KAPITULLI 22
E tėrė ekzistenca ėshtė me ju
2 mars 1986
Pyetja e parė
I dashuri Osho,
Mė duhet tju pyes njė
pyetje ezoterike. Si mund tė thoni me aq siguri se kjo planetė ėshtė i vetmi
vend nė univers ku jeta ka lulėzuar, dhe vetėdija ka lindur? Si mund ta
dini?
Kjo nuk ėshtė njė
pyetje ezoterike; kjo i pėrket shkencės sė brendshme tė njeriut. Nė momentin
kur njeriu bėhet i ndritur, ai mė nuk ėshtė i mbyllur nė trupin e tij;
vizioni i tij bėhet aq i madh sa krejt universi.
Kėshtu qė kur kam
thėnė se ky planet ėshtė i vetmi vend ku jeta ka lulėzuar, ku jo vetėm jeta
por edhe vetėdija ka lindur, jo vetėm kjo por ka pasur disa njerėz tė cilėt
e kanė arritur pėrvojėn finale tė vetėdijes - pėr mua, kjo ėshtė besimtari -
Unė mund tė them kėtė me autoritet, sepse ai ėshtė vizion im. Por disa gjėra
duhet tė shtohen nė tė.
Ka pothuajse
pesėdhjetė mijė planetė nė tė gjithė universin, ku jeta ka arritur nė fazėn
e kafshėve
disa planetė ku jeta ka arritur vetėm nė gjendjen vegjetale. Por
nuk ka asnjė planet tjetėr si toka ku ekziston diēka e ngjashme me njeriun -
jo vetėm i gjallė ... Kafshėt janė tė gjallė, por njeriu ėshtė i vetėdijshėm
pėr jetėn e tij. Tė bėhen tė vetėdijshėm pėr vetėdijen e tyre ėshtė njė fazė
mė e lartė, dhe se nuk ėshtė shumė larg.
Ti je i vetėdijshėm
jetės sate.
Ti mund tė bėhesh i
vetėdijshėm vetėdijes sate.
Vetė-ndėrgjegjėsimi do
ta tregoj ty misterin e ekzistencės.
Ti nuk ke pėr ta
pranuar atė nė shprehjen time. Nėse e pranon, ajo do tė bėhet ezoterike pėr
ty. Pėr mua ajo ėshtė njė eksperiencė aktuale, dhe aty ka shumė eksperienca
pėr tė cilat nuk kam fol se ato do tė duken ezoterike sepse ju nuk mund
ti shprehni me fjalė ato. Pėr mua ato janė realitet, por pėr juve ato duhet
tė bėhen realitet.
Unė e theksova kėtė
pikė nė veēanti, sepse unė jam i shqetėsuar jashtėzakonisht qė jeta nė tokė
nuk ėshtė shkatėrruar; por ėshtė fluturimi mė ambicioz i ekzistencės.
Ti nuk je i gjallė,
ekzistenca ėshtė e gjallė nė ty.
Ti nuk je i
vetėdijshėm; ekzistenca ėshtė bėrė e vetėdijshme nė ty. Nė momentin kur ti
bėhesh i vetėdijshėm pėr vetėdijen, ekzistenca e arrin pėrmbushjen e saj. Ti
je aq i bekuar nė atė moment saqė mund ta bekosh gjithė universin; ky ėshtė
kuptimi i fjalės Bhagwan. Kjo fjalė nuk e ka kuptimin Zot; kjo thjesht
do tė thotė i bekuar, ai qė ėshtė i bekuar dhe qė ėshtė i aftė pėr ta ndarė
bekimin e tij me ēdokėnd qė ėshtė i gatshėm pėr ta pranuar.
Nuk ka asgjė ezoterike
nė kėtė, por kjo i pėrket shkencės sė udhėtimit tė brendshėm kjo nuk ėshtė
shkencė objektive. Kėshtu qė pėr ata qė janė tė varur nga shkenca objektive
kjo mund tiu duket ezoterike, por pėr ata qė nuk janė tė varur nga
objektiviteti
dhe mos harroni se objekti nuk mund tė ekzistojė vetėm pa
subjektivitetin tuaj, subjekti, vetėdija juaj, ėshtė e polarizuar.
Ėshtė e ēuditshme qė
shkencėtarėt e arsyeshėm vazhdojnė ta mohojnė se ka diēka tė brendshme nė
njeriun. Ata e pranojnė tė jashtmen dhe e mohojnė tė brendshmen, ata i
pranojnė gjėrat nė shtėpinė e tyre dhe ata e mohojnė veten e tyre. Kjo ėshtė
thjesht qesharake, por kjo nuk mund tė vazhdojė pėr kohė tė gjatė. Gjithnjė
e mė shumė njerėzit inteligjent po kėrkojnė nga brenda, sepse kėrkimi i
jashtėm ka ēuar nė vdekje - kah vdekja pėrfundimtare.
Hulumtimi i brendshme
do tju ēojė nė shtresat mė tė thella tė jetės dhe pėrfundimisht nė jetėn e
pėrjetshme nė tė njėjtėn mėnyrė si hulumtimi i jashtėm qė ju ēon nė vdekje,
pėr shkak se objektet janė tė vdekura. Studimi i objekteve tė vdekura, dhe
mohimit i subjektit tė gjallė qė ėshtė duke i studiuar ato
A mendoni se njė
objekt mund tė studiojė njė tjetėr objekt? - Kjo ėshtė e pamundur. A mendoni
se njė gur mund tė vėzhgojė njė tjetėr gur? Mund tė bėjė hulumtime nė lidhje
me gurin tjetėr?
Pėr tė bėrė hulumtime
nė botėn objektive, ju nevojitet njė vetėdije e brendshme, njė
subjektivitet. Ai subjektivitet ėshtė vetėdija juaj. E shkenca objektive ka
ardhur tek arma bėrthamore, e gatshme pėr tė shkatėrruar krejt jetėn nė tokė
dhe ta kthej nė objektivitetit tė pastėr pa asnjė subjekt. E kundėrta ndodh
vetėm atėherė kur tė arrini nė qenien tuaj tė brendshme mė tė thellė: ēdo
gjė bėhet e gjallė, e vetėdijshme. Gjithė ekzistencės bėhet njė vallėzim,
kėndim, gėzim universi, dhe vizioni juaj nuk ka kufij, ju mund tė shihni
gjėra tė cilat nuk janė tė mundshme me sy objektiv.
Unė e mora kėtė
gjendje vetėm pėr ta theksuar faktin se tė shkatėrrohet jeta nė tokė do tė
jeta humbja mė e madhe pėr ekzistencėn, sepse askund tjetėr nuk ka evoluar
deri nė atė pikė ku njė Zorba mund tė bėhet njė Buda. Askund tjetėr nuk ka
lulėzuar nė potencialin pėrfundimtar, duke e shndėrruar atė nė njė fakt.
Galileo ka dėshmuar se
kjo planetė e vogėl sillet rreth diellit. Kjo mund tė jetė njė gjė faktike,
por unė po ju them se e tėrė gjithėsia, jo vetėm dielli, por miliona diej tė
tjerė tė cilėt ju i shihni si yje gjatė natės, dhe miliona sisteme diellore
tjera janė nė lėvizje rreth tokės - jo faktikisht, por nė njė kuptim
simbolik, sepse ky ėshtė i vetmi vend i shenjtė ku jeta ekziston, ku
ekziston vetėdija, dhe ku disa njerėz kanė qenė tė aftė pėr tė arritur
shprehje finale tė qenies, ndritjen.
Pyetja e dytė
I dashuri Osho,
Disi nuk po mund ti
besoj qeshjes sime, ndoshta ėshtė e vėrtetė, por unė prapė po i besoj lotėve
tė mi. Ju lutem koment.
Tė gjithė e bėjnė
kėtė; njerėzimi ėshtė mėsuar nė mjerim. Mjerimi ėshtė kuptuar si dhuratė,
kjo ėshtė menduar se ėshtė e natyrshme. Mos me qenė i mjerė ėshtė rrezik nė
kėtė turmė tė madhe tė njerėzve tė mjerė thjesht sepse ata nuk mund tė
besojnė se dikush nuk ėshtė i mjerė diēka nuk ėshtė nė rregull me tė.
Shoqėria ka depėrtuar
thellė nė mendjen tuaj, nuk ėshtė se vetėm tė tjerėt nuk e besojnė qeshjen
tuaj, por edhe ju vetė nuk e besoni. Mendja ėshtė pjesė e shoqėrisė; ajo e
ka krijuar atė. Prindėrit tuaj, mėsimdhėnėsit, priftrinjėt tė gjithė ata
kanė krijuar mendjen tėnde.
Nė mendje diēka ėshtė
futur nga ana e shoqėrisė; ajo i pėrket shoqėrisė, jo juve. Kjo shoqėri
dyshon nė qeshjen tuaj, ju ka frikėsuar se mos ndoshta ju po ēmendeni
sepse nuk ka arsye pėr tė qeshur.
Kjo ėshtė njė situatė
shumė e ēuditshme: kur jeni tė shėndetshėm, ju nuk mendoni se duhet tė ketė
njė arsye tė jeni tė shėndetshėm. Ju nuk nxitoni nė panik tek mjeku duke
thėnė: Doktor mė shpėtoni, unė jam i shėndoshė! Bėni diēka menjėherė
diēka
ka shkuar keq, unė nuk jam mė i sėmurė. Askush nuk tė pyet: Pse jam unė i
shėndoshė? Por nė qoftė se jeni tė sėmurė ju pyetni: Pse jam i sėmurė?
Shkoni tek ekspertėt pėr tė pyetur rreth sėmundjes tuaj dhe si pėr tė kuruar
atė.
Nėse fėmija nuk ėshtė
i ngarkuar me tė gjitha kėto forma shoqėrore, kur ai qesh ai do ta pranoj
kėtė natyrshėm. Kur ai ėshtė i pikėlluar ai do tė pyes pse ai ėshtė i
pikėlluar. Ai do tė shkoj tek psikiatri pėr tė pyetur se ēfarė ėshtė shkaku
i pikėllimit tė tij, pse ėshtė ai aq serioz, pse ai nuk mund tė qeshė, pse
ai nuk mund tė kėndojė, pse ai nuk mund tė vallėzojė.
Njė person i cili nuk
mund tė qesh, nuk mund tė kėndoj, nuk mund vallėzoj a mendoni se ai do tė
jetė nė gjendje tė dashuroj? Ėshtė e pamundur sepse dashuria e tij do tė
jetė njė lidhje dashurie e trishtuar, plot lot, pa asnjė gėzim.
Njerėzit gjejnė
dashnor nė mėnyrė qė ata tė mos ndjehen tė vetmuar. Vetmia dhemb, por ata
nuk janė tė vetėdijshėm se edhe personi tjetėr ėshtė i vetmuar gjithashtu. E
dy vetmi sė bashku krijojnė probleme tė shumėfishta; kjo nuk do tė
shpėrndajė problemin. Ju keni qenė tė vetmuar, tani njė tjetėr person ėshtė
i vetmuar. Ju keni qenė tė pikėlluar; tani edhe personi tjetėr ėshtė i
pikėlluar. Tash tė dy ja bartin pikėllimin njėri-tjetrit, sėmundjen,
seriozitetin, disponimin e dėshpėrimit dhe ankthit tash ato janė
dyfishuar. Para se tė dashurohet njė person, ai duhet tė ketė njė kuptim tė
drejtė nė lidhje me gjendjen e tij
a ėshtė ai aftė tė dashuroj? Ai nuk mund
tė qeshė, ai nuk mund tė kėndojė, ai nuk mund tė kėnaqet nė muzikė; ai nuk
mund tė kėnaqet nė asgjė
si do tė mund tė kėnaqet nė dashuri?
Klerikėt e tė gjitha
religjioneve kanė helmuar ēdo gjė.
Ata kanė helmuar
dashurinė tuaj, ata kanė helmuar qeshjen tuaj.
Ata kanė helmuar
kapacitetin tuaj tė gėzimit, vallėzimit, kėndimit.
Vetėm shikoni nė
kishat tuaja
Nė momentin qė ju hyni nė njė kishė ju bėheni serioz - vetėm
vėshtroni kėtė. Nė momentin qė ju hyni nė njė kishė tėrė atmosfera juaj e
brendshme ndryshon - ju bėheni serioz. Jeni bėrė tė krishterė, e cila ėshtė
thjesht njė sėmundje ashtu si Hinduizmi, Budizmi ... emra tė ndryshėm tė
sėmundjeve.
A mund tė ēoni dashuri
nė njė kishė? Jezu Krishtit i varur nė kryq duke shikuar nė ju... Kjo do tė
ishte njė skenė shumė e ēuditshme. Ju madje nuk mund tė qeshni. A keni parė
ndonjė statujė tė Jezusit tė buzėqeshur, duke qeshur, duke vallėzuar? Jo,
krejt ēka ju qė ju dini ėshtė Jezu Krishtit i kryqėzuar.
Unė mendoj se
krishterimi ėshtė bėrė feja mė e madhe e botės sepse ajo ėshtė njė fe e
sėmurė shumė mė e sėmurė se ēdo religjion tjetėr. Kryq dhe njė Jezus
serioz natyrisht, mbi njė kryq duhet tė jetė serioziteti! Me tė vėrtetė do
tė dukej shumė ēuditshėm nėse ai fillon tė qeshė nė kryq. Serioziteti i tij,
vdekja e tij, kryqi i tij kanė qenė tė dobishme pėr miliona njerėz tė mjerė
pėr tiu bashkuar shoqėrisė sė tij: Ai duket tė jetė person i duhur.
Ai ju ka thėnė ta
bartni kryqin tuaj mbi supet tuaja, dhe ju e bartni jo kryqin e drunjtė, por
kryqin shumė mė tė thellė psikologjik tė trishtimit, mjerimit, ankthit,
pakuptueshmėrisė. Kėto janė kryqet tuaja. Kryqi i tij nuk ishte aq i madh,
dhe ai ishte diēka jashtė tij; ju po e bartni kryqin tuaja nė zemrėn tuaja.
Kjo duket tė jetė njė lloj tėrheqje mes jush dhe Jezu Krishtit.
Shkrimtari i ZORBA
GREKE. Kazantzakis ėshtė pėrjashtuar nga kisha ortodokse greke pėr shkak se
e ka krijuar Zorba njė njeri plot gėzim, plot dashuri, njė njeri tė
mbushur me muzikė, qė nuk mbante kryq fare, madje njė prozė letrare, dhe njė
ndėr mė tė mirat qė ėshtė krijuar nė kėtė shekull. E artisti i madh
Kazantzakis ėshtė pėrjashtuar nga kisha sepse ai ka bėrė diēka
jashtėzakonisht jo krishtere.
Kisha nuk do qė ju tė
jenė tė lumtur. Shoqėria nuk do qė ju tė jenė tė lumtur. Psikoanalistėt nuk
duan qė ju tė jenė tė lumtur. Askush nuk duket tė jetė i interesuar pėr
lumturinė tuaj, tė gjithė ju dojnė tė jeni tė mjerė. Aty duhet tė ketė njė
interes nė mjerimin tuaj e ajo ėshtė: se njeriu i mjerė lehtė robėrohet.
Ai ėshtė veē i thyer, atij nuk i ka mbetė guxim; ai nuk mund tė luftojė, ai
nuk mund tė rebelohet; ai nuk mund tė jetė njė revolucionar, ai nuk ka mė
shpresė. Kjo nuk ėshtė me rėndėsi pėr tė, ai ėshtė njė mjerim tė tillė,
ēfarė mjerimi mund tė jetė mė shumė se robėria?
India ka qėndruar pėr
dymijė vjet nė robėri pa asnjė revolucion tė vlershme pėr ta quajtur
revolucion. Ata i quajnė disa gjėra
nė vitin 1942 Mahatma Gandi e ka
quajtur lėvizjen e tij revolucion. Kjo thjesht ėshtė e pavėrtetė. I gjithė
revolucioni ka vdekur nė ditėn e nėntė. Dhe njė shtet prej katėrqind milion
njerėzish
Sa njerėz kanė marrė pjesė nė revolucion? Dhe pse vdiq nė ditėn e
nėntė? Kėto nuk janė revolucione, vetėm pėrpjekje tė vogla drejt
revolucionit tė cilat vdiqėn para se tė lindin.
India nuk ishte e
gatshme pėr asnjė revolucion; kėshtu qė masat qėndronin anash pėr ta nuk
ka rėndėsi asgjė. Ata kanė qenė nėn mbretėrinė e mbretėrve Hindu para se tė
vijnė myslimanėt, ata kanė qenė tė mjerė. Myslimanėt janė bėrė mbretėr, ata
kanė mbetur tė mjerė. Kanė ardhur britanikėt, ata kanė mbetur tė mjerė.
Mjerimi i tyre nuk ka ndryshuar. Pse duhet ata tė shqetėsohen se kush i
sundon? Zemrat e tyre janė thellė tė pikėlluara dhe kush mund ti bėj ata mė
tė pikėlluar.
Tė gjitha qeveritė
dėshirojnė qė njerėzit tė mbeten tė mjerė, dhe tė gjithė priftrinjėt
dėshirojnė qė njerėzit tė mbesin tė mjerė, sepse vetėm njerėzit e mjerė
shkojnė tek priftrinjėt pėr ngushėllim. Vetėm njerėzit e mjerė mendojnė pėr
parajsė. Vetėm njerėzit e mjerė duan tė jenė tė sigurt se varfėria e tyre
ėshtė e bekuar, tė bekuar dhe tė pėrulur sepse ata do ta trashėgojnė
mbretėrinė e Perėndisė.
Pėr mijėra vjet
mjerimi ju ėshtė imponuar. Ju jeni tė lindur me tė. Ai ėshtė pjesė e gjakut
dhe eshtrave tuaja. Kjo ėshtė arsyeja qė kur e ndjeni qeshjen, ju
personalisht dukeni tė ngathtė, tė zėnė ngushtė. Por lotėt janė krejtėsisht
nė rregull, sepse pėr mijėra vjet njeriu ėshtė plotė me lot - tėrė jeta e
tij nuk ėshtė tjetėr veēse lot.
Nė gjithė botėn
njerėzit e mi janė tė dėnuar. Unė jam i dėnuar pėr arsyen e thjeshtė se po
ju them ta hidhni kryqin nga supet tuaja. Nėse jeni aq shumė tė lidhur pėr
tė bartur diēka, bartne njė kitarė por njė kryq nuk ėshtė diēka qė duhet
bartur.
Unė i kam mėsuar
njerėzit e mi tė jenė tė gėzuar, tė lumtur, tė dashur, sepse tė gjitha kėto
gjėra tė natyrshme kanė qenė tė shtypura. Por njerėzit e ēuditshėm e kanė
shumicėn nėn vete. Unė i kam thėnė njerėzve tė mi ti hedhin tė gjitha
konceptet e vjetra. Pėr shembull, pėr shekuj juve u ėshtė thėnė se dashuria
ėshtė joshpirtėrore.
Dashuria ndaj Zotit
ėshtė krejtėsisht nė rregull kjo ėshtė dashuri shpirtėrore sepse nuk ka
Zot, kėshtu qė ju mund tė vazhdoni tė luteni dhe tė jeni nė dashuri tė madhe
me Zotin qė nuk ekziston. Por dashuria nė njė grua apo nė njė burrė ėshtė e
rrezikshme sepse ajo ėshtė reale, ai ėshtė real.
Ata janė pėrpjekur pėr
tė devijuar dashurinė tuaj nė njė gjė joekzistenciale kėshtu qė ju nuk mund
tė duani ata qė janė tė vėrtetė. Dhe ata e kanė bėrė tė qartė pėr ju se kėto
dy tė kundėrta me njėri-tjetrin: ose ju mund ta doni njė grua ose ju mund ta
doni Zotin ... ēuditshėm! Unė nuk mund tė mendoj se pse nuk duhet tė jetė
njė konkurrencė midis Perėndisė dhe njė gruaje. A ėshtė Zoti njė grua? ...
kaq xheloze?
Pse njeriu duhet tė
heq dorė nga jeta dhe lumturitė pėr ti arritur disa kėnaqėsi nė qiell?
Ēfarė lloj logjike ėshtė kjo? Kėtu ēdo gjė ėshtė mėkat, dhe gjėrat e njėjta
nė qiell bėhen shpėrblim, pėr shenjtorėt e njėjtė tė cilėt kanė thėnė se
gruaja nuk guxon as tė shikohet.
Vazhdon...
(1)
(2)
(3)
(5)
(6)
|