Pyetja e shtatė
Edhe eksperimenti juaj
paqėsor nė Oregon ka qenė i shkatėrruar nga pushteti amerikan. Shumė njerėz
qė e panė kėtė ngjarje dyshuan nė mundėsinė qė njė njeri i ri dhe njė mjedis
pėr tu rritur mund tė krijohet. Mund tė komentoni ju lutem?
Unė mund ta kuptoj
dyshimin e tyre - por unė nuk jam pesimist. Komuna ime paqėsore nė Amerikė
ka qenė e shkatėrruar nga forcat e shėmtuara fashiste tė qeverisė amerikane.
Kjo nuk do tė thotė se pėrfundimisht paqja, dashuria dhe liria do tė jenė tė
mundura. Ajo ishte vetėm njė betejė e humbur. Por beteja e humbur sdo tė
thotė se lufta ka pėrfunduar. Nė fakt ajo ishte fillimi i luftės.
Sulmi nė komunėn
paqėsore nė Amerikė ka dėshmuar diēka: se qeveria amerikane ka frikė nga
paqja, ka frikė nga njerėzit e qetė, ka frikė nga njerėzit e lumtur. Ata
kanė dėshmuar njė gjė absolutisht: se njė komunė e vogėl mund tė bėj
pushtetin mė tė madh nė historinė e njerėzimit nė mėnyrė tė frikshme.
Ajo nuk ka qenė njė
humbje, por ka qenė njė fitore. Shkatėrrimi i komunės nuk ka rėndėsi, sepse
komuna ime nuk pėrbėhet nga shtėpitė dhe rrugėt; komunėn time e pėrbėjnė
njerėzit e vetėdijshėm.
Dhe kjo ishte mirė qė
komuna nė Amerikė u shkatėrrua nga Amerika. Pesė mijė meditant u shpėrndanė
nėpėr gjithė botėn. Ata e dinė se si komuna ėshtė krijuar, hap pas hapi -
dhe mijėra komuna mund tė zhvillohen nė mbarė botėn, ato janė nė zhvillim.
Qindra qendra tė reja
janė hapur sepse njerėzit tė cilėt kanė jetuar nė njė komunė, tė cilėt kanė
shijuar kėnaqėsinė e komunės, nuk mund tė jetojnė nė mjerimin e shoqėrisė.
Ata ndjehen plotėsisht tė ēakorduar kėshtu qė ata kanė pėr tė krijuar grupet
e tyre tė vogla tė cilat do tė fillojnė tė bėhen tė mėdha e mė tė mėdha.
Nėse ju shikoni me
sytė e mi, atėherė unė nuk e shoh se shkatėrrimi i komunės nė Amerikė ka
qenė njė humbje. Amerika ka kryer vetėvrasje, e ka tradhtuar frika e vet,
ėshtė hapur dhe e ka ekspozuar veten. Nė qoftė se ne kemi mijėra komuna
nėpėr botė, Amerika dhe Bashkimi Sovjetik, dhe vende tė cilėt janė duke
menduar pėr armėt shumė tė fuqishme shkatėrruese, janė tė detyruara qė tė
ndjehen tė pafuqishme. Njerėzit e komunės janė pėrhapur kudo dhe ata janė
duke hapur vende tė reja.
Ata janė tė detyruar
tė ndjehen tė pafuqishėm.
Unė i kam bėrė tė
lirė.
Sė pari, Amerika
ishte e interesuar tė mė pėrzė; tash ata janė tė shqetėsuar qė lėvizjet e
mia duhet tė ndalen. Unė nuk ishte duke lėvizur, unė isha thjesht duke
jetuar nė shkretėtirė atje. Ata mė detyruan tė lėvizi dhe tash ata janė bėrė
tė vetėdijshėm se kjo lėvizje e imja ėshtė mė e rrezikshme. Sė paku unė isha
i mbyllur nė njė vend tė vogėl qė ishte shumė larg nga ndonjė fqinj. Qyteti
mė i afėrt ishte njėzet kilometra larg, dhe ne kishim 126 kilometra katrore
rreth nesh tė shkretėtirės sė pastėr, malet dhe pemė dėllinjė. Ne ishim duke
jetuar atje absolutisht vetėm, tė izoluar nga bota.
Ata ishin tė
shqetėsuar panevojshėm, dhe tash ata janė penduar pėr kėtė, sepse njerėzit e
mi janė shpėrndarė nė tė gjithė botėn. Me ta, mesazhi ka shkuar nė tė gjithė
botėn dhe Amerika iu ka ekspozuar kėtij veprimi tė shėmtuar.
Ata nuk kanė qenė nė
gjendje madje as ta mbrojnė veprimin e tyre. Unė i kam sulmuar ata
vazhdimisht por asnjė pėrgjigje e vetme nuk ka ardhur prej tyre.
Sulmet e mia janė
raportuar nė tė gjithė botėn, nėpėrmjet tė gjitha mjeteve tė informimit, por
Ronald Reagan duket se i ka humbur plotėsisht nervat e tij. Unė jam i
gatshėm pėr njė diskutim publik me tė, pėr ti thėnė se krejt ēka ai bėnte
ishte absolutisht antikushtetuese, e paligjshme dhe kriminale. Dhe ai e
detyroi atė pėr tu bėrė - pėr shkak se kudo qė isha autoritetet thoshin se
ajo ishte nga lart: Ne nuk mund tė bėjmė asgjė tjetėr.
Tash ai ėshtė duke
menduar se do tė kishte qenė mė mirė tė mos e kishte prekur komunėn time, qė
tė ketė lėnė atė rehat. Tani pesė mijė njerėz janė nėpėr gjithė botėn dhe
unė do tė jem vazhdimisht nė lėvizje nėpėr botė, tani e tėrė bota ėshtė
komuna ime.
Dhe sa kohė ai mund tė
mė pengojė pėr tė hyrė nė Amerikė? Populli amerikan ėshtė me mua. Unė kurrė
nuk kanė hasur nė njė person tė vetėm nė tėrė Amerikėn qė nuk ishte me mua,
vetėm duke e parė se e tėra ishte njė gjė absolutisht e shėmtuar,
ēnjerėzore. Sa kohė ai do tė mė pengojė mua? Gjykata ka vendosur vetėm pėr
pesė vjet ... dhe pesė vjet do tė kalojnė shpejt.
Unė do tė kthehem nė
Amerikė me njė komunė mė tė madhe. Dhe kėtė herė komuna nuk do tė jetė nė
ndonjė shkretėtirė, ajo do tė jetė saktėsisht nė Uashington.
Pyetja e tetė
Gratė nė Itali
kontestojnė faktin qė ju, njė burrė, qė ėshtė duke iu dhėnė atyre njė pozitė
tė barabartė nė botė, nė vend se vetė gratė tė marrin atė qė ėshtė e drejtė
e tyre. A mund tė komentoni kėtė ju lutem?
Burri i ka robėruar
gratė, dhe ishte pėrgjegjėsi e burrave ti jap atyre liri, t'i jap atyre
dinjitet dhe barazi. Unė nuk kam provuar vetėm nė ēdo mėnyrė tė mundshme ti
bėj ato tė barabarta, por diēka mė shumė sepse ato kanė nevojė pėr njė
kompensim. Pėr shekuj, burri i ka shfrytėzuar ato; kėshtu qė nė komunėn time
unė i kam vėnė vetėm gratė nė krye tė ēdo departamenti. Nuk duhet atyre
dhėnė barazi vetėm pėr disa vjet, atyre duhet dhėnė diēka mė tepėr se barazi
vetėm pėr tė mbajtur ekuilibrin.
Ato kanė vuajtur aq
gjatė, dhe mendimi im ėshtė se nėse gratė e marrinė atė nga burrat nuk do
tė jetė njė situatė e mirė. Nėse ato luftojnė pėr atė dhe e marrin, atėherė
burrat dhe gratė gjithmonė do tė mbesin nė armiqėsi, dhe kjo ėshtė ajo qė i
ka ndodhur lėvizjes pėr ēlirimin e grave. Kjo lėvizje ėshtė duke krijuar njė
lloj antagonizmi, ajo ėshtė reaksionare. Krejt ēka burri iu ka bėrė atyre
ato do tė dėshironin tia bėjnė burrit, qė do tė jetė pėrsėri njė situatė e
shėmtuar. A do tė mund tė dalim ndonjėherė nga kjo situatė e shėmtuar?
Tash lėvizja pėr
ēlirimin e grave ėshtė kthyer nė lesbianizėm, tamam nė atė mėnyrė qė ato tė
mos ta duan mashkullin. Ato e urrejnė mashkullin. Kjo nuk ėshtė njė situatė
nė tė cilėn njerėzimi mund tė rritet. Lesbianizmi nuk do ti kėnaq gratė, as
nuk ėshtė duke shkuar pėr ti dhėnė atyre barazi. Ato janė duke u pėrpjekur
nė ēdo mėnyrė, duke harruar krejtėsisht se barazia nuk do tė thotė
ngjashmėri.
Nėse burrat pinė
cigare atėherė edhe gratė pinė. Pėr shekuj me radhė ishte sjellje e hijshme
qė gratė tė mos pinė cigare, sepse kjo ėshtė marrėzi ajo nuk ka pas asnjė
arsye tė qėndroj pas kėsaj. Pasi qė burrat po pėrdorin llojin e caktuar tė
veshjes, edhe femrat duhet tė pėrdorin ato edhe pse ato nuk mund ti bėjnė
ato tė duken tė bukura. Ndoshta ato do tė dėshironin ti injektojnė disa
hormone nė mėnyrė qė atyre tė mund tiu rritet mjekra dhe mustaqet vetėm pėr
tė qenė tė ngjashme me meshkujt.
Pėrpjeka ime ėshtė qė
mashkulli duhet ti jap gruas vendin e saj, me respekt, dhe kėrkim faljeje.
Ajo ėshtė e barabartė, por ajo nuk ėshtė e ngjashme. Ajo ėshtė e ndryshme
dhe duhet tė mbetet e ndryshme, dallimi i saj ėshtė bukuria e saj dhe
dallimi nė mes mashkullit dhe femrės ėshtė joshja e tyre.
Ėshtė detyrė e burrit
ta sjellė gruan nė status tė njėjtė siē ėshtė ai, sepse ai ėshtė pėrgjegjės
pėr uljen e dinjitetit tė gruas. Nuk ka nevojė pėr lėvizjen e ēlirimit tė
grave; vetėm njė inteligjencė e vogėl nga ana e burrit dhe gratė mund tė
jenė tė barabarta pa kurrfarė konflikti dhe pa kurrfarė antagonizmi, pa
kurrfarė ndjenjash tė kėqija.
Nė tė kundėrtėn, burri
duke ia kthyer mbrapa tė gjitha qė i pėrkasin asaj, me kėrkim falje pėr
sjelljet e kėqija tė tė parėve pėr tė cilat ai nuk ėshtė pėrgjegjės, por
natyrisht se ai ėshtė pėrfaqėsues i tė gjithė atyre njerėzve do tė krijojė
njė urė. Dhe njė urė dashurie do tė krijojė mė shumė miqėsi.
Unė do tė doja qė
burrat dhe gratė tė jenė tė ndryshėm, tė barabartė, dhe tashmė nė dashuri
dhe miqėsi jashtėzakonisht tė thellė.
Pyetja e nėntė
Paraja konsiderohet
njė nga shpikjet mė tė mėdha pėr ēlirimin e njeriut, dhe si mjet ajo ka njė
funksion tė mirė. A nuk mendoni se eliminimi i pėrdorimit tė parasė do tė na
ēoj nė njė tjetėr botės barbare? Ēfarė nė vizionet e juaja mund tė jetė
zėvendėsuese e parave nė kėtė botė tė madhe?
Paraja ėshtė padyshim
njė nga shpikjet mė tė mėdha tė njeriut, dhe kjo ka ndihmuar jashtėzakonisht
nė tė kaluarėn. Por nė tė ėshtė edhe njė anė negative: paraja ka krijuar
varfėrinė dhe pasurinė, klasat dhe luftėn e klasave; paraja ka krijuar
kapitalizėm, paraja ka krijuar komunizėm. Paraja ka ndihmuar nė shumė mėnyra
nė shkėmbimin e gjėrave - si njė mjet i kėmbimit - por tash funksioni i saj
mund tė merret me mjete mė tė mira tė cilat mund tė mėnjanojnė negativen nga
ana e saj.
Pėr shembull, nė
perspektivėn time, nė vend tė parave si monedhė ēdo shoqėri duhet tė bėhet
njė komunė. Ne mund tė bėjmė njė limit, pesė mijė apo dhjetė mijė
Nėse
qyteti ėshtė mė i madh atėherė ai mund tė ketė dy komuna, tri komuna. Por nė
vend tė njė familjeje, njė komune merr pėrsipėr kujdesin. Komuna kujdeset
pėr fėmijėt, komuna i plotėson nevojat e njerėzve, dhe njerėzit nuk kanė
nevojė tė pėrdorin para. Ēfarėdo qė iu nevojitet, komunat i plotėson nevojat
e tyre.
Paraja mund tė
pėrdoret nė mes tė komunave si njė mjet kėmbimi, por jo midis individėve.
Kjo do tė shkatėrrojė dallimin nė mes tė varfėrve dhe tė pasurve. Dhe nė
vend tė monedhės
qė ėshtė diēka e shėmtuar sepse shkon dhe lėvizė pėrmes aq
shumė duarve, shumica e njerėzve do tė sėmuren nga infeksionet duke i prekė
ato. Ndoshta kjo ėshtė njė prej shkaqeve qė aq shumė infeksione pėrhapen
nėpėr botė.
Nė vend tė monedhės
ēdo komunė duhet tė pėrdorė kartat e kreditit, dhe ato do tė pėrdoren nė mes
tė komunave. Kompjuter mund tė menaxhojė tė gjitha llogaritė pėrkryeshėm
mirė - kėshtu qė asgjė nuk ka pėr tu kėmbyer me tė vėrtetė, kompjuteri mund
ti mbajė llogaritė.
E pėrbrenda komunės
nuk ka nevojė pėr para apo pėr ndonjė kartė krediti; krejt ēka ju nevojitet
komuna do tju furnizojė. Aty do tė ketė nevoja tė ndryshme nuk ka tė keqe
asgjė nė kėtė, tė gjithė janė njerėz tanė - dhe nėse dikush ka nevojė pėr
cigare ai merr cigare, nėse dikush ka nevojė pėr birrė ai merr birrė.
Natyrisht askush nuk merr ndonjė gjė qė ėshtė e dėmshme pėr atė apo pėr
shoqėrinė. Dhe komuna ka njė kuzhinė, pėr pesė mijė njerėz qė kishin njė
kuzhinė e cila ishte e drejtuar nga pesėmbėdhjetė njerėz.
Tash absolutisht ėshtė
joekonomike dhe absurde qė mijėra gra janė tė inkuadruara nė kuzhinė; e tėrė
jeta e tyre ėshtė asgjė pėrpos kuzhinė dhe fėmijė. Nėse ato bėhen grindavece
kjo ėshtė absolutisht e arsyeshme; vetėm njėherė tė provoni pėr njėzet e
katėr orė tė bėni punėn e tyre, dhe ju do tė bėni vetėvrasje, ose do ta
digjni gjithė shtėpinė dhe do tė pėrfundoni me tė.
Kuzhina nuk ėshtė
shaka dhe fėmijėt janė djaj tė vėrtetė. Gjithė ditėn ata flenė e mandej
gjithė natėn rrinė zgjuar. Kjo mė duhet, ajo mė duhet, kur duhet ata tė
shkojnė nė banjo
Ata janė gjeni shumė kreativ. Mijėra gra, pothuajse gjysma
e njerėzimit
kjo ėshtė njė humbje e madhe. Vetėm njė komunė mund tė
shpėtojė ata. Dhe nuk ka nevojė qė kuzhinėn e komunės patjetėr ta marrin nėn
kujdes vetėm gratė; ajo duhet tė merret nėn kujdes nga kushdo qė ėshtė
kuzhinier i mirė dhe ėshtė treguar se burrat janė kuzhinier mė tė mirė, jo
gratė.
Pesė mijė e dhjetė
mijė njerėz tė hanė sė bashku, disa duke luajtur nė kitarė, disa duke
vallėzuar, disa duke kėnduar
atėherė jeta duket e vlefshme pėr tu jetuar.
Dhe njė komunė mund tė ofrojė mjekė pėr tė kontrolluar ushqimin se a ėshtė
higjienik apo jo, ata mund tė shohin se a janė njerėzit duke u ushqyer me
mbeturina. Kjo ėshtė ajo qė po ndodhė nė mbarė botėn: vetėm hapjani dikujt
kafkėn dhe do tė gjeni tė gjitha llojet e mbeturinave brenda akullore,
shpageta
Njė kuzhinė komunale
ėshtė e nevojshme, dhe ēdo gjė duhet tė jetė komunale. Njerėzit punojnė pėr
veten e tyre. Krejt ēka komunėn e tyre nuk mund tė prodhojė ata tė blejnė
nga njė tjetėr komune, ēfarėdo shtesė qė ata prodhojnė ata kėmbejnė me njė
tjetėr komune - kėshtu qė nuk ka nevojė pėr askėnd qė tė jetė i dobėt, nuk
ka nevojė pėr askėnd qė tė jetoj nė skamje.
Paraja e ka humbur
vlerėn e saj, ajo nuk ėshtė mė e nevojshme. Ajo ka bėrė diēka tė mirė, por
ajo ka bėrė edhe diēka shumė tė keqe.
Pyetja e dhjetė
Njė fėmijė gjithmonė
do tė jetė i pafuqishėm. Kjo duket se do tė jetė e pamundur pėr tiu
shmangur procesit tė kushtėzimit i cili fillon nga dita kur fėmija lindė. Si
mund tė ndryshohet kjo?
Ashtu siē ju thashė:
fėmija duhet ti pėrket komunės, e jo prindėrve. Fėmijėt me prindėr kanė
qenė nė probleme tė mėdha pėr shekuj, sepse me qenė me prindėr ėshtė njė
lidhje e kushtėzuar. Ata i pėrkasin njė religjioni, ata i pėrkasin njė
kishe, ata i pėrkasin njė partie politike, ata vazhdojnė me vėnien e
besėtytnive tė tyre nė kokat e fėmijėve, direkt apo indirekt. Dhe ēdo fėmijė
bėhet i kushtėzuar.
Fėmijėt duhet ti
pėrkasin komunės; prindėrit mund tė jenė me ata gjatė pushimeve. Prindėrit
mund tė shkojnė dhe tė jetojnė me fėmijėt nė konviktet e tyre dhe kjo do tė
jetė shumė mė e dashur. Njėzet e katėr orė nė ditė sė bashku e shkatėrron
dashurinė; ėshtė mė mirė qė fėmijėt tė jenė larg. Fėmijėt do tė jenė shumė
mė tė lirė. Ata duhet tė jenė nė duart e mėsuesve qė janė trajnuar nė
meditim, qė janė trajnuar tė mos i kushtėzojnė fėmijėt, pėr tė mos vėnė
asnjė besėtytni nė fėmijėt
Nė njė familje tė vogėl, tė gjithė i pėrkasin
njė religjioni, njė tradite supersticioze, njė ortodoksie, kėshtu qė
kushtėzimi pėrforcohet pėrsėri e pėrsėri nga tė gjitha anėt.
Kur fėmijėt kanė
jetuar nė komunėn qė u shkatėrrua nė Amerikė, ata jetonin ndaras. Prindėrit
ndjeheshin jashtėzakonisht tė lehtėsuar nga barra e madhe edhe fėmijėt
ndjeheshin jashtėzakonisht tė lirė dhe tė lumtur. Pėr katėr vjet tė
eksperimentit tonė na ėshtė dhėnė njė pasqyrė mė e madhe: fėmijėt janė bėrė
shumė mė tė pjekur pa prindėrit e tyre. Ata nuk kishin kaluar nėpėr inatet e
tyre sepse nuk ishte askush qė ti dėgjoj inatet e tyre.
Ne kishim njė
klasifikim: fėmijėt e vegjėl merreshin nėn pėrkujdesje nga ata qė ishin pak
mė tė mėdhenj dhe kėta merreshin nėn pėrkujdesje nga ata qė ishin pak mė tė
vjetėr. Ishte njė kėnaqėsi e jashtėzakonshme tė shihen fėmijėt duke u
kujdesur pėr fėmijėt e tjerė me aq dashuri, me njė mirėkuptim tė cilin tė
rriturit nuk mund ta tregojnė. Dhe nuk kishte asnjė konflikt, asnjė luftė,
nuk kishte luftė pėr lodra sepse ata ishin tė gjithė sė bashku. Ata kishin
familjen e tyre personale prej fėmijėsh, dhe ēdonjėri e mbronte fėmijėn mė
tė vogėl; tė gjithė ndjenin pėrgjegjėsi.
Derisa rriteshin ata
ishin mė tė shėndetshėm, shumė mė inteligjent, mė tė pjekur se mė herėt. Nė
sistemin tonė tė arsimimit ne kishin gjysmė dite pėr edukim tė zakonshėm dhe
gjysmė dite pėr ndonjė mjeshtėri disa zeje, zdrukthuari, skulpturė, apo
ēfarėdo qė fėmijėt dėshironin. Ata merreshin me punimin e gjėrave tė tilla
sa qė ne tė rriturit nuk mund ta imagjinojmė se mund ta bėjnė fėmijėt e
vegjėl - zdrukthuari, ose ndonjė lloj tjetėr tė artizanatit. Dhe ata
kėnaqeshin duke i bėrė kėto mė shumė se nė pjesėn tjetėr tė edukimit tė tyre
tė zakonshėm, pėr shkak se inteligjenca e tyre kreative ishte mė e
shfrytėzuar. Nė edukimin e zakonshėm shfrytėzohet vetėm memoria, jo
inteligjenca.
Kėshtu qė nuk ka
kurrfarė kushtėzimi pėr fėmijėt. Ne nė komunė mund tė krijojmė njė seksion
ku fėmijėt mund tė kenė kopshtin e tyre, fermėn e fushave tė tyre, strehėn e
tyre ku mund ti vendosin gjėrat e tyre; ku arsimtarėt janė tė trajnuar tė
mos e kushtėzojnė askėnd pėr asgjė, ku ēdo lloj i letėrsisė duhet tė jetė nė
dispozicion pėr fėmijėt tė lexojnė. Nėse ata dėshirojnė diēka tė kuptojnė
arsimtarėt do tju ndihmojnė por arsimtarėt nuk do tju imponojnė asnjė
ide.
Kjo ėshtė vetėm njė
ēėshtje e ndryshimit tė mėsimdhėnės nė kolegje dhe tė pėrgatitjes sė
arsimtarėve pėr ti mėsuar fėmijėt duke mos i kushtėzuar. E gjithė kjo shumė
lehtė mund tė zbatohet.
Pyetja e njėmbėdhjetė
Shumė njerėz nė Itali
kritikojnė faktin se ju predikoni hedonizėm tė pastėr qė nuk jep ndonjė
evolucion pėr njeriun, por vetėm kėnaqėsi ditore. Ju lutem koment!
Ata nuk po mė
kuptojnė. Unė sigurisht qė predikoj hedonizėm - por jo vetėm hedonizėm, unė
gjithashtu predikoj spiritualizėm. E tėrė rruga ime e jetės ėshtė pėr tė
sjellė njė sintezė ndėrmjet vlerave hedoniste dhe vlerave shpirtėrore. Ata
gabojnė kur thonė se unė predikoj hedonizėm tė pastėr. Jo, predikoj
hedonizėm si njė bazė pėr rritjen shpirtėrore.
Zorba ėshtė nė themel.
Buda ėshtė lulėzimi
pėrfundimtar.
Zorba janė rrėnjėt.
Buda ėshtė fruta dhe
lule.
Por i thoni popullit
italian se unė nuk po shkoj atje me tė gjithė njerėzit e mi nga e tėrė
Evropa pėr ti bėrė ata tė vetėdijshėm se unė nuk jam njė hedonist, se unė
nuk jam vetėm njė shpirtėror, por jam tė dyja bashkė. Kjo ėshtė e vėshtirė
pėr tu kuptuar se nuk ka ndodhur ndonjėherė mė parė.
Deri mė tash njeriu ka
jetuar nė njė ndarėsi, hedonistėt kundėr spiritualistėve. Ky ėshtė shkaku i
mjerimit tė njerėzimit, kjo ėshtė arsyeja pse nuk ka pasur ndonjė evolucion.
Ēarls Darvin ka thėnė se njeriu ka evoluar nga majmunėt. Ndoshta disa mijėra
vjet mė herėt disa majmunė janė rebeluar ata duhet tė kenė qenė majmunė tė
mėdhenj dhe e kanė ndryshuar veten nė qenie njerėzore. Por qė nga atėherė
qeniet njerėzore ēfarė kanė bėrė? Ata nuk kanė bėrė ndonjė hap tė madh. A do
tė thotė se evolucioni ka pėrfunduar? Se njeriu ka ardhur nė fund tė rrugės?
Kjo nuk duket kėshtu.
Njeriu ėshtė aq i mjerė, nė aq shumė vuajtje kjo nuk mund tė pranohet si
pėrfundim. Me plotė pėrvojėn time dhe autoritetin tim po ju them se ky nuk
ėshtė fundi. Unė kam qenė njė hedonist, dhe unė e kam ndryshuar veten nė
njė vetėdije tė zgjuar. Kjo mund ti ndodhė ēdo qenie njerėzore, tani kjo
ėshtė rruga e evolucionit.
Dhe ndjenjat e mia pėr
italianėt janė se ata janė shumė tė dashur dhe njerėz shumė tė kuptueshėm.
Unė kam me mijėra sannjasin nė Itali. Ata kanė qenė tė parėt nga Perėndimi
qė janė bėrė sannjasin, dhe unė kam zbuluar se ata janė jashtėzakonisht
njerėz tė dashur. Vetėm mė pak yndyrė
unė i dua tė gjitha tė tyre pėrveē
yndyrės; vetėm nuk mė pėlqejnė shpagetat. Kėto nuk kanė vend nė programin
tim evolutiv.
Fund i kapitullit tė
nėntėmbėdhjetė
(1)
(2)
(4)
(5)
(6)
|