Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Tema tė tjera 2 - Sokrati edhe pas 25 shekujsh prapė do tė helmohej (4)

Bhagwan Shree Rajneesh - OSHO

 Shqipėroi: Valdet FETAHU 

      

SOKRATI EDHE PAS 25 SHEKUJSH PRAPĖ DO TĖ HELMOHEJ (4)

 

Kapitulli i njėzetedytė i ligjėrimeve tė filozofit tė madh Indian, OSHO (marr nga libri “Sokrati edhe pas 25 shekujsh prapė do tė helmohej”, qė ėshtė nė pėrkthim e sipėr nga V. Fetahu), qė u mbajt nė Greqi prej datės 19/02/86 deri mė 15/04/86

 

 

KAPITULLI 22

E tėrė ekzistenca ėshtė me ju

 

 

            2 mars 1986

 

            Pyetja e parė

 

            I dashuri Osho,

            Mė duhet t’ju pyes njė pyetje ezoterike. Si mund tė thoni me aq siguri se kjo planetė ėshtė i vetmi vend nė univers ku jeta ka lulėzuar, dhe vetėdija ka lindur? Si mund ta dini?

 

            Kjo nuk ėshtė njė pyetje ezoterike; kjo i pėrket shkencės sė brendshme tė njeriut. Nė momentin kur njeriu bėhet i ndritur, ai mė nuk ėshtė i mbyllur nė trupin e tij; vizioni i tij bėhet aq i madh sa krejt universi.

            Kėshtu qė kur kam thėnė se ky planet ėshtė i vetmi vend ku jeta ka lulėzuar, ku jo vetėm jeta por edhe vetėdija ka lindur, jo vetėm kjo por ka pasur disa njerėz tė cilėt e kanė arritur pėrvojėn finale tė vetėdijes - pėr mua, kjo ėshtė besimtari - Unė mund tė them kėtė me autoritet, sepse ai ėshtė vizion im. Por disa gjėra duhet tė shtohen nė tė.

            Ka pothuajse pesėdhjetė mijė planetė nė tė gjithė universin, ku jeta ka arritur nė fazėn e kafshėve… disa planetė ku jeta ka arritur vetėm nė gjendjen vegjetale. Por nuk ka asnjė planet tjetėr si toka ku ekziston diēka e ngjashme me njeriun - jo vetėm i gjallė ... Kafshėt janė tė gjallė, por njeriu ėshtė i vetėdijshėm pėr jetėn e tij. Tė bėhen tė vetėdijshėm pėr vetėdijen e tyre ėshtė njė fazė mė e lartė, dhe se nuk ėshtė shumė larg.

            Ti je i vetėdijshėm jetės sate.

            Ti mund tė bėhesh i vetėdijshėm vetėdijes sate.

            Vetė-ndėrgjegjėsimi do ta tregoj ty misterin e ekzistencės.

            Ti nuk ke pėr ta pranuar atė nė shprehjen time. Nėse e pranon, ajo do tė bėhet ezoterike pėr ty. Pėr mua ajo ėshtė njė eksperiencė aktuale, dhe aty ka shumė eksperienca pėr tė cilat nuk kam fol se ato do tė duken ezoterike – sepse ju nuk mund t’i shprehni me fjalė ato. Pėr mua ato janė realitet, por pėr juve ato duhet tė bėhen realitet.

            Unė e theksova kėtė pikė nė veēanti, sepse unė jam i shqetėsuar jashtėzakonisht qė jeta nė tokė nuk ėshtė shkatėrruar;  por ėshtė fluturimi mė ambicioz i ekzistencės.

            Ti nuk je i gjallė, ekzistenca ėshtė e gjallė nė ty.

            Ti nuk je i vetėdijshėm; ekzistenca ėshtė bėrė e vetėdijshme nė ty. Nė momentin kur ti bėhesh i vetėdijshėm pėr vetėdijen, ekzistenca e arrin pėrmbushjen e saj. Ti je aq i bekuar nė atė moment saqė mund ta bekosh gjithė universin; ky ėshtė kuptimi i fjalės “Bhagwan”. Kjo fjalė nuk e ka kuptimin “Zot”; kjo thjesht do tė thotė  i bekuar, ai qė ėshtė i bekuar dhe qė ėshtė i aftė pėr ta ndarė bekimin e tij me ēdokėnd qė ėshtė i gatshėm pėr ta pranuar.

            Nuk ka asgjė ezoterike nė kėtė, por kjo i pėrket shkencės sė udhėtimit tė brendshėm – kjo nuk ėshtė shkencė objektive. Kėshtu qė pėr ata qė janė tė varur nga shkenca objektive kjo mund t’iu duket ezoterike, por pėr ata qė nuk janė tė varur nga objektiviteti… dhe mos harroni se objekti nuk mund tė ekzistojė vetėm pa subjektivitetin tuaj, subjekti, vetėdija juaj, ėshtė e polarizuar.

            Ėshtė e ēuditshme qė shkencėtarėt e arsyeshėm vazhdojnė ta mohojnė se ka diēka tė brendshme nė njeriun. Ata e pranojnė tė jashtmen dhe e mohojnė tė brendshmen, ata i pranojnė gjėrat nė shtėpinė e tyre dhe ata e mohojnė veten e tyre. Kjo ėshtė thjesht qesharake, por kjo nuk mund tė vazhdojė pėr kohė tė gjatė. Gjithnjė e mė shumė njerėzit inteligjent po kėrkojnė nga brenda, sepse kėrkimi i jashtėm ka ēuar nė vdekje - kah vdekja pėrfundimtare.

            Hulumtimi i brendshme do t’ju ēojė nė shtresat mė tė thella tė jetės dhe pėrfundimisht nė jetėn e pėrjetshme nė tė njėjtėn mėnyrė si hulumtimi i jashtėm qė ju ēon nė vdekje, pėr shkak se objektet janė tė vdekura. Studimi i objekteve tė vdekura, dhe mohimit i subjektit tė gjallė qė ėshtė duke i studiuar ato… A mendoni se njė objekt mund tė studiojė njė tjetėr objekt? - Kjo ėshtė e pamundur. A mendoni se njė gur mund tė vėzhgojė njė tjetėr gur? Mund tė bėjė hulumtime nė lidhje me gurin tjetėr?

            Pėr tė bėrė hulumtime nė botėn objektive, ju nevojitet njė vetėdije e brendshme, njė subjektivitet. Ai subjektivitet ėshtė vetėdija juaj. E shkenca objektive ka ardhur tek arma bėrthamore, e gatshme pėr tė shkatėrruar krejt jetėn nė tokė dhe ta kthej nė objektivitetit tė pastėr pa asnjė subjekt. E kundėrta ndodh vetėm atėherė kur tė arrini nė qenien tuaj tė brendshme mė tė thellė: ēdo gjė bėhet e gjallė, e vetėdijshme. Gjithė ekzistencės bėhet njė vallėzim, kėndim, gėzim universi, dhe vizioni juaj nuk ka kufij, ju mund tė shihni gjėra tė cilat nuk janė tė mundshme me sy objektiv.

            Unė e mora kėtė gjendje vetėm pėr ta theksuar faktin se tė shkatėrrohet jeta nė tokė do tė jeta humbja mė e madhe pėr ekzistencėn, sepse askund tjetėr nuk ka evoluar deri nė atė pikė ku njė Zorba mund tė bėhet njė Buda. Askund tjetėr nuk ka lulėzuar nė potencialin pėrfundimtar, duke e shndėrruar atė nė njė fakt.

            Galileo ka dėshmuar se kjo planetė e vogėl sillet rreth diellit. Kjo mund tė jetė njė gjė faktike, por unė po ju them se e tėrė gjithėsia, jo vetėm dielli, por miliona diej tė tjerė tė cilėt ju i shihni si yje gjatė natės, dhe miliona sisteme diellore tjera janė nė lėvizje rreth tokės - jo faktikisht, por nė njė kuptim simbolik, sepse ky ėshtė i vetmi vend i shenjtė ku jeta ekziston, ku ekziston vetėdija, dhe ku disa njerėz kanė qenė tė aftė pėr tė arritur shprehje finale tė qenies, ndritjen.

 

 

 

            Pyetja e dytė

 

            I dashuri Osho,

            Disi nuk po mund t’i besoj qeshjes sime, ndoshta ėshtė e vėrtetė, por unė prapė po i besoj lotėve tė mi. Ju lutem koment.

 

            Tė gjithė e bėjnė kėtė; njerėzimi ėshtė mėsuar nė mjerim. Mjerimi ėshtė kuptuar si dhuratė, kjo ėshtė menduar se ėshtė e natyrshme. Mos me qenė i mjerė ėshtė rrezik nė kėtė turmė tė madhe tė njerėzve tė mjerė thjesht sepse ata nuk mund tė besojnė se dikush nuk ėshtė i mjerė – diēka nuk ėshtė nė rregull me tė.

            Shoqėria ka depėrtuar thellė nė mendjen tuaj, nuk ėshtė se vetėm tė tjerėt nuk e besojnė qeshjen tuaj, por edhe ju vetė nuk e besoni. Mendja ėshtė pjesė e shoqėrisė; ajo e ka krijuar atė. Prindėrit tuaj, mėsimdhėnėsit, priftrinjėt – tė gjithė ata kanė krijuar mendjen tėnde.

            Nė mendje diēka ėshtė futur nga ana e shoqėrisė; ajo i pėrket shoqėrisė, jo juve. Kjo shoqėri dyshon nė qeshjen tuaj, ju ka frikėsuar se mos ndoshta ju po ēmendeni – sepse nuk ka arsye pėr tė qeshur.

            Kjo ėshtė njė situatė shumė e ēuditshme: kur jeni tė shėndetshėm, ju nuk mendoni se duhet tė ketė njė arsye tė jeni tė shėndetshėm. Ju nuk nxitoni nė panik tek mjeku duke thėnė: “Doktor mė shpėtoni, unė jam i shėndoshė! Bėni diēka menjėherė… diēka ka shkuar keq, unė nuk jam mė i sėmurė.” Askush nuk tė pyet: “Pse jam unė i shėndoshė?” Por nė qoftė se jeni tė sėmurė ju pyetni: “Pse jam i sėmurė?” Shkoni tek ekspertėt pėr tė pyetur rreth sėmundjes tuaj dhe si pėr tė kuruar atė.

            Nėse fėmija nuk ėshtė i ngarkuar me tė gjitha kėto forma shoqėrore, kur ai qesh ai do ta pranoj kėtė natyrshėm. Kur ai ėshtė i pikėlluar ai do tė pyes pse ai ėshtė i pikėlluar. Ai do tė shkoj tek psikiatri pėr tė pyetur se ēfarė ėshtė shkaku i pikėllimit tė tij, pse ėshtė ai aq serioz, pse ai nuk mund tė qeshė, pse ai nuk mund tė kėndojė, pse ai nuk mund tė vallėzojė.

            Njė person i cili nuk mund tė qesh, nuk mund tė kėndoj, nuk mund vallėzoj – a mendoni se ai do tė jetė nė gjendje tė dashuroj? Ėshtė e pamundur sepse dashuria e tij do tė jetė njė lidhje dashurie e trishtuar, plot lot, pa asnjė gėzim.

            Njerėzit gjejnė dashnor nė mėnyrė qė ata tė mos ndjehen tė vetmuar. Vetmia dhemb, por ata nuk janė tė vetėdijshėm se edhe personi tjetėr ėshtė i vetmuar gjithashtu. E dy vetmi sė bashku krijojnė probleme tė shumėfishta; kjo nuk do tė shpėrndajė problemin. Ju keni qenė tė vetmuar, tani njė tjetėr person ėshtė i vetmuar. Ju keni qenė tė pikėlluar; tani edhe personi tjetėr ėshtė i pikėlluar. Tash tė dy ja bartin pikėllimin njėri-tjetrit, sėmundjen, seriozitetin, disponimin e dėshpėrimit dhe ankthit – tash ato janė dyfishuar. Para se tė dashurohet njė person, ai duhet tė ketė njė kuptim tė drejtė nė lidhje me gjendjen e tij… a ėshtė ai aftė tė dashuroj? Ai nuk mund tė qeshė, ai nuk mund tė kėndojė, ai nuk mund tė kėnaqet nė muzikė; ai nuk mund tė kėnaqet nė asgjė… si do tė mund tė kėnaqet nė dashuri?

            Klerikėt e tė gjitha religjioneve kanė helmuar ēdo gjė.

            Ata kanė helmuar dashurinė tuaj, ata kanė helmuar qeshjen tuaj.

            Ata kanė helmuar kapacitetin tuaj tė gėzimit, vallėzimit, kėndimit.

            Vetėm shikoni nė kishat tuaja… Nė momentin qė ju hyni nė njė kishė ju bėheni serioz - vetėm vėshtroni kėtė. Nė momentin qė ju hyni nė njė kishė tėrė atmosfera juaj e brendshme ndryshon - ju bėheni serioz. Jeni bėrė tė krishterė, e cila ėshtė thjesht njė sėmundje ashtu si Hinduizmi, Budizmi ... emra tė ndryshėm tė sėmundjeve.

            A mund tė ēoni dashuri nė njė kishė? Jezu Krishtit i varur nė kryq duke shikuar nė ju... Kjo do tė ishte njė skenė shumė e ēuditshme. Ju madje nuk mund tė qeshni. A keni parė ndonjė statujė tė Jezusit tė buzėqeshur, duke qeshur, duke vallėzuar? Jo, krejt ēka ju qė ju dini ėshtė Jezu Krishtit i kryqėzuar.

            Unė mendoj se krishterimi ėshtė bėrė feja mė e madhe e botės sepse ajo ėshtė njė fe e sėmurė – shumė mė e sėmurė se ēdo religjion tjetėr. Kryq dhe njė Jezus serioz – natyrisht, mbi njė kryq duhet tė jetė serioziteti! Me tė vėrtetė do tė dukej shumė ēuditshėm nėse ai fillon tė qeshė nė kryq. Serioziteti i tij, vdekja e tij, kryqi i tij kanė qenė tė dobishme pėr miliona njerėz tė mjerė pėr t’iu bashkuar shoqėrisė sė tij: “Ai duket tė jetė person i duhur.”

            Ai ju ka thėnė ta bartni kryqin tuaj mbi supet tuaja, dhe ju e bartni jo kryqin e drunjtė, por kryqin shumė mė tė thellė psikologjik tė trishtimit, mjerimit, ankthit, pakuptueshmėrisė. Kėto janė kryqet tuaja. Kryqi i tij nuk ishte aq i madh, dhe ai ishte diēka jashtė tij; ju po e bartni kryqin tuaja nė zemrėn tuaja. Kjo duket tė jetė njė lloj tėrheqje mes jush dhe Jezu Krishtit.

            Shkrimtari i ‘ZORBA GREKE’. Kazantzakis ėshtė pėrjashtuar nga kisha ortodokse greke pėr shkak se e ka krijuar Zorba – njė njeri plot gėzim, plot dashuri, njė njeri tė mbushur me muzikė, qė nuk mbante kryq fare, madje njė prozė letrare, dhe njė ndėr mė tė mirat qė ėshtė krijuar nė kėtė shekull. E artisti i madh Kazantzakis ėshtė pėrjashtuar nga kisha sepse ai ka bėrė diēka jashtėzakonisht jo krishtere.

            Kisha nuk do qė ju tė jenė tė lumtur. Shoqėria nuk do qė ju tė jenė tė lumtur. Psikoanalistėt nuk duan qė ju tė jenė tė lumtur. Askush nuk duket tė jetė i interesuar pėr lumturinė tuaj, tė gjithė ju dojnė tė jeni tė mjerė. Aty duhet tė ketė njė interes nė mjerimin tuaj – e ajo ėshtė: se njeriu i mjerė lehtė robėrohet. Ai ėshtė veē i thyer, atij nuk i ka mbetė guxim; ai nuk mund tė luftojė, ai nuk mund tė rebelohet; ai nuk mund tė jetė njė revolucionar, ai nuk ka mė shpresė. Kjo nuk ėshtė me rėndėsi pėr tė, ai ėshtė njė mjerim tė tillė, ēfarė mjerimi mund tė jetė mė shumė se robėria?

            India ka qėndruar pėr dymijė vjet nė robėri pa asnjė revolucion tė vlershme pėr ta quajtur revolucion. Ata i quajnė disa gjėra… nė vitin 1942 Mahatma Gandi e ka quajtur lėvizjen e tij revolucion. Kjo thjesht ėshtė e pavėrtetė. I gjithė revolucioni ka vdekur nė ditėn e nėntė. Dhe njė shtet prej katėrqind milion njerėzish… Sa njerėz kanė marrė pjesė nė revolucion? Dhe pse vdiq nė ditėn e nėntė? Kėto nuk janė revolucione, vetėm pėrpjekje tė vogla drejt revolucionit tė cilat vdiqėn para se tė lindin.

            India nuk ishte e gatshme pėr asnjė revolucion; kėshtu qė masat qėndronin anash – pėr ta nuk ka rėndėsi asgjė. Ata kanė qenė nėn mbretėrinė e mbretėrve Hindu para se tė vijnė myslimanėt, ata kanė qenė tė mjerė. Myslimanėt janė bėrė mbretėr, ata kanė mbetur tė mjerė. Kanė ardhur britanikėt, ata kanė mbetur tė mjerė. Mjerimi i tyre nuk ka ndryshuar. Pse duhet ata tė shqetėsohen se kush i sundon? Zemrat e tyre janė thellė tė pikėlluara dhe kush mund t’i bėj ata mė tė pikėlluar.

            Tė gjitha qeveritė dėshirojnė qė njerėzit tė mbeten tė mjerė, dhe tė gjithė priftrinjėt dėshirojnė qė njerėzit tė mbesin tė mjerė, sepse vetėm njerėzit  e mjerė shkojnė tek priftrinjėt pėr ngushėllim. Vetėm njerėzit e mjerė mendojnė pėr parajsė. Vetėm njerėzit e mjerė duan tė jenė tė sigurt se varfėria e tyre ėshtė e bekuar, tė bekuar dhe tė pėrulur sepse ata do ta trashėgojnė mbretėrinė e Perėndisė.

            Pėr mijėra vjet mjerimi ju ėshtė imponuar. Ju jeni tė lindur me tė. Ai ėshtė pjesė e gjakut dhe eshtrave tuaja. Kjo ėshtė arsyeja qė kur e ndjeni qeshjen, ju personalisht dukeni tė ngathtė, tė zėnė ngushtė. Por lotėt janė krejtėsisht nė rregull, sepse pėr mijėra vjet njeriu ėshtė plotė me lot - tėrė jeta e tij nuk ėshtė tjetėr veēse lot.

            Nė gjithė botėn njerėzit e mi janė tė dėnuar. Unė jam i dėnuar pėr arsyen e thjeshtė se po ju them ta hidhni kryqin nga supet tuaja. Nėse jeni aq shumė tė lidhur pėr tė bartur diēka, bartne njė kitarė – por njė kryq nuk ėshtė diēka qė duhet bartur.

            Unė i kam mėsuar njerėzit e mi tė jenė tė gėzuar, tė lumtur, tė dashur, sepse tė gjitha kėto gjėra tė natyrshme kanė qenė tė shtypura. Por njerėzit e ēuditshėm e kanė shumicėn nėn vete. Unė i kam thėnė njerėzve tė mi t’i hedhin tė gjitha konceptet e vjetra. Pėr shembull, pėr shekuj juve u ėshtė thėnė se dashuria ėshtė joshpirtėrore.

            Dashuria ndaj Zotit ėshtė krejtėsisht nė rregull – kjo ėshtė dashuri shpirtėrore sepse nuk ka Zot, kėshtu qė ju mund tė vazhdoni tė luteni dhe tė jeni nė dashuri tė madhe me Zotin qė nuk ekziston. Por dashuria nė njė grua apo nė njė burrė ėshtė e rrezikshme sepse ajo ėshtė reale, ai ėshtė real.

            Ata janė pėrpjekur pėr tė devijuar dashurinė tuaj nė njė gjė joekzistenciale kėshtu qė ju nuk mund tė duani ata qė janė tė vėrtetė. Dhe ata e kanė bėrė tė qartė pėr ju se kėto dy tė kundėrta me njėri-tjetrin: ose ju mund ta doni njė grua ose ju mund ta doni Zotin ... ēuditshėm! Unė nuk mund tė mendoj se pse nuk duhet tė jetė njė konkurrencė midis Perėndisė dhe njė gruaje. A ėshtė Zoti njė grua? ... kaq xheloze?

            Pse njeriu duhet tė heq dorė nga jeta dhe lumturitė pėr t’i arritur disa kėnaqėsi nė qiell? Ēfarė lloj logjike ėshtė kjo? Kėtu ēdo gjė ėshtė mėkat, dhe gjėrat e njėjta nė qiell bėhen shpėrblim, pėr shenjtorėt e njėjtė tė cilėt kanė thėnė se gruaja nuk guxon as tė shikohet.

 

            Vazhdon...

 

(1)      (2)      (3)                  (5)     (6)