fjalėt medicinė dhe meditim qė tė dyja vijnė
nga e njėjta rrėnjė, qė do tė thotė ajo e cila ju jep shėndet. Medicina
ėshtė mėnyrė fizike, meditimi ėshtė mėnyrė shpirtėrore. Shpirtėrorja
sigurisht ėshtė mė e lartė, mė e fuqishme.
Pyetja e katėrt
Mjekėt tash janė duke
provuar pėr ta pėrdorur ushtrimin autogjenik pėr ti ndihmuar pacientėt.
Cili ėshtė dallimi midis meditimit dhe ushtrimit autogjenik?
Ushtrimi autogjenik
ėshtė i mirė, por nuk ėshtė meditim. Ushtrimi autogjenik ėshtė njė relaksim
shumė sipėrfaqėsor, dhe nė esencė kjo ėshtė mendja mbi trupin, mendja i
thotė trupit: Relaksohu.
Ju shtriheni tė qetė,
i mbyllni sytė, dhe filloni ti ndjeni se ku janė pikat e tendosura nė
trupin tuaj. Gjunjėt tuaj janė tė tendosur dhe ju i urdhėroni tė ēlodhen;
duart tuaja janė tė tendosura dhe ju i urdhėroni tė relaksohen. Dhe nė kėtė
mėnyrė ju kaloni nėpėr gjithė trupin duke i dhėnė ēdo pjese, e cila ndihet e
tensionuar, urdhėr pėr tu ēlodhur. Dalėngadalė, i gjithė trupi juaj ndihet
absolutisht i relaksuar.
Kjo ėshtė e mirė. Kjo
ėshtė e dobishme pėr trupin, por kjo nuk ėshtė meditim, sepse ajo ėshtė ende
mendje qė kontroll, ajo ėshtė mendje dominuese mbi trupin.
Meditimi ėshtė mendje
qė mė nuk kontrollon.
Ushtrimi autogjenik
mund tė jetė i dobishėm pėr relaksim fizik, por gjithashtu mund tė jetė i
dobishėm edhe pėr tė hyrė nė meditim. Sė pari pėrdorne mendjen pėr ta
ēlodhur trupin, e pastaj nė fund i thuani mendjes: Tash ti relaksohu. Unė
jam kėtu pėr tu kujdesur; ti vetėm pusho.
Kur tė jetė mendja
relaksuar dhe nuk ka mendje, mendim, por vetėm qetėsi absolute, heshtje; njė
bekim i mrekullueshėm lind pėrbrenda jush. Meditimi ėshtė i fundit...
Ushtrimi autogjenik
ėshtė vetėm fillimi, por kjo nuk ėshtė e keqe - kjo ėshtė krejtėsisht e
mirė. Dhe kjo ėshtė njė shenjė e mirė qė mjekėt e gjithė Perėndimi kanė
pranuar ushtrimin autogjenik. Kjo ėshtė njė shenjė e mirė. Herėt a vonė ata
do tė duhet tė pranojė meditim gjithashtu.
Pyetja e pestė
A mund tė shėrohet njė
person i cili bartė virusin e sidės?
Jo.
Pyetja e gjashtė
Ēfarė do tė thotė
shėndeti i shenjtė?
Njeriu mund tė ndahet,
vetėm pėr kėtė shpjegim, nė tri pjesė: trupi, mendja, shpirti. Nėse tė tria
janė pėrkryeshėm tė harmonizuara aty ėshtė njė mirėqenie nė tė triat, ajo
bėhet njė mirėqenien e pėrgjithshme e organizmit - fizike, psikologjike, pėr
shpirtėrore. Atėherė ai ėshtė shėndeti i shenjtė. E tėrė qenia juaj ka pėr
tė qenė e shėndetshme.
Ka njerėz me trupa tė
shėndetshėm si Muhammad Ali, por kėta njerėz nuk kanė kurrfarė sensi pėr
diēka pėrtej mendjes. Ata i kanė ushtruar trupat e tyre, trupat e tyre janė
kafshė tė pėrsosura. Mendjet e tyre nuk janė aq tė zhvilluara. Bertrand
Rasell nuk do tė jetė i gatshėm pėr boks, e gjithė ideja ėshtė e shėmtuar,
kjo ėshtė barbare. Trupat e tyre janė nė shėndetshėm, dhe tė fortė, por
vetėm si kafshė. Mendjet e tyre janė shumė tė vonuara, pėrndryshe ata nuk do
tė ishin nė njė profesion aq tė shėmtuar dhe tė dhunshėm.
Aty nuk ka asnjė fjalė
pėr gjendjen e tyre meditative apo qenien e tyre qė prekė tė pėrtejmen.
Personi i shenjtė ėshtė i tėrėsishėm, i pandarė, njė.
Zorba e tij dhe Buda e
tij janė bėrė njė.
Hedonizmi i tij dhe
shpirtėrorja e tij janė bėrė njė.
Fund i kapitullit tė
njėzetė
(1)
(2)
(3)
(4)
(5) |