Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Tema tė tjera 2 - Sokrati edhe pas 25 shekujsh prapė do tė helmohej (6)

Bhagwan Shree Rajneesh - OSHO

 Shqipėroi: Valdet FETAHU 

SOKRATI EDHE PAS 25 SHEKUJSH PRAPĖ DO TĖ HELMOHEJ (6)

Kapitulli i njėzetė i ligjėrimeve tė filozofit tė madh Indian, OSHO (marr nga libri “Sokrati edhe pas 25 shekujsh prapė do tė helmohej”, qė ėshtė nė pėrkthim e sipėr nga V. Fetahu), qė u mbajt nė Greqi prej datės 19/02/86 deri mė 15/04/86

 

 

            Pyetja e dytė

 

            Duket se sa herė qė ėshtė shpallur suksesi, sėmundjet e reja si dėmtimi i zemrės, kanceri dhe aids janė shfaqur. Pse kjo ėshtė kėshtu?

 

            Njerėzit tė cilėt bėjnė, hulumtojnė ilaēe tė reja vazhdojnė me shpalljen e  sukseseve tė reja nė fushat e tyre. Por sukseset e tyre nė punėn kėrkimore shkencore nuk kanė tė bėjė asgjė me atė qė njerėzimi ėshtė duke bėrė vazhdimisht, ato janė tė palidhura.

            Pėr shembull, homoseksualiteti ka krijuar AIDS. Shkencėtarėt nuk janė pėrgjegjės pėr kėtė. Mjeku nuk ėshtė pėrgjegjės pėr kėtė, por nė njė farė mėnyre kjo e ka mbėshtetur shkakun themelor qė e krijon homoseksualitetin. Pėr shembull, asnjė person mjekėsor nuk e ka fituar ēmimin Nobel qė ka guxim tė thotė se beqaria ėshtė e panatyrshme, dhe se herėt a vonė ajo do tė krijojė probleme.

            Problemi ėshtė se shkencėtari ėshtė gjithashtu njė qenie njerėzore e zakonshme, ai ėshtė njė katolik, ai ėshtė njė hindu, ai ėshtė njė mysliman. Nė laboratorin e tij, derisa ai ėshtė duke bėrė punėn e tij ai nuk ėshtė njė katolike, ai nuk ėshtė njė mysliman. Por jashtė punės sė tij kėrkimore ai ėshtė vetėm njė njeri i zakonshėm me tė gjitha paragjykimet dhe kushtėzimet. Edhe pse ai e di shumė mirė, nėpėrmjet hulumtimeve tė tij shkencore, se beqari nuk ėshtė e mundur, dhe nėse ju pėrpiqeni pėr tė pamundur qė ju do tė futeni nė vėshtirėsira....

            Tė gjitha religjionet kanė predikuar beqarinė.

            Beqaria ėshtė shkaktare e homoseksualitetit.

            Homoseksualiteti ka sjellur sėmundjen e AIDS. Shkencėtarėt duket tė kenė mjaft kurajo pėr ta hequr qafe kushtėzimin e tij.

            Unė kam parė mjekė qė i kanė sugjeruar studentėt se nėse ata masturbojnė do tė verbohen… e qė ėshtė absurditet i dukshėm. Askush nuk ėshtė verbuar shkaku i masturbimit, dhe ata qė janė verbuar nuk janė verbuar shkaku i masturbimit. Ata sugjerojnė se ju do tė bėheni njė idiot, tė retarduar, inteligjenca juaj nuk do tė rritet.

            Profesioni mjekėsor ėshtė gjithashtu pjesė e interesave tė ndryshme. Ata e dinė shumė mirė se nuk ka asnjė lidhje nė mes verbėrimit dhe masturbimit. Ata e dinė shumė mirė qė kur njė djalė i mbush katėrmbėdhjetė vjet ai ėshtė i gatshėm nga natyra pėr tė riprodhuar, se njė vajzė kur i mbush trembėdhjetė ėshtė e gatshme tė bėhet nėnė.

            Ne i ndalojmė kėta njerėz pėr gati dhjetė vjet: tash, si do tė qėndrojnė ata beqar pėr kėto dhjetė vjet?

            Nė vend se tė ndihmohen fėmijėt e gjorė, nė vend se ata tė orientohen drejt, ata ua kanė krijuar frikėn… pėr shekuj me radhė, pikėrisht jetojnė nė frikė. Dhe ata do tė masturbojnė – masturbimi nuk do tė ndalet me asgjė – por tash kėnaqėsia e masturbimit nuk do tė jetė aty. Ata do tė masturbojnė me frikėn se sė shpejti ata do tė jenė tė verbėr dhe se inteligjenca e tyre nuk do tė rritet. Ata nuk do tė verbohen, por nėse ata e pranojnė idenė se inteligjenca e tyre do tė vuajė – jo shkaku i masturbimit, por pėr shkak tė idesė sė mbjellur nė mendjen e tyre.

            Njė shpjegim i shkencės mjekėsore duhet t’iu tregohet vajzave dhe djemve: “Tash ju jeni tė gatshėm sa i pėrket natyrės, por shoqėria nuk ėshtė e gatshme. Shoqėria dėshiron qė ju tė jeni tė arsimuar, shoqėria ka nevojė qė ju tė arsimoheni, dhe kėto dhjetė vjet e ardhshme do tė jenė tė vėshtira pėr ju.” Dhe djemtė e vajzat duhet t’i thonė shoqėrisė qė t’jua bėjnė sa mė shumė qė ėshtė e mundur tė lehta kėto dhjetė vjet.

            Kur kontraceptivėt janė aty, ēfarė ėshtė kuptimi…? Pse tė mos lejohen vajzat dhe djemtė tė kenė strehėt e njėjta? Ata duhet tė lejohen tė ēojnė dashuri; nė fakt kjo do t’iu jap pėrvojė tė madhe nė jetė. Takimi me shumė djem, takimi me shumė vajza, ata do tė kenė idenė e caktuar se ēfarė lloji tė gruas ata do ta pėlqenin pėr tė zgjedhur kur ata duan tė martohen, apo ēfarė lloji tė burrit ato do tė dėshironin pėr tė zgjedhur. Nė gjėra tė vogla qė ne presim pėrvojė…

            Pata aplikuar pėr postin e redaktorit nė njė gazetė. Pronari mė intervistoi dhe pyetja e parė ishte: “A keni punuar diku si redaktor?”

            Unė i thashė: “Ēfarė lloj pyetje e pakuptimtė ėshtė kjo? Kudo qė tė shkoj, do tė jetė hera e parė. Kjo do tė thotė qė unė kurrė nuk mund tė punojė si njė redaktor. Diku unė kam pėr tė filluar, pse tė mos jetė kėtu? Diku mė duhet tė fillojė pa pėrvojė, e nėse kudo ėshtė e nevojshme pėrvoja, atėherė Perėndia ėshtė fajtor. Ai duhet tė dėrgojė njerėz – daktilograf tė trajnuar, redaktorė tė trajnuar, gazetarė tė trajnuar me certifikata.”

            Plaku u shokua kur i thashė: “Kjo ėshtė marrėzi e thjeshtė. Kjo nuk ėshtė njė intervistė. Ju po ma jepni shansin: dikush ka pėr tė mė dhėnė mundėsin i pari.”

            Ai mendoi pėr njė moment dhe tha: “Logjika e juaj ėshtė e drejtė. Unė kurrė nuk kam menduar pėr kėtė. Unė kam pyetur ēdo kandidat: ‘Cila ėshtė pėrvoja juaj?’ - Dhe ata tė gjithė mė treguan pėrvojėn e tyre. Ju jeni i pari qė ma treguat marrėzinė time. Ju jeni pranuar. Natyrisht, diku ke pėr tė filluar, kėshtu qė pse jo kėtu?”

            Nė gjėra tė vogla ju kėrkoni me pas eksperiencė. Nė lidhje tė gjata dashurie – takimin e burrit dhe gruas pėr tė jetuar sė bashku, tė keni fėmijė, tė krijoni brez tė ri – ju nuk mėrziteni pėr pėrvojėn. Nė vend tė kėsaj vetėm e kundėrta ėshtė kėmbėngulėse: vajza duhet tė jetė e virgjėr. A mund ta shihni marrėzinė e kėtij mendimi?

            Rreth djemve ata janė mė pak tė rreptė, sepse ata i njohin djemtė – ata nuk mund tė mbesin tė virgjėr. Ju do tė befasoheni kur tė mėsoni se as vajzat nuk mund tė mbesin tė virgjėra; kjo ėshtė kundėr natyrės. Nė mesjetė vajzat shkonin tek mjeku pėr tė bėrė njė virgjėri tė rreme nė mėnyrė qė kur pėr tė parėn herė burri tė ēojė dashuri me atė, ai tė mbetet i kėnaqur qė vajza ishte e virgjėr. Mjekėt merrni masa qė vajza tė duket si e virgjėr. Por ēfarė lloj falsifikimi, njė shoqėri tė rreme nė tė cilėn jetojmė?

            Nuk mund tė bėhet ndonjė kontroll nė djem sepse kjo ėshtė shumė e vėshtirė, nuk ka asnjė mėnyrė pėr tė ditur nėse djali ėshtė i virgjėr apo jo. Por, pėr vajzėn ka njė mėnyrė: ėshtė njė copė e vogėl, njė ndarėse e hollė e lėkurės qė duhet tė mbetet e pa pėlcitur, e nėse kjo ėshtė e pėlcitur ajo ka humbur virgjėrinė e saj. Por ēdo mjeku mund ta mjekoj kėtė me njė ndarėse tė hollė plastike, dhe pastaj tė mashtrojė burrin e pamend dhe traditėn e tėrė. Dhe kjo ėshtė bėrė nė tė gjitha vendet ku ėshtė respektuar virgjėria. Unė kam dėgjuar se kėtu nė Greqi ėshtė njė nga gjėrat mė tė mėdha, edhe pse ėshtė e pamundur tė gjendet njė e virgjėr e vetme.

            Kėto dhjet vjet janė me rėndėsi tė madhe, sepse djemtė dhe vajzat mund tė kenė pėrvoja tė pasura. Duke i njohur tė tjerėt, ata mund tė mendojnė se cili do tė jetė personi i duhur, cili lloj i kualitetit do tė jetė kualitet i duhur, me kė ata ndihen shumė mė intim.

            Nėse profesioni mjekėsor ėshtė me tė vėrtetė shkencore ai do t’ju tregojė shoqėrisė se vajzat dhe djemtė duhet t’i jepet liri pėr tė eksperimentuar para se tė vendosin pėr jetėn e tyre tė pėrbashkėt. Kjo do tė shmangė masturbim, kjo do tė shmangė homoseksualitetin, kjo do tė shmangė lesbianismin - dhe kjo do tė shmangė AIDS-in.

            Ata duhet t’ju tregojnė djemve dhe vajzave: “Ju do ta keni ēdo kujdes. Ka kontraceptiv pėr gra” – pilulat ekzistojnė prej shumė vitesh, dhe tash kohėve tė fundit janė bėrė pilula edhe pėr burra gjithashtu – “kėshtu qė me njė pilulė ju mund tė jeni plotėsisht tė sigurt.”

            Virgjėriteti nuk ėshtė fakt real, pilula ėshtė gjė konkrete.

            Ata duhet t’i thonė studentėve: “Ju keni pėr tė pasur pėrvojė.” Ata duhet t’i thonė shoqėrisė: “Kėrkesat tuaja janė tė panatyrshme, dhe frika juaj ėshtė plotėsisht e rreme.”

            Atėherė do tė ketė njė sukses paralel: shpikjet e tyre tė reja nuk do tė hidhen menjėherė nė det prej sėmundjeve tė reja. Dhe nė lidhje me zbulimet e tyre… ata kanė pėr tė kujtuar njeriun e tėrė. Pėr pesėdhjetė vjet ata kanė ndryshuar kaq shumė ilaēe, sepse ata kanė zbuluar pėr tė krijuar sėmundje tė reja.

 

 

            Kur njė ilaē sė pari zbulohet atėherė nė qarqet shkencore ėshtė njė eufori e madhe: “Tash ne kemi zbuluar diēka pėr sėmundjen!” Por ata nuk mendojnė se ky ilaē mund tė ketė efekte e veta, afat-shkurtėr, afat-gjatė - dhe kjo ėshtė ajo qė po ndodh. Ilaēet po prodhohen gjithnjė e mė shumė, dhe askush nuk i del mbarė me to… sepse rezultati mund tė vijė ndoshta pas njėzet vjetėsh, dhe pas njėzet vjetėsh ju mund ta gjeni njė sėmundje tė re qė ngjanė nė ju sepse ilaēi nuk ka qenė natyral, ai nuk ka qenė nė harmoni me kozmosin. Ai u shpik vetėm nga njė njeri pėr njė sėmundje tė caktuar duke mos marrė parasysh gjithė jetėn e njeriut, dhe duke mos menduar pėr efektet e mė vonshme, qė nėnprodukte tė kėtij ilaēi mund tė jenė.

            Profesionistėt mjekėsor duhet tė jenė mė tė pėrgjegjshėm. Ky nuk ėshtė vetėm njė profesion, ky duhet tė jetė shumė mė i mėshirshėm. Dhe para se tė eksperimentojnė me qenie njerėzore, ata duhet tė punojnė me ilaēe e tyre dhe duhet tė jenė tė kėnaqur plotėsisht se kėto ilaēe nuk do tė krijojnė efekte tė kėqija kurrė.

            Por shoqėria ėshtė e ēuditshme, ajo jeton nė tradita dhe zakone. Pėr shembull, alkooli ėshtė i ligjshėm, edhe pse ai me siguri ka efekte tė kėqija nė mėlēi, nė tru, dhe tė bėn tė varur, personi fillon tė devijojė. Por pasi qė Krishterimi nė ēdo mėnyrė orientohet drejt Jezusit, e ai kishte pirė verė, natyrisht kjo ėshtė diēka shpirtėrore. Kjo nuk guxon tė bėhet e jashtligjshme – tė konsiderohet vera e paligjshme do tė thotė se Jezusi ka bėrė vepra kriminale - por marihuana, e cila nuk ka efekte tė kėqija siē pohojnė shkencėtarėt, konsiderohet e paligjshme.

            Por shkencėtarėt duken se janė njerėz shumė frikacak. Ata duhet t’i thonė qartė botės se marihuana nuk ka efekte tė kėqija, dhe se kjo mund tė jetė edhe e dobishme, se ajo mund t’i jep njerėzve relaksim, gjumė tė mirė - dhe nuk ka asnjė varėsi tė nesėrmen. Ne duhet t’i heqin qafe traditat e kalbura. Dhe nė qoftė se marihuana ka efekte tė kėqija, kėto efekte mund tė hiqen nga ai; sintetikė, diēka si LSD, mund tė bėhet e pėrsosur.

            Nėse njerėzit jetojnė nė mjerim dhe nuk janė nė gjendje tė gjejnė njė mėnyrė tė tė medituarit pėr tė dalė pėrtej mjerimit, unė nuk mendoj se atyre nuk duhet t’i lejohet diēka qė pėr momentin e largon mjerimin e tyre, diēka qė i bėn ata tė lumtur pėr momentin. Ajo ėshtė e ēastit - por kush e di, pėrvoja e ēastit mund t’iu japim atyre idenė se kjo mund tė bėhet e pėrhershme.

            E vetmja mėnyrė pėr ta bėrė atė tė pėrhershėm ėshtė meditimi. Meditimi ėshtė droga e fundit jo-medicinale, pa efekte tė kėqija. Sigurisht, kjo nuk ėshtė diēka qė ju duhet ta futni nė trupin tuaj dhe organizmin, por ėshtė diēka qė ju keni pėr tė bėrė brenda vetes.

            Sėmundjet vazhdojnė tė rriten pėr shkak tė mosguximit tė mjaftueshėm tė shkencėtarėve pėr ta modernizuar shoqėrinė. Shoqėria ka mbetur shumė larg mbrapa. Dhe shkencėtarėt nuk janė mjaft tė ndjeshėm tė shohin se cili ilaē, apo ilaēet e caktuara, mund tė bėjnė pėr njerėzit: kjo mund tė largojė sėmundjet e caktuara, kjo mund tė krijojė shumė mė shumė. Shkenca duhet tė jetė mė vigjilente, mė e mėshirshme, mė guximtare. Vetėm atėherė ėshtė e mundur tė parandalohet rritja e sėmundjeve.

            Sėmundjet si AIDS, tė cilat nuk janė asgjė tjetėr pėrpos vdekje e vonuar… shkencėtarėt janė tė mendimit qė nuk ka pothuajse asnjė mėnyrė pėr tė kuruar atė. Kjo nuk ėshtė njė sėmundje, diēka brenda njeriu ka vdekur.

            Shpjegimi im personal ėshtė nėse dy burra ēojnė dashuri, kjo do tė thotė se tė dy energjitė e ngjashme, qė pėrzihen njėra me tjetrėn, nuk kanė kurrfarė tensionimi. Njė tendosje e caktuara ėshtė e nevojshme pėr jetėn. Dalėngadalė ata humbasin tė gjithė tensionimet e nevojshme pėr jetė, dhe vdekja bėhet absolutisht e nevojshme. Kjo ėshtė ajo qė AIDS ėshtė.

            Lesbiket janė akoma tė lira… por ato nuk duhet tė jenė tė lumtura. Ėshtė mė mirė, tė shohin se ēfarė iu ka ngjarė homoseksualėve, kėshtu qė ato duhet t’i largohen lesbianizmit. Kjo mund tė marrė disa vjet tjera pėr lesbianizėm pėr tė krijuar sėmundjen personale – dhe kjo sėmundje do tė jetė shumė mė e rrezikshme se AIDS, sepse dy energji negative tė pėrziera me njėra-tjetrėn janė tė detyruar pėr tė krijuar njė sėmundje shumė mė vdekjeprurėse se dy pėrzierje tė energjisė pozitive njėra me tjetrėn.

            Negativiteti ėshtė pjesė e vdekjes.

            Pozitiviteti ėshtė pjesė e jetės.

            Njė burrė dhe njė grua duke ēuar dashuri sjellin njė ekuilibėr mes negativitetit dhe positivitetit, mes jetės dhe vdekjes, nė mėnyrė qė kontradiktat midis jetės dhe vdekjes zhduken dhe ata bėhen komplementar. Kjo ėshtė e shėndetshme.

 

 

            Pyetja e tretė

 

            A mund tė jetė meditimi i dobishėm pėr njerėzit e thjeshtė qė tė jenė tė shėndetshėm?

 

            Kjo ėshtė gjėja mė e mirė pėr t’i ndihmuar njerėzit tė jenė tė shėndetshėm, sepse kjo ju jep shijen e jetės sė pėrjetshme. Meditimi ju ēon nė vendin e shenjtė qė ėshtė brenda jush qė nuk ka ndenjure kurrė ndonjė vdekje apo ndonjė sėmundje. Dhe kur ju tė bėheni tė identifikuar mė tė – qė ju me tė vėrteti jeni – rezistenca juaj ndaj sėmundjes, plogėshtisė, mendjes edhe vdekjes, bėhet jashtėzakonisht e fuqishme. Po, meditimi mund tė bėhet njė ndihmesė e madhe pėr shėndetin e njerėzve.

            Ēdo institut mjekėsor ose spital duhet tė ketė njė seksion tė veēantė, njė kthinė pėr meditim. Kushdo qė ėshtė nė spital duhet tė meditoj. Derisa ai qė ėshtė duke marrė ilaēe edhe ai gjithashtu mund tė meditojė.

            Me qė ra fjala, ju do tė befasoheni kur ta mėsoni se fjalėt medicinė dhe meditim qė tė dyja vijnė nga e njėjta rrėnjė, qė do tė thotė ajo e cila ju jep shėndet. Medicina ėshtė mėnyrė fizike, meditimi ėshtė mėnyrė shpirtėrore. Shpirtėrorja sigurisht ėshtė mė e lartė, mė e fuqishme.

 

 

            Pyetja e katėrt

 

            Mjekėt tash janė duke provuar pėr ta pėrdorur ushtrimin autogjenik pėr t’i ndihmuar pacientėt. Cili ėshtė dallimi midis meditimit dhe ushtrimit autogjenik?

 

            Ushtrimi autogjenik ėshtė i mirė, por nuk ėshtė meditim. Ushtrimi autogjenik ėshtė njė relaksim shumė sipėrfaqėsor, dhe nė esencė kjo ėshtė mendja mbi trupin, mendja i thotė trupit: “Relaksohu.”

            Ju shtriheni tė qetė, i mbyllni sytė, dhe filloni t’i ndjeni se ku janė pikat e tendosura nė trupin tuaj. Gjunjėt tuaj janė tė tendosur dhe ju i urdhėroni tė ēlodhen; duart tuaja janė tė tendosura dhe ju i urdhėroni tė relaksohen. Dhe nė kėtė mėnyrė ju kaloni nėpėr gjithė trupin duke i dhėnė ēdo pjese, e cila ndihet e tensionuar, urdhėr pėr t’u ēlodhur. Dalėngadalė, i gjithė trupi juaj ndihet absolutisht i relaksuar.

            Kjo ėshtė e mirė. Kjo ėshtė e dobishme pėr trupin, por kjo nuk ėshtė meditim, sepse ajo ėshtė ende mendje qė kontroll, ajo ėshtė mendje dominuese mbi trupin.

            Meditimi ėshtė mendje qė mė nuk kontrollon.

            Ushtrimi autogjenik mund tė jetė i dobishėm pėr relaksim fizik, por gjithashtu mund tė jetė i dobishėm edhe pėr tė hyrė nė meditim. Sė pari pėrdorne mendjen pėr ta ēlodhur trupin, e pastaj nė fund i thuani mendjes: “Tash ti relaksohu. Unė jam kėtu pėr t’u kujdesur; ti vetėm pusho.”

            Kur tė jetė mendja relaksuar dhe nuk ka mendje, mendim, por vetėm qetėsi absolute, heshtje; njė bekim i mrekullueshėm lind pėrbrenda jush. Meditimi ėshtė i fundit...

            Ushtrimi autogjenik ėshtė vetėm fillimi, por kjo nuk ėshtė e keqe - kjo ėshtė krejtėsisht e mirė. Dhe kjo ėshtė njė shenjė e mirė qė mjekėt e gjithė Perėndimi kanė pranuar ushtrimin autogjenik. Kjo ėshtė njė shenjė e mirė. Herėt a vonė ata do tė duhet tė pranojė meditim gjithashtu.

 

 

            Pyetja e pestė

 

            A mund tė shėrohet njė person i cili bartė virusin e sidės?

 

            Jo.

 

 

            Pyetja e gjashtė

 

            Ēfarė do tė thotė shėndeti i shenjtė?

 

            Njeriu mund tė ndahet, vetėm pėr kėtė shpjegim, nė tri pjesė: trupi, mendja, shpirti. Nėse tė tria janė pėrkryeshėm tė harmonizuara aty ėshtė njė mirėqenie nė tė triat,  ajo bėhet njė mirėqenien e pėrgjithshme e organizmit - fizike, psikologjike, pėr shpirtėrore. Atėherė ai ėshtė shėndeti i shenjtė. E tėrė qenia juaj ka pėr tė qenė e shėndetshme.

            Ka njerėz me trupa tė shėndetshėm si Muhammad Ali, por kėta njerėz nuk kanė kurrfarė sensi pėr diēka pėrtej mendjes. Ata i kanė ushtruar trupat e tyre, trupat e tyre janė kafshė tė pėrsosura. Mendjet e tyre nuk janė aq tė zhvilluara. Bertrand Rasell nuk do tė jetė i gatshėm pėr boks, e gjithė ideja ėshtė e shėmtuar, kjo ėshtė barbare. Trupat e tyre janė nė shėndetshėm, dhe tė fortė, por vetėm si kafshė. Mendjet e tyre janė shumė tė vonuara, pėrndryshe ata nuk do tė ishin nė njė profesion aq tė shėmtuar dhe tė dhunshėm.

            Aty nuk ka asnjė fjalė pėr gjendjen e tyre meditative apo qenien e tyre qė prekė tė pėrtejmen. Personi i shenjtė ėshtė i tėrėsishėm, i pandarė, njė.

            Zorba e tij dhe Buda e tij janė  bėrė njė.

            Hedonizmi i tij dhe shpirtėrorja e tij janė bėrė njė.

 

            Fund i kapitullit tė njėzetė

 

(1)    (2)    (3)    (4)    (5)