Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Tema tė tjera 2 - Sokrati edhe pas 25 shekujsh prapė do tė helmohej (2)

Bhagwan Shree Rajneesh - OSHO

 Shqipėroi: Valdet FETAHU 

      

SOKRATI EDHE PAS 25 SHEKUJSH PRAPĖ DO TĖ HELMOHEJ (2)

 

Kapitulli i nėntėmbėdhjetė i ligjėrimeve tė filozofit tė madh Indian, OSHO (marr nga libri “Sokrati edhe pas 25 shekujsh prapė do tė helmohej”, qė ėshtė nė pėrkthim e sipėr nga V. Fetahu), qė u mbajt nė Greqi prej datės 19/02/86 deri mė 15/04/86

 

 

 

            Mė kujtua njė tregim i vjetėr i hebreve.

            Kjo ėshtė thėnė nė Dhiatėn e Vjetėr qė Perėndia shkatėrroi dy qytete, qytetet e mėdha, Sodoma dhe Gomora, sepse ata bėnin perverse seksuale. Aty kishte homoseksualitet, aty kishte lesbianisėm, njerėzit ēiftoheshin me kafshėt. Seksi me kafshėt ėshtė quajtur marrėdhėnie seksuale anormale pėr shkak tė Sodomės, qytetit Sodoma. Perėndia u bė aq i inatosur se ai i shkatėrroi tė dy qytetet.

            Nė judaizėm ekziston njė rrymė e vogėl – e cila me tė vėrtetė ėshtė diēka e mrekullueshme – e mistikėve rebelues tė quajtur Hasid. Hasidėt e shohin se ėshtė absolutisht e shėmtuar qė Zoti duhet tė jetė i zemėruar, duhet tė jetė  destruktiv dhe violent, qė Zoti tė jetė i aftė tė ndryshojė mendjen e njerėzve tė tij. Kjo e dėshmon impotencėn absolute tė rolit tė Zotit, dhe e dėshmon atė si njė diktator.

            Hasidėt kanė krijuar njė tregim tjetėr qė nuk ėshtė pėrfshirė nė shkrimet hebraike, sepse pėr Hasidėt mendohet se janė njerėz rebelues. Ata janė; ata kanė mėnyrėn e tyre tė tė shpjeguarit tė gjėrave. Ata gjithashtu thonė se kėto dy qytete janė bėrė aq perverse saqė Zoti kishte vendosur t’i shkatėrroj ato. Por njė Hasid, njė mistik i madh, jetoi nė njėrin prej kėtyre qyteteve. Ai shkoi tek Zoti dhe i tha: “Para se tė vendosni ju duhet tė mė pėrgjigjeni nė disa pyetje.”

            Mistiku pyeti: “Nė Gomora ka njėqind mijė njerėz, dhe e njėjtė ėshtė popullata e Sodomės. Por unė e di se ēdo qytet ka njėqind njerėz shumė tė mirė, dhe ju do t’i shkatėrroni tė dy kėto qytete. Po nė lidhje me kėta njėqind njerėz tė mirė nė ēdo qytet? Dyqind njerėz tė mirė pėr tė cilėt ju s’keni asgjė kundėr do tė shkatėrrohen pėr shkak tė tjerėve qė kanė bėrė akte perverse. Kam menduar se Zoti ėshtė i mėshirshėm dhe ai s’do ta shkatėrronte asnjė njeri tė mirė. Cila ėshtė pėrgjigja juaj?

            Perėndia tha: “Nėse ėshtė e vėrtetė se ka njėqind njerėz tė mirė nė ēdo qytet, atėherė unė nuk do t’i shkatėrroj. Njėqind njerėz tė mirė janė shumė mė tė rėndėsishėm se sa e tėrė shumica e njerėzve pervers.”

            Mistiku i tha: “Pyetja ime e dytė ėshtė qė nė tė vėrtetė atje nuk janė njėqind njerėz tė mirė, por janė dhjetė njerėz nė ēdo qytet, por a mendoni se kuantiteti duhet tė jetė shumė mė i rėndėsishėm se kualiteti? Ju jeni tė gatshėm ta ruani qytetin pėr njėqind njerėz; ju jeni tė gatshėm ta ruani edhe pėr dhjetė njerėz apo jo?”

            Pikėrisht ai ka ngritur njė pyetje jashtėzakonisht tė rėndėsishme: edhe nė sytė e Zotit, se a ėshtė kuantiteti mė i rėndėsishėm se kualiteti?

            Zoti tha: “Nėse ėshtė e vėrtetė se dhjetė njerėz nė ēdo qytet janė njerėz tė mirė unė do tė ruaj ato qytete. Unė nuk mėrzitem pėr kuantitetin, i rėndėsishėm ėshtė kualiteti.”

            Mistiku i tha: “Atėherė kam ardhur deri tek pyetja e fundit dhe reale. Aty ėshtė vetėm njė person i mirė, e ai jam unė. Gjashtė muaj jetoj nė njėrin qytet dhe gjashtė muaj tjerė nė qytetin tjetėr. Ēfarė ėshtė vendimi juaj?”

            Dhe Hasid i tha Zotit tė ndryshojė vendimin e tij. Gomora dhe Sodoma kurrė nuk u shkatėrruan. Njė njeri i vetėm kundėr dyqind mijė njerėzve pervers  ka njė forcė tė caktuar e cila ėshtė shumė mė superiore ndaj ēdo force tjetėr. Kjo ėshtė pėr keqardhje pėrse ēifutėt nuk i pranojnė mistikėt Hasid; ata janė elita e njerėzve qė judaizmi ka krijuar. Asgjė nuk mbetet nė judaizėm nėse Hasid largohet nga judaizmi. Atėherė e tėra mbete bėrllok – rabinė dhe bėrllok!

            Por Hasidėt janė njerėzit mė tė mėdhenj qė kanė ecur nė tokė. Vetėm shikoni nė kėtė njė Hasid i cili e mund Zotin me argumentin e thjesht dhe i shpėton dyqind mijė njerėz. Dhe argumenti i tij nė esencė ėshtė shumė fundamental. Ky ėshtė argumenti im.

            Unė nuk po mėrzitem pėr armėt e tyre nukleare. Le tė vazhdojnė ata me grumbullimin e tyre. Bashkimi Sovjetik, Amerika dhe kombet tjera tė ēmenduar mund t’iu bashkohen atyre gjithashtu. Unė nuk po brengosem pėr ta. Shqetėsimi im ėshtė tė krijoj njė cilėsi tė vetėdijes nė mijėra njerėz nė mėnyrė qė ekzistencės t’i pėlqejė qė vetė t’i mbrojė ata. Ekzistenca ėshtė e mėshirshme. Dhe unė tashmė kam mjaft njerėz. Nuk ka armė nukleare qė do tė mund ta thyente shpirtin e tyre, asnjė armė nukleare s’mund ta vras dashurinė e tyre, asnjė armė nukleare s’mund ta vret mirėsinė e zemrės sė tyre. Ekzistenca ėshtė nė anėn time, jo nė anėn e Ronald Reganit. Nuk do tė ketė asnjė luftė tė tretė botėrore.

 

 

            Pyetja e katėrt

 

            Ēfarė mendoni pėr njerėzit tė cilėt i lėshojnė sannjasinėt?

 

            I dua ata, ashtu siē i kam dashur ata gjithmonė. Sannjas ėshtė vetėm njė formalitet, kjo nuk ka rėndėsi. Ata nuk mund tė mė lėnė mua; unė do t’i ndjekė ata nė netėt e tyre, nė ėndrrat e tyre, nė zemrat e tyre. kėshtu qė braktisja e sannjasinėve nuk ėshtė me rėndėsi. Unė nuk i kushtoj kurrfarė respekti riteve dhe formaliteteve.

            Unė e di njė gjė: kur dikush ėshtė kėtu me mua, unė e bėj njė shteg nė zemrėn e tij tė cilės ai mund tė jetė absolutisht i pavetėdijshėm. Ai mund t’i lė sannjasinėt, por unė do tė jem me tė. Unė jam i shpėrndarė nė tė gjithė njerėzit e mi; ata janė shtėpia ime. Kėshtu qė unė do ta dua ēdokėnd qė i lėshon sannjasinėt saktėsisht siē i kam dashur unė ata derisa kanė qenė sannjasinė – fare nuk ka ndryshim.

            Dashuria kurrė nuk varet nga formalitetet.

 

 

            Pyetja e pestė

 

            Pėr shumicėn, kjo turne botėrore duke si njė fillim i ri. A mund tė komentoni kėtė fazė tė re tė punės suaj?

 

            Ky ėshtė njė fillim i ri. Kjo do tė thotė se tani kam mjaft njerėz nė botė dhe unė jam duke e bėrė tė pamundurėn pėr kombet tė mė lejojnė tė qėndrojė aq sa duhet kudo. Unė dua tė jem vazhdimisht nė rrugė. Unė jam pak dembel, kėshtu qė unė kam nevojė pėr mbėshtetjen e kombeve tė mė deportojnė, e jo tė mė lėnė tė qėndroj kudo. Natyrisht unė do tė shkoj nėpėr botė, duke takuar njerėz tė mi sa mė shumė.

            Dhe unė kam njerėz ēdokund. Madje edhe nėse ata nuk mė lejojnė tė hy nė shtet, unė mund t’i takoj njerėzit e mi jashtė shtetit, nė aeroporte.

 

 

 

 

            Pyetja e gjashtė

 

            Duke e parė punėn e mediave, krijohet menjėherė pėrshtypja se njeriu dėshiron tė jetė i manipuluar. Pse njeriu dėshiron tė jetė i mashtruar?

 

            Njeriu ėshtė i sėmurė, dhe nga sėmundja e tij lindin shumė probleme. Pasi qė ėshtė i sėmurė atij nuk do t’i pėlqente tė jetė i injoruar; atij do t’i pėlqente tė jetė i shfrytėzuar, tė jetė i mashtruar, tė jetė i gėnjyer – por jo i injoruar. Atij do t’i pėlqente tė jetė i manipuluar kėshtu qė ai mund tė mendojė: “Njerėzit kanė nevojė pėr mua.”

            Ekziston njė nevojė e madhe pėr tė gjithė tė jenė tė nevojshėm. Ajo zhduket vetėm kur sėmundja juaj zhduket. Kur ju jeni me tė vėrtetė tė ndritur, plotėsisht tė vetėdijshėm, atėherė nuk ka nevojė me qenė i nevojshėm, pėrndryshe njeriu do tė pranojė ēdo gjė.

            Unė kam qenė profesor nė njė universitet. Isha duke ndenjur me dekanin njė ditė kur huri njė vajzė nė zyrė, njė vajzė e diplomuar. Ajo u ankua tek dekani pėr njė student i cili vazhdimisht e ngacmonte atė, duke i shkruar letra asaj, duke qėndruar nė mes tė rrugės kur ajo vinte nė fakultet, apo shkonte nė shtėpi.

            Dekani i tha: “Do ta thėrras atė dhe do t’i tregoj se si tė sillet, mos u mėrzitni.”

            Unė i thashė: “Prit. Para se t’i tregosh atij djali se si tė sillet do tė doja ta pyes kėtė vajzėn pėr disa gjėra, e mandej dua ty tė tė pyes disa gjėra.”

            Ai tha: “Mua?”

            I thashė: “Po. Ti vetėm prit. Sė pari dėgjo se ēfarė po ndodhė nė mes meje dhe vajzės.” Unė i thashė vajzės: “Bėhu e sinqertė, a nuk je kėnaqė nė kėtė?”

            Ajo u dukė e zėnė ngushtė, por ajo ishte me tė vėrtetė vajzė e sinqertė dhe ajo tha: “Ndoshta ju keni tė drejtė. Mė vjen keq qė jam ankuar. Unė jam kėnaqė nė atė.”

            Dekani tha: “Ēka?”

            Unė i thashė: “Ti vetėm rri i qetė. Numri yt do tė vijė.”

            E pyeta vajzėn: “Vetėm njė gjė: nėse askush nuk tė gjuan guralec, askush nuk tė shkruan letra, askush nuk e shkruan emrin tėnd nė dėrrasė tė zezė, askush nuk tė pengon nė rrugė, askush nuk merr ndonjė vėmendje nga ty… a do tė ishe e lumtur? Unė mund ta bėj kėtė ujdi.”

            Ajo tha: “Jo, s’do tė isha e lumtur. Unė e di se ka vajza qė janė krejtėsisht tė mjera pėr arsyen e thjesht se asgjė nuk po ndodhė nė jetėn e tyre, askush nuk merr ndonjė vėmendje tė tyre. Ato janė duke vdekur. Madje unė e njoh njė vajzė e cila i shkruan letra vetes, vetėm pėr t’i treguar njerėzve se dikush po i shkruan edhe asaj letra.

            Dekani tha: “Ēfarė jam duke dėgjuar?”

            I thashė: “Ti vetėm rri i qetė, numri yt ende s’ka ardhur.” Kėshtu qė e pyeta vajzėn: “A donė qė ai djalė tė jetė i thirrur apo jo?”

            Ajo tha: “Jo.”

            Mandej i thashė: “Bėhu humane, bėhu e kuptueshme. Ai djalė tė do; a e do ti atė apo nuk e do?”

            Ajo tha: “Pėr kėtė nuk kam menduar kurrė, por unė i pėlqej atij.”

            Mandej unė i thashė: “ Ti mund tė vazhdosh dhe t’i pėlqesh atij pak mė mirė, kėshtu qė ai s’do tė ketė nevojė tė bėj kurrfarė tė keqe. Dhe bėhu e guximshme… vetėm simpatia nuk mjafton, dashuroje atė.”

            Dhe dekani prapė deshi tė thotė diēka. I thashė: “Ti vetėm rri qetė.”

            Ai tha: “ Por nuk mund tė hesht. Ti po i mėson studentėt ta duan njėri tjetrin.”

            Unė i thashė: “Ti a po kėrkon nga unė qė t’i mėsoj ata se si duhet ta urrejnė njeri tjetrin?” I thashė vajzės: “Ti tash mund tė shkosh sepse unė kam pėr tė biseduar me dekanin.”

            Dhe kur ajo shkoi e pyeta dekanin: “Vetėm kujtohu kur ke qenė i ri dhe ke qenė nė fakultet, ēfarė ka qenė situata? A e ke dashuruar ndonjė vajzė apo jo? Tash je gjashtėdhjetepesė vjeē, bėhu i sinqertė dhe i ndershėm. A mendon ende pėr ndonjė femėr apo jo?”

            Ai tha: “Oh Zoti im! Kurrė nuk kam menduar se do tė merrem nė pyetje nga njė profesor i imi.”

            Unė i thashė: “Ti vetėm pėrgjigju mua, pėrndryshe do tė thėrras mbledhjen e tėrė universitetit – gjithė profesorėve dhe studentėve – dhe ti do tė duhesh tė pėrgjigjesh para tė gjithėve. Kėshtu qė kėtė pėrfundoje vetėm para meje; pėrndryshe ti do tė jesh nė telashe.”

            Ai tha: “Unė veē jam nė telashe. Ti e ēove atė vajzė me mesazh qė ta dashuroj atė djalė – dhe ti nuk e di se ai djalė ėshtė djali im! Dhe tash ti po mė mėson mua, po e korrupton tėrė familjen time. Unė kam grua, kam fėmijė… unė nuk ta thashė para asaj vajze se ai djalė ėshtė djali im – dhe unė nuk pata mundėsi tė ta them sepse ti nuk mė lejove tė flas!”

            Unė i thashė: “Vetėm kujtoje rinin tėnde personale. Vetėm kujtoje pikėrisht tash, edhe pse ti je gjashtėdhjetė e pesė vjeē, dashuria nuk plaket kurrė. Dhe mos u frikėso: unė nuk do t’i tregoj askujt pėr ty.”

            Ai tha: “Kjo ėshtė e vėrtetė. Dashuria kurrė nuk plaket. Unė ende mendoj nganjėherė kur e shoh femrėn tė cilėn, nėse nuk do tė isha martuar, do ta kisha zgjedhur kėtė femėr. Dhe aq sa gruaja ime ėshtė e shqetėsuar, ti e di, ajo ėshtė vetėm njė lloj i dėnimit tė pėrjetshėm. Unė e harmonizoj veten time nė pėrputhje me filozofinė indiane se ajo duhet tė jetė pėr shkak tė veprimeve tė mia tė kėqija nė jetėn time tė shkuar qė e kam marrė kėtė grua. Tash nė njėfarė mėnyre kam durim pėr vuajtje.

            Unė i thashė: “Ti e ke marrė kėtė grua sepse nuk ke pas mjaft guxim t’i thuash babait tėnd se ti e do njė tjetėr grua ne tė cilėn je i dashuruar.

            Ai tha: “Si ia arrite tė dish kėtė?”

            Unė i thashė: “Kam biseduar me babin tėnd gjithashtu. Ne jemi shokė tė mirė; ne takohemi pėr ēdo ditė nė shėtitjen mėngjesore. Ai s’ka se ēfarė tė bėj dhe kėnaqet nė bisedė. Kėshtu njė ditė duke biseduar ai mė ka thėnė: ‘Ai ėshtė bėrė dekan por ai nuk ka guxim. Ai ishte i dashuruar nė njė vajzė por ai ende nuk e thotė kėtė. Ne ia kemi aranzhuar martesėn me njė tjetėr grua sepse ajo ka sjellė shumė para, diamante, ari, stoli, shtėpi njėkatėshe, dhe njė automobil  si prikė e saj.’

            “Kėshtu qė kjo nuk ėshtė veprim i jetės sė shkuar nga e cila ti vuan – ti vuan nga frika – dhe jo vetėm qė ti vuan nga frika… Dhe gruaja tjetėr qė ti e ke dashtė ka mbetur e pamartuar pėr shkak se s’ka mund tė dashuroj askėnd tjetėr pėrveē teje. Unė e njohė edhe atė gjithashtu.”

            Ai tha: “Ti je i rrezikshėm, ti di aq shumė pėr mua. Vetėm hesht. Bėhu i sjellshėm ndaj meje dhe mos i trego askujt asgjė.”

            Unė i thashė: “Unė kurrė s’do t’i tregoj asgjė askujt, por sa i pėrket interesimit tė fjalimeve publike unė nuk mund tė premtoj. Unė nuk do ta pėrmend emrin tėnd, por do tė vazhdoj tė flas pėr kėtė.”

            Njeriu dėshiron tė jetė i nevojshėm, tė jetė i dashur, tė jetė i respektuar, tė jetė i pasuar, tė jetė i lavdėruar. Njė mijė dėshira… dhe kur kėto nuk plotėsohen ai ėshtė i gatshėm pėr gjithēka. Edhe manipulimin do ta pranojė, tė paktėn e bėnė tė ndjehet i gjallė. Edhe mashtrimin do ta pranoj; tė paktėn fiton ndjenjėn se dikush merr vlerėsim nga ai. Kjo ėshtė njė botė shumė e ēuditshme. Kur njerėzit nuk mund tė marrin gjėnė e vėrtetė, atėherė ata do tė jenė tė gatshėm pėr ēdo gjė si zėvendėsues. Kur ju nuk mund tė merrni dashuri, ju jeni tė gatshėm ta pranoni simpatinė si njė zėvendėsues. Simpatia nuk ėshtė zėvendėsuese.

            Nė Indi ėshtė njė tregim i vjetėr.

            Njė grua e varfėr, blen njė byzylyk tė bukur – nė tė ishte i tėrė fitimi i saj i jetės – njė byzylyk ari. Dhe ajo shkonte nėpėr qytet duke bėrė shumė zhurmė: dikush duhet ta vėrej byzylykun nė dorė, dikush duhet tė pyes: “Aha! Sa byzylyk tė bukur qė paske. Ku e ke marrė atė? Vetėm njė grua e varfėr… ju nuk mund tė jeni tė rreptė ndaj saj. Por askush nuk e pyet atė – sepse kush mėrzitet pėr lypsarėt, pėr tė varfėritė. Njerėzit madje as vėmendje nuk do t’iu kushtojnė atyre. Kur shėrbėtori kalon nėpėr dhomėn tuaj, ju madje as nuk do tė mendoni se dikush kaloi.

            Pas pėrpjekjes tėrė ditore ajo kishte dėshtuar dhe ajo kishte vėrė zjarr nė kasollen nė tė cilėn ajo kishte jetuar. I gjithė fshati ishte mbledhur dhe ajo i kishte rrah gjokast e saj duke thėnė: “Unė pėrfundova, shtėpia ime mori fund.”

            Nė atė moment njė grua tjetėr e pyet: “Oh Zot! Ku e more kėtė byzylyk kaq tė bukur?”

            E gruaja e varfėr i thotė: “Po tė mė kishe pyetur mė herėt do tė kishe mundur tė ma shpėtosh shtėpinė.”

            Ajo dogji shtėpinė vetėm pėr tė marrė vėmendjen. Njerėzit do tė tubohen, atyre do t’iu vije keq, dhe ndoshta dikush do t’i kushtojė vėmendje byzylykut tė saj. Kjo do tė duket e ēuditshme qė njerėzit do tė donin tė jenė tė shtypur, njerėzve iu pėlqen tė jenė tė manipuluar, njerėzve iu pėlqen tė jenė tė mashtruar, tė gėnjyer; por e gjithė kjo ėshtė njerėzore. Kjo ėshtė pėr shkak se ata nuk kanė marrė atė qė ata donin dhe qė ata kanė rėnė dakord pėr kėto gjėra tė shėmtuara.

            Ky ėshtė njė koment tragjik dhe trishtues pėr shoqėrinė tonė: ne nuk po kujdesemi pėr njerėzit, ne nuk kemi respekt pėr njerėzit, ne nuk jemi nė dashuri me njerėzit. Edhe pse ėshtė njė turmė e madhe, mė e madhja qė ka ekzistuar nė botė – pesė miliardė njerėz – secili ende ėshtė i vetmuar, i vetėm nė turmė.

 

            Vazhdon...

 

(1)               (3)     (4)     (5)     (6)