Mė kujtua njė tregim i
vjetėr i hebreve.
Kjo ėshtė thėnė nė
Dhiatėn e Vjetėr qė Perėndia shkatėrroi dy qytete, qytetet e mėdha, Sodoma
dhe Gomora, sepse ata bėnin perverse seksuale. Aty kishte homoseksualitet,
aty kishte lesbianisėm, njerėzit ēiftoheshin me kafshėt. Seksi me kafshėt
ėshtė quajtur marrėdhėnie seksuale anormale pėr shkak tė Sodomės, qytetit
Sodoma. Perėndia u bė aq i inatosur se ai i shkatėrroi tė dy qytetet.
Nė judaizėm ekziston
njė rrymė e vogėl e cila me tė vėrtetė ėshtė diēka e mrekullueshme e
mistikėve rebelues tė quajtur Hasid. Hasidėt e shohin se ėshtė absolutisht e
shėmtuar qė Zoti duhet tė jetė i zemėruar, duhet tė jetė destruktiv dhe
violent, qė Zoti tė jetė i aftė tė ndryshojė mendjen e njerėzve tė tij. Kjo
e dėshmon impotencėn absolute tė rolit tė Zotit, dhe e dėshmon atė si njė
diktator.
Hasidėt kanė krijuar
njė tregim tjetėr qė nuk ėshtė pėrfshirė nė shkrimet hebraike, sepse pėr
Hasidėt mendohet se janė njerėz rebelues. Ata janė; ata kanė mėnyrėn e tyre
tė tė shpjeguarit tė gjėrave. Ata gjithashtu thonė se kėto dy qytete janė
bėrė aq perverse saqė Zoti kishte vendosur ti shkatėrroj ato. Por njė Hasid,
njė mistik i madh, jetoi nė njėrin prej kėtyre qyteteve. Ai shkoi tek Zoti
dhe i tha: Para se tė vendosni ju duhet tė mė pėrgjigjeni nė disa pyetje.
Mistiku pyeti: Nė
Gomora ka njėqind mijė njerėz, dhe e njėjtė ėshtė popullata e Sodomės. Por
unė e di se ēdo qytet ka njėqind njerėz shumė tė mirė, dhe ju do ti
shkatėrroni tė dy kėto qytete. Po nė lidhje me kėta njėqind njerėz tė mirė
nė ēdo qytet? Dyqind njerėz tė mirė pėr tė cilėt ju skeni asgjė kundėr do
tė shkatėrrohen pėr shkak tė tjerėve qė kanė bėrė akte perverse. Kam menduar
se Zoti ėshtė i mėshirshėm dhe ai sdo ta shkatėrronte asnjė njeri tė mirė.
Cila ėshtė pėrgjigja juaj?
Perėndia tha: Nėse
ėshtė e vėrtetė se ka njėqind njerėz tė mirė nė ēdo qytet, atėherė unė nuk
do ti shkatėrroj. Njėqind njerėz tė mirė janė shumė mė tė rėndėsishėm se sa
e tėrė shumica e njerėzve pervers.
Mistiku i tha: Pyetja
ime e dytė ėshtė qė nė tė vėrtetė atje nuk janė njėqind njerėz tė mirė, por
janė dhjetė njerėz nė ēdo qytet, por a mendoni se kuantiteti duhet tė jetė
shumė mė i rėndėsishėm se kualiteti? Ju jeni tė gatshėm ta ruani qytetin pėr
njėqind njerėz; ju jeni tė gatshėm ta ruani edhe pėr dhjetė njerėz apo jo?
Pikėrisht ai ka
ngritur njė pyetje jashtėzakonisht tė rėndėsishme: edhe nė sytė e Zotit, se
a ėshtė kuantiteti mė i rėndėsishėm se kualiteti?
Zoti tha: Nėse ėshtė
e vėrtetė se dhjetė njerėz nė ēdo qytet janė njerėz tė mirė unė do tė ruaj
ato qytete. Unė nuk mėrzitem pėr kuantitetin, i rėndėsishėm ėshtė
kualiteti.
Mistiku i tha:
Atėherė kam ardhur deri tek pyetja e fundit dhe reale. Aty ėshtė vetėm njė
person i mirė, e ai jam unė. Gjashtė muaj jetoj nė njėrin qytet dhe gjashtė
muaj tjerė nė qytetin tjetėr. Ēfarė ėshtė vendimi juaj?
Dhe Hasid i tha Zotit
tė ndryshojė vendimin e tij. Gomora dhe Sodoma kurrė nuk u shkatėrruan. Njė
njeri i vetėm kundėr dyqind mijė njerėzve pervers ka njė forcė tė caktuar e
cila ėshtė shumė mė superiore ndaj ēdo force tjetėr. Kjo ėshtė pėr keqardhje
pėrse ēifutėt nuk i pranojnė mistikėt Hasid; ata janė elita e njerėzve qė
judaizmi ka krijuar. Asgjė nuk mbetet nė judaizėm nėse Hasid largohet nga
judaizmi. Atėherė e tėra mbete bėrllok rabinė dhe bėrllok!
Por Hasidėt janė
njerėzit mė tė mėdhenj qė kanė ecur nė tokė. Vetėm shikoni nė kėtė njė Hasid
i cili e mund Zotin me argumentin e thjesht dhe i shpėton dyqind mijė
njerėz. Dhe argumenti i tij nė esencė ėshtė shumė fundamental. Ky ėshtė
argumenti im.
Unė nuk po mėrzitem
pėr armėt e tyre nukleare. Le tė vazhdojnė ata me grumbullimin e tyre.
Bashkimi Sovjetik, Amerika dhe kombet tjera tė ēmenduar mund tiu bashkohen
atyre gjithashtu. Unė nuk po brengosem pėr ta. Shqetėsimi im ėshtė tė krijoj
njė cilėsi tė vetėdijes nė mijėra njerėz nė mėnyrė qė ekzistencės ti
pėlqejė qė vetė ti mbrojė ata. Ekzistenca ėshtė e mėshirshme. Dhe unė
tashmė kam mjaft njerėz. Nuk ka armė nukleare qė do tė mund ta thyente
shpirtin e tyre, asnjė armė nukleare smund ta vras dashurinė e tyre, asnjė
armė nukleare smund ta vret mirėsinė e zemrės sė tyre. Ekzistenca ėshtė nė
anėn time, jo nė anėn e Ronald Reganit. Nuk do tė ketė asnjė luftė tė tretė
botėrore.
Pyetja e katėrt
Ēfarė mendoni pėr
njerėzit tė cilėt i lėshojnė sannjasinėt?
I dua ata, ashtu siē i
kam dashur ata gjithmonė. Sannjas ėshtė vetėm njė formalitet, kjo nuk ka
rėndėsi. Ata nuk mund tė mė lėnė mua; unė do ti ndjekė ata nė netėt e tyre,
nė ėndrrat e tyre, nė zemrat e tyre. kėshtu qė braktisja e sannjasinėve nuk
ėshtė me rėndėsi. Unė nuk i kushtoj kurrfarė respekti riteve dhe
formaliteteve.
Unė e di njė gjė: kur
dikush ėshtė kėtu me mua, unė e bėj njė shteg nė zemrėn e tij tė cilės ai
mund tė jetė absolutisht i pavetėdijshėm. Ai mund ti lė sannjasinėt, por
unė do tė jem me tė. Unė jam i shpėrndarė nė tė gjithė njerėzit e mi; ata
janė shtėpia ime. Kėshtu qė unė do ta dua ēdokėnd qė i lėshon sannjasinėt
saktėsisht siē i kam dashur unė ata derisa kanė qenė sannjasinė fare nuk
ka ndryshim.
Dashuria kurrė nuk
varet nga formalitetet.
Pyetja e pestė
Pėr shumicėn, kjo
turne botėrore duke si njė fillim i ri. A mund tė komentoni kėtė fazė tė re
tė punės suaj?
Ky ėshtė njė fillim i
ri. Kjo do tė thotė se tani kam mjaft njerėz nė botė dhe unė jam duke e bėrė
tė pamundurėn pėr kombet tė mė lejojnė tė qėndrojė aq sa duhet kudo. Unė dua
tė jem vazhdimisht nė rrugė. Unė jam pak dembel, kėshtu qė unė kam nevojė
pėr mbėshtetjen e kombeve tė mė deportojnė, e jo tė mė lėnė tė qėndroj kudo.
Natyrisht unė do tė shkoj nėpėr botė, duke takuar njerėz tė mi sa mė shumė.
Dhe unė kam njerėz
ēdokund. Madje edhe nėse ata nuk mė lejojnė tė hy nė shtet, unė mund ti
takoj njerėzit e mi jashtė shtetit, nė aeroporte.
Pyetja e gjashtė
Duke e parė punėn e
mediave, krijohet menjėherė pėrshtypja se njeriu dėshiron tė jetė i
manipuluar. Pse njeriu dėshiron tė jetė i mashtruar?
Njeriu ėshtė i sėmurė,
dhe nga sėmundja e tij lindin shumė probleme. Pasi qė ėshtė i sėmurė atij
nuk do ti pėlqente tė jetė i injoruar; atij do ti pėlqente tė jetė i
shfrytėzuar, tė jetė i mashtruar, tė jetė i gėnjyer por jo i injoruar.
Atij do ti pėlqente tė jetė i manipuluar kėshtu qė ai mund tė mendojė:
Njerėzit kanė nevojė pėr mua.
Ekziston njė nevojė e
madhe pėr tė gjithė tė jenė tė nevojshėm. Ajo zhduket vetėm kur sėmundja
juaj zhduket. Kur ju jeni me tė vėrtetė tė ndritur, plotėsisht tė
vetėdijshėm, atėherė nuk ka nevojė me qenė i nevojshėm, pėrndryshe njeriu do
tė pranojė ēdo gjė.
Unė kam qenė profesor
nė njė universitet. Isha duke ndenjur me dekanin njė ditė kur huri njė vajzė
nė zyrė, njė vajzė e diplomuar. Ajo u ankua tek dekani pėr njė student i
cili vazhdimisht e ngacmonte atė, duke i shkruar letra asaj, duke qėndruar
nė mes tė rrugės kur ajo vinte nė fakultet, apo shkonte nė shtėpi.
Dekani i tha: Do ta
thėrras atė dhe do ti tregoj se si tė sillet, mos u mėrzitni.
Unė i thashė: Prit.
Para se ti tregosh atij djali se si tė sillet do tė doja ta pyes kėtė
vajzėn pėr disa gjėra, e mandej dua ty tė tė pyes disa gjėra.
Ai tha: Mua?
I thashė: Po. Ti
vetėm prit. Sė pari dėgjo se ēfarė po ndodhė nė mes meje dhe vajzės. Unė i
thashė vajzės: Bėhu e sinqertė, a nuk je kėnaqė nė kėtė?
Ajo u dukė e zėnė
ngushtė, por ajo ishte me tė vėrtetė vajzė e sinqertė dhe ajo tha: Ndoshta
ju keni tė drejtė. Mė vjen keq qė jam ankuar. Unė jam kėnaqė nė atė.
Dekani tha: Ēka?
Unė i thashė: Ti
vetėm rri i qetė. Numri yt do tė vijė.
E pyeta vajzėn: Vetėm
njė gjė: nėse askush nuk tė gjuan guralec, askush nuk tė shkruan letra,
askush nuk e shkruan emrin tėnd nė dėrrasė tė zezė, askush nuk tė pengon nė
rrugė, askush nuk merr ndonjė vėmendje nga ty
a do tė ishe e lumtur? Unė
mund ta bėj kėtė ujdi.
Ajo tha: Jo, sdo tė
isha e lumtur. Unė e di se ka vajza qė janė krejtėsisht tė mjera pėr arsyen
e thjesht se asgjė nuk po ndodhė nė jetėn e tyre, askush nuk merr ndonjė
vėmendje tė tyre. Ato janė duke vdekur. Madje unė e njoh njė vajzė e cila i
shkruan letra vetes, vetėm pėr ti treguar njerėzve se dikush po i shkruan
edhe asaj letra.
Dekani tha: Ēfarė jam
duke dėgjuar?
I thashė: Ti vetėm
rri i qetė, numri yt ende ska ardhur. Kėshtu qė e pyeta vajzėn: A donė qė
ai djalė tė jetė i thirrur apo jo?
Ajo tha: Jo.
Mandej i thashė: Bėhu
humane, bėhu e kuptueshme. Ai djalė tė do; a e do ti atė apo nuk e do?
Ajo tha: Pėr kėtė nuk
kam menduar kurrė, por unė i pėlqej atij.
Mandej unė i thashė:
Ti mund tė vazhdosh dhe ti pėlqesh atij pak mė mirė, kėshtu qė ai sdo tė
ketė nevojė tė bėj kurrfarė tė keqe. Dhe bėhu e guximshme
vetėm simpatia
nuk mjafton, dashuroje atė.
Dhe dekani prapė deshi
tė thotė diēka. I thashė: Ti vetėm rri qetė.
Ai tha: Por nuk mund
tė hesht. Ti po i mėson studentėt ta duan njėri tjetrin.
Unė i thashė: Ti a po
kėrkon nga unė qė ti mėsoj ata se si duhet ta urrejnė njeri tjetrin? I
thashė vajzės: Ti tash mund tė shkosh sepse unė kam pėr tė biseduar me
dekanin.
Dhe kur ajo shkoi e
pyeta dekanin: Vetėm kujtohu kur ke qenė i ri dhe ke qenė nė fakultet,
ēfarė ka qenė situata? A e ke dashuruar ndonjė vajzė apo jo? Tash je
gjashtėdhjetepesė vjeē, bėhu i sinqertė dhe i ndershėm. A mendon ende pėr
ndonjė femėr apo jo?
Ai tha: Oh Zoti im!
Kurrė nuk kam menduar se do tė merrem nė pyetje nga njė profesor i imi.
Unė i thashė: Ti
vetėm pėrgjigju mua, pėrndryshe do tė thėrras mbledhjen e tėrė universitetit
gjithė profesorėve dhe studentėve dhe ti do tė duhesh tė pėrgjigjesh
para tė gjithėve. Kėshtu qė kėtė pėrfundoje vetėm para meje; pėrndryshe ti
do tė jesh nė telashe.
Ai tha: Unė veē jam
nė telashe. Ti e ēove atė vajzė me mesazh qė ta dashuroj atė djalė dhe ti
nuk e di se ai djalė ėshtė djali im! Dhe tash ti po mė mėson mua, po e
korrupton tėrė familjen time. Unė kam grua, kam fėmijė
unė nuk ta thashė
para asaj vajze se ai djalė ėshtė djali im dhe unė nuk pata mundėsi tė ta
them sepse ti nuk mė lejove tė flas!
Unė i thashė: Vetėm
kujtoje rinin tėnde personale. Vetėm kujtoje pikėrisht tash, edhe pse ti je
gjashtėdhjetė e pesė vjeē, dashuria nuk plaket kurrė. Dhe mos u frikėso: unė
nuk do ti tregoj askujt pėr ty.
Ai tha: Kjo ėshtė e
vėrtetė. Dashuria kurrė nuk plaket. Unė ende mendoj nganjėherė kur e shoh
femrėn tė cilėn, nėse nuk do tė isha martuar, do ta kisha zgjedhur kėtė
femėr. Dhe aq sa gruaja ime ėshtė e shqetėsuar, ti e di, ajo ėshtė vetėm njė
lloj i dėnimit tė pėrjetshėm. Unė e harmonizoj veten time nė pėrputhje me
filozofinė indiane se ajo duhet tė jetė pėr shkak tė veprimeve tė mia tė
kėqija nė jetėn time tė shkuar qė e kam marrė kėtė grua. Tash nė njėfarė
mėnyre kam durim pėr vuajtje.
Unė i thashė: Ti e ke
marrė kėtė grua sepse nuk ke pas mjaft guxim ti thuash babait tėnd se ti e
do njė tjetėr grua ne tė cilėn je i dashuruar.
Ai tha: Si ia arrite
tė dish kėtė?
Unė i thashė: Kam
biseduar me babin tėnd gjithashtu. Ne jemi shokė tė mirė; ne takohemi pėr
ēdo ditė nė shėtitjen mėngjesore. Ai ska se ēfarė tė bėj dhe kėnaqet nė
bisedė. Kėshtu njė ditė duke biseduar ai mė ka thėnė: Ai ėshtė bėrė dekan
por ai nuk ka guxim. Ai ishte i dashuruar nė njė vajzė por ai ende nuk e
thotė kėtė. Ne ia kemi aranzhuar martesėn me njė tjetėr grua sepse ajo ka
sjellė shumė para, diamante, ari, stoli, shtėpi njėkatėshe, dhe njė
automobil si prikė e saj.
Kėshtu qė kjo nuk
ėshtė veprim i jetės sė shkuar nga e cila ti vuan ti vuan nga frika dhe
jo vetėm qė ti vuan nga frika
Dhe gruaja tjetėr qė ti e ke dashtė ka mbetur
e pamartuar pėr shkak se ska mund tė dashuroj askėnd tjetėr pėrveē teje.
Unė e njohė edhe atė gjithashtu.
Ai tha: Ti je i
rrezikshėm, ti di aq shumė pėr mua. Vetėm hesht. Bėhu i sjellshėm ndaj meje
dhe mos i trego askujt asgjė.
Unė i thashė: Unė
kurrė sdo ti tregoj asgjė askujt, por sa i pėrket interesimit tė fjalimeve
publike unė nuk mund tė premtoj. Unė nuk do ta pėrmend emrin tėnd, por do tė
vazhdoj tė flas pėr kėtė.
Njeriu dėshiron tė
jetė i nevojshėm, tė jetė i dashur, tė jetė i respektuar, tė jetė i pasuar,
tė jetė i lavdėruar. Njė mijė dėshira
dhe kur kėto nuk plotėsohen ai ėshtė
i gatshėm pėr gjithēka. Edhe manipulimin do ta pranojė, tė paktėn e bėnė tė
ndjehet i gjallė. Edhe mashtrimin do ta pranoj; tė paktėn fiton ndjenjėn se
dikush merr vlerėsim nga ai. Kjo ėshtė njė botė shumė e ēuditshme. Kur
njerėzit nuk mund tė marrin gjėnė e vėrtetė, atėherė ata do tė jenė tė
gatshėm pėr ēdo gjė si zėvendėsues. Kur ju nuk mund tė merrni dashuri, ju
jeni tė gatshėm ta pranoni simpatinė si njė zėvendėsues. Simpatia nuk ėshtė
zėvendėsuese.
Nė Indi ėshtė njė
tregim i vjetėr.
Njė grua e varfėr,
blen njė byzylyk tė bukur nė tė ishte i tėrė fitimi i saj i jetės njė
byzylyk ari. Dhe ajo shkonte nėpėr qytet duke bėrė shumė zhurmė: dikush
duhet ta vėrej byzylykun nė dorė, dikush duhet tė pyes: Aha! Sa byzylyk tė
bukur qė paske. Ku e ke marrė atė? Vetėm njė grua e varfėr
ju nuk mund tė
jeni tė rreptė ndaj saj. Por askush nuk e pyet atė sepse kush mėrzitet pėr
lypsarėt, pėr tė varfėritė. Njerėzit madje as vėmendje nuk do tiu kushtojnė
atyre. Kur shėrbėtori kalon nėpėr dhomėn tuaj, ju madje as nuk do tė mendoni
se dikush kaloi.
Pas pėrpjekjes tėrė
ditore ajo kishte dėshtuar dhe ajo kishte vėrė zjarr nė kasollen nė tė cilėn
ajo kishte jetuar. I gjithė fshati ishte mbledhur dhe ajo i kishte rrah
gjokast e saj duke thėnė: Unė pėrfundova, shtėpia ime mori fund.
Nė atė moment njė grua
tjetėr e pyet: Oh Zot! Ku e more kėtė byzylyk kaq tė bukur?
E gruaja e varfėr i
thotė: Po tė mė kishe pyetur mė herėt do tė kishe mundur tė ma shpėtosh
shtėpinė.
Ajo dogji shtėpinė
vetėm pėr tė marrė vėmendjen. Njerėzit do tė tubohen, atyre do tiu vije
keq, dhe ndoshta dikush do ti kushtojė vėmendje byzylykut tė saj. Kjo do tė
duket e ēuditshme qė njerėzit do tė donin tė jenė tė shtypur, njerėzve iu
pėlqen tė jenė tė manipuluar, njerėzve iu pėlqen tė jenė tė mashtruar, tė
gėnjyer; por e gjithė kjo ėshtė njerėzore. Kjo ėshtė pėr shkak se ata nuk
kanė marrė atė qė ata donin dhe qė ata kanė rėnė dakord pėr kėto gjėra tė
shėmtuara.
Ky ėshtė njė koment
tragjik dhe trishtues pėr shoqėrinė tonė: ne nuk po kujdesemi pėr njerėzit,
ne nuk kemi respekt pėr njerėzit, ne nuk jemi nė dashuri me njerėzit. Edhe
pse ėshtė njė turmė e madhe, mė e madhja qė ka ekzistuar nė botė pesė
miliardė njerėz secili ende ėshtė i vetmuar, i vetėm nė turmė.
Vazhdon...
(1)
(3)
(4)
(5)
(6)
|