Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Tema tė tjera 2 - Sokrati edhe pas 25 shekujsh prapė do tė helmohej (5)

Bhagwan Shree Rajneesh - OSHO

 Shqipėroi: Valdet FETAHU 

      

SOKRATI EDHE PAS 25 SHEKUJSH PRAPĖ DO TĖ HELMOHEJ (5)

 

 

Kapitulli i tetėmbėdhjetė i ligjėrimeve tė filozofit tė madh Indian, OSHO (marr nga libri “Sokrati edhe pas 25 shekujsh prapė do tė helmohej”, qė ėshtė nė pėrkthim e sipėr nga V. Fetahu), qė u mbajt nė Greqi prej datės 19/02/86 deri mė 15/04/86

 

 

 

 

            Pyetja e katėrt

 

            Vėllai im, qė ėshtė njėzet e njė vjeē, mendon se puna ėshtė budallallėk! Nė Holandė jetohet nga sigurimi social dhe pėrfitimet nga papunėsia ėshtė bėrė njė mėnyrė e varur dhe jokreative e jetės. Ju lutem koment.

 

            Kjo do tė ndodhė nė tė gjitha vendet e zhvilluara, jo vetėm nė Holandė, pėr shkak se makinat e kanė zėvendėsuar njeriun.

            Njė makinė ėshtė mė efikase dhe mund tė punojė sa njėmijė njerėz. Njė makinė ėshtė shumė e sigurt; ajo kurrė nuk revoltohet, asnjėherė nuk shkon nė grevė, nuk krijon asnjė sindikatė, nuk ka frikė se makinat do ta pėrmbysin qeverinė.

            Tė gjitha grupet e interesit janė duke u pėrpjekur ta ndėrrojnė njeriun me makina, kompjuter dhe teknologji tjera tė sofistikuara. Natyrisht, nėse ata vazhdojnė tė varen nga robotėt, ata do tė vazhdojnė tė marrin tė tėrė dinjitetin e njeriut. Ata do ta paguajnė njeriun… Nė fakt, person i cili insiston nė punėsim do tė paguhet mė pak sesa personi i cili ėshtė i gatshėm dhe i vullnetshėm tė jetė i papunė, i papunėsuari do tė paguhen mė mirė.

            Por njeriu qė nuk ka punė ka humbur diēka shumė tė rėndėsishme – kreativitetin e tij. Tash, njėzet e katėr orė nė ditė ai ėshtė i zbrazėt; ai jeton si fantazmė, njė ekzistencė pas vdekjes. Para ai do tė ketė, por jo krenarinė e njė qenie njerėzore. Dhe nėse njerėzit nuk punojnė vazhdojnė tė bėhen pėrtac e mė pėrtac; ata do tė bėhen pijanecė, ata do tė bėhen bixhozxhi. Ata do tė duhet tė bėjnė diēka, natyra nuk i ka krijuar qė tė jenė nė pension, ndėrsa ju jeni tė rinj, pėr tė dalė nė pension edhe para fillimit tė punės.

            Shumė prej tyre do tė bėjnė vetėvrasje, shumė prej tyre do tė bėjnė vrasje vetėm pėr tė mbijetuar. Dhe sė fundi, nėse kėta njerėz kanė mjaft guxim do t’i shkatėrrojnė kompjuterėt, teknologjitė, makinat tė cilat kanė marrė dinjitetin e tyre, tėrė shpirtin e tyre. Ky ėshtė tash njė fragment i vogėl, por sė shpejti shumė e mė shumė njerėz do tė jenė nė pozitė tė njėjtė. Unė do tė doja qė qeveritė e botės tė dinė se makinat mund tė jenė efikase, por ato nuk mund tė zėvendėsojnė njeriun.

            Ju mund t’i pėrdorni makinat ku ėshtė rrezik pėr jetėn e njeriut tė punojė – pėr shembull, thellė nė minierė, nė minierat e qymyrit, minierat e arit. Tė pėrdorėn makinat pėr eksplorimin e ekzistencės, tė pėrdorėn makina pėr  eksplorimin e botės nėnujore, tė pėrdorin makina pėr tė shkuar nė brendėsi tė tokės pėr tė eksploruar – tė pėrdorėn ato si shėrbėtore.  Por mos i bėni ato mjeshtėr; pėrndryshe, herėt a vonė, madje edhe njerėzit qė po e shkatėrrojnė dinjitetin e qenieve tjera njerėzore, do tė jenė gjithashtu tė pėrzėnė jashtė.

            Njė makinė mė mirė mund tė jetė njė kryeministėr, mė mirė njė president – makinat nuk bėjnė gabime. Dhe nė qoftė se njė makine i shkon keq, ajo mund tė riparohet; ju vetėm duhet ta dėrgoni nė servis dhe pjesa mund t’i ndėrrohet.

            Nė Amerikė njėzet pėr qind tė presidentėve kanė qenė tė vrarė - dhe njėzet pėr qind nuk ėshtė njė pėrqindje e vogėl. Pse njėzet pėr qind tė presidentėve janė vrarė? Kėto kanė qenė presidentėt mė tė mrekullueshėm, Abraham, Linkoln, Kenedy ...

            Presidenti Truman, i cili e shkatėrroi Hiroshimėn dhe Nagasakin panevojshėm, i cili ishte vrasėsi mė i madh nė historinė e njerėzimit, nuk u vra. Ronald Regan nuk do tė vritet. Sa mi i keq tė jetė personi, aq mė pak ėshtė mundėsia qė ai do tė jetė i vrarė. Njerėzit qė ishin me tė vėrtetė tė mrekullueshėm, njerėzit tė cilėt me tė vėrtetė donin tė bėnin diēka tė mirė pėr njerėzimin, pėr vendin janė hequr - ata shkonin kundėr interesave personale.

            Makinat do tė jenė shumė tė sjellshme. Nėse i largoni ato nuk do tė rezistojnė. Ju nuk do tė keni nevojė t’i gjuani makinat, t’i vritni makinat. Por ēka ėshtė poenta? Edhe nėse makinat janė mė tė efektshme, pėr tė cilėt ato janė duke punuar? Nėse ato janė duke e shkatėrruar njeriun kėto makina nuk mund tė lejohen… Ēdo qeveri duhet tė jetė e vetėdijshme se dinjiteti i njeriut nuk duhet tė shkatėrrohet. Makinat duhet tė pėrdoren nė ato vende ku ėshtė rrezik pėr tė punuar njeriu, por jo nė ato vende ku njeriu kėnaqet duke punuar, ndihet disi i dobishėm pėr shoqėri. Nėse ju i jepni atij njė pagė duke mos punuar ai fillon tė ndjehet i padobishėm, njė barrė – si mund ta jetojė ai kėtė ankth?

            Unė mund ta mėsoj kėtė njeri tė shfrytėzoj kėtė kohė pėr eksplorim tė brendshėm tė madh – por mua nė ēdo shtet po mė pengojnė pėr tė hyrė…

            Nėse me tė vėrtetė dėshironi t’i pėrdorni kėto makina nė vend tė njeriut, atėherė njeriut duhet t’i jepen disa aventura tė reja. Nuk do t’i ndihmosh tė papunit vetėm me njė pagė, atij duhet t’i jepen meditimet, ai do tė jetė i pėrgatitur pėr njė udhėtim tė brendshėm pėr ta eksploruar veten e tij. Ndoshta kjo mund tė jetė uratė e madhe.

            Por kėta njerėz gjithashtu kanė frikė nga meditimi, sepse meditimi do t’i bėj njerėzit shumė mė vigjilent shumė mė tė vetėdijshėm pėr tė drejtat e tyre, pėr tė drejtat e garantuara tė tyre. Meditim do t’i bėjė ata mė tė vetėdijshėm se ata nuk janė makina dhe se makinat janė ato qė i kanė shuar shpresat e tyre. Ata nuk do t’i tolerojnė kėto makina, nga kjo ėshtė frika.

            Shtetet bėjnė ligje pėr tė mos mė lejuar tė hy. Unė nuk jam terrorist. Ju mund ta shihni marrėzinė e botės: Gjermania i lejon tė gjithė terroristėt e Evropės skinheads, punk dhe tė gjitha llojet e idiotėve, tė kenė njė konferencė botėrore nė Gjermani. Kėta njerėz bėjnė bomba, kėta njerėz krijojnė terror nė ēdo vend, vrasin njerėz. Kėta njerėz janė lejuar tė hynė nė Gjermani… mua nuk mė kanė lejuar.

            Ju mund tė shihni mendjen: Unė jam mė i rrezikshėm pėr ata se sa tė gjithė kėta terroristė. Dhe ata kanė njė konferencė botėrore ...? Jo, ata nuk kanė frikė prej terroristėve, ata kanė ushtri tė mjaftueshme pėr ta, ata kanė armė tė mjaftueshme pėr ta. Ata kanė frikė nga njė njeri i paarmatosur i cili thjesht mėson njerėzit qė tė duan, qė tė jenė tė qetė, tė jenė tė hareshėm.

 

 

            Ju mund tė shihni se hareja ėshtė mė e rrezikshme pėr kėta njerėz, paqja ėshtė mė e rrezikshme pėr kėta njerėz, gjendja meditative ėshtė mė e rrezikshme pėr kėta njerėz. Dhe arsyeja ėshtė se njė njeri i cili bėhet i hareshėm, paqėsor, meditues, qendror, bėhet njė personalitet. Ai fillon tė vendos pėr veten e tij, nuk ėshtė mė nėn ndonjė robėri, nuk ėshtė mė njė skllav,  dhe nuk do tė tolerojė asgjė tė pakuptimtė.

            Makinat janė makina, ato janė tė bėra nga njeriu. Ata nuk mund tė zėvendėsojnė njeriun. Njė njerėzimi i vetėdijshėm ėshtė i nevojshėm, pėrndryshe ju do tė jeni tė hedhur nga punėt tuaja, larg nga puna juaj, larg nga miqtė tuaj. Po, do t’ju jepet paraja - para pėr tė kryer vetėvrasje, tė holla pėr tė humbur dinjitetin tuaj, para pėr tė qėndruar 24 orė nė ditė nė njė ankth tė kondicionuar tė ajrit... Njė njerėzim i vetėdijshėm nuk mund tė tolerojė kėtė.

            Faji ėshtė i qeverisė. Njerėzit nuk duhet tė largohen nga vendet e tyre tė punės. Unė e di kėtė pėr njė fakt se sa herė qė njė person del nė pension, ai vdes nė fillim - dhjetė vjet mė herėt se sa do tė kishte vdekur normalisht. Nėse ai ėshtė gjashtėdhjetė, kur ai merr pension, atėherė edhe ai i humb dhjetė vjet tė jetės sė tij, sepse ai fillon tė ndjehet i padobishėm, pa kuptim, nuk i shėrben askujt. Askush nuk e konsideron atė, askush nuk ka nevojė pėr tė…

            Mos harroni njė ligj themelor tė jetės: Njerėzit janė ushqyer me qenė tė nevojshėm.

            Nė qoftė se nuk ka askush qė ka nevojė pėr ju, ushqyerjen tuaj, thjesht ushqimi juaj i brendshme ėshtė ndaluar. Ju mund tė mėrziteni pėr disa ditė, por ju do tė filloni tė mendoni pėr tė vdekur, se do tė jetė njė lehtėsim. Ju keni qenė njė koleksionist apo njė hidraulik ose njė elektricist, keni pasur njė dinjitet tė caktuar, puna juaj ėshtė vlerėsuar - qė ishte ushqim i juaj, tash askush as mirėmėngjesi nuk ju thotė. Ju kaloni pranė dhe askush nuk ju regjistron se kaloi njė qenie njerėzore. Ai ėshtė askushi; profesioni i tij ka qenė definimi i tij.

            Unė do tė doja qė e tėrė kjo marrėzi tė ndalet. Makinat nuk duhet tė zėvendėsojnė njeriun. Nėse nuk mund t’i angazhoni njerėzit nė punė, atėherė duhet tė gjendet mė shumė punė. Jeta kėrkon aq shumė, nuk mund tė ketė mungesė tė vendeve tė punės. Nėse ju jeni tė gatshėm tė paguani pėr papunėsi, atėherė pse nuk krijojnė vende tė bukura pune: ato qė i bėjnė qytetet tė bukura me fontana, me liqene, me pemė, me lule, krijoni mė shumė vende pune.

            Njerėzit nuk janė fajtor nėse ata fillojnė tė jetojnė njė jetė dembele dhe ēnjerėzore duke u paguar pėr papunėsinė e tyre. Politikanėt, njerėzit qė janė nė pushtet do tė jenė pėrgjegjės pėr gjymtimin e kaq shumė njerėzve.

            Do tė befasoheni kur ta mėsoni se nė Indi pėr mijėra vjet rrobat mė tė bukura janė punuar nga njerėzit tė cilėt tash quhet Bangladesh. Nė Dacca ėshtė punuar njė material aq i hollė saqė mund ta mbuloni njė elefant tė tėrė dhe i butė sa mund tė kalojė nėpėr unazė. Qeveria Britanike ua ka prerė duart kėtyre njerėzve pėr tė mos mund tė punojnė material kaq tė mirė. Ata donin material tė klasės sė tretė tė cilin ata e prodhojnė nė Lancashire, nė Angli, pėr ta shitur nė Indi. Nė pėrqindje shumė mė tė madhe, e njėjta po ngjanė: juve nuk po ju prehen duart, juve po ju shkatėrrohet vetė shpirti i njeriut.

            Unė nuk jam kundėr makinave. Ka shumė gjėra tė cilat makinat duhet t’i bėjnė. Njė prej projekteve mė tė mėdha duhet tė jetė pėr ta bėrė botėn sa mė tė bukur qė ėshtė e mundur. Kjo mund t’i punėsoj me miliona njerėz. Pėrse tė shpenzohen nė pagat e tė papunėsuarve. Nė njėrėn anė ju po i shkatėrroni parat, nė anėn tjetėr po i shkatėrroni njerėzit.

            Kjo duhet tė ndalet, tė ndalet menjėherė. Pėrndryshe, njerėzit do tė jenė tė lirė t’i shkatėrrojnė makinat tuaja. Dhe kjo nuk do tė jetė njė akt i dhunės, sepse makinat nuk kanė kurrfarė shpirti. Tė gjithė kompjuterėt duhet tė shkatėrrohen kėshtu qė njerėzit do tė kthehen nė dinjitetin e tyre dhe nė punėn e tyre.

            A ekzistojnė makinat pėr neve apo ne ekzistojmė pėr makinat?

 

            Vazhdon...

 

  (1)   (2)    (3)   (4)            (6)