Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Tema tė tjera 2 - Sokrati edhe pas 25 shekujsh prapė do tė helmohej (6)

Bhagwan Shree Rajneesh - OSHO  

   Shqipėroi: Valdet FETAHU   

      

SOKRATI EDHE PAS 25 SHEKUJSH PRAPĖ DO TĖ HELMOHEJ (6)

Por ka njerėz tė cilėt kėtė e bėjnė pėr shkak se femrat duken tė bukura; ata mendojnė se edhe ata do tė duken bukur. Por femra duket e bukur nė sytė e mashkullit, prej hormoneve tė mashkullit. Femra ka sy tė ndryshėm, dhe hormone tė ndryshme. Pa mjekėr dhe mustaqe ju nuk do tė dukeni tė bukur pėr tė. Ajo ndoshta ju toleron shkaku i modės, por nėse e kupton se ēfarė ju po provoni tė bėni, ajo nuk do t’ju toleroj mė. Asnjė grua nuk duhet ta pyet burrin e vetė pėr ta shkurtuar mjekrėn apo rruar mustaqet, sepse me rruamjen e mjekrės dhe mustaqeve ai humbė diēka nga burrėria e tij.

 

 

            Pyetja e gjashtė

 

            Ju njėherė keni thėnė se sanjasinėt duhet tė ēojnė dashuri me mikeshat e tyre. A vlen kjo akoma?

 

            Kjo ėshtė mė valide se ēdo gjė qė ka qenė. Unė jam kundėr martesės. Martesa ėshtė njė prej sėmundjeve e cila njerėzimin e ka torturuar prej shekujsh. Kjo s’ka dhėnė asgjė, por ka marrė shumė.

            Ideja ime ėshtė se familja duhet tė zhduket. Familjes i ka skaduar afati. Njerėzit duhet tė jetojnė nė komuna – pesė mijė njerėz jetojnė sė bashku. I tėrė fshati bėhet komunė. Askush nuk martohet me askendin, por personin tė cilin e doni, jetoni me tė. Nuk ka arsye qė ligji tė futet nė mes juve dhe tė dashurit tuaj. Polici, gjyqtari, ofiqari, prifti e kisha… pėrse i tėrė ky bisht?

            Mjafton dashuria!

            Ky bisht ėshtė zbuluar sepse njerėzit janė bėrė tė vetėdijshėm: sot mund tė jeni tė dashuruar nė dikė nesėr dashuria mund tė zhduket. Tė gjitha gjėrat e vėrteta ndryshojnė; vetėm gjėrat e pavėrteta nuk ndryshojnė kurrė.

            Nėse dashuria juaj ėshtė bėrė prej plastike, ajo nuk do tė ndryshojė; por nėse ėshtė bėrė prej trėndafili, kjo do tė ndryshojė. E dashuria ėshtė si trėndafil i lulėzuar. Nė mėngjes ėshtė aq i bukur, dhe duket se ėshtė i pavdekshėm; i shkėlqyeshėm nė diell me pikat e vesės mbi tė, duke vallėzuar nė puhizė, duke e shpėrndarė aromėn e vet, duket sikur do tė qėndrojė ashtu pėrgjithmonė. Por nė mbrėmje petalet bien nė tokė, dhe trėndafili zhduket.

            Ekzistenca nė mėnyrė konstante e ndryshon rrjedhėn.

            Ideja e permanentes ėshtė produkt i mendjes sė njeriut. Tė bėsh dashurinė permanente ka qenė njė prej krimeve mė tė mėdha. Nuk mund ta bėni kėtė; nuk mund ta bėni lulėzimin e trėndafilit tė pėrhershėm. Pėr ta bėrė dashurinė permanente ėshtė zbuluar martesa; pėr ta bėrė dashurinė permanente ėshtė zbuluar ligji, pėr ta mbajtur kėtė premanecė, divorci apo ndonjė ndryshim tjetėr janė gjykuar. Njerėzit tė cilėt kanė jetuar tėrė jetėn sė bashku kanė respekt tė caktuar, askush nuk e di agonin e brendshme tė tyre.

            Unė kam dėgjuar pėr njė ēift tė cilėt kanė qenė tė njohur nė qytet si ēifti mė i mirė. Ata kanė jetuar pėr pesėdhjetė vjet bashkė, dhe askush nuk kishte dėgjuar diēka kundėr kėtij ēifti. Dukej sikur dashuria e tyre tė jetė e amshueshme.

            Miqtė e tyre ishin tubuar pėr ta kremtuar pesėdhjetėvjetorin e martesės sė tyre. Tė gjithė kremtonin, por ata ishin befasuar sepse burri mungonte. Dikush kishte dalė jashtė. Burri kishte qenė i ulur nė kopsht pranė njė peme, shumė i pikėlluar. Shoku e kishte pyetur: “Ēfarė ka ndodhė? Tė gjithė ne po e kremtojmė pesėdhjetėvjetorin e martesės sate, e ti po rri i pikėlluar kėtu.”

            Burri i thotė: “Ekziston arsyeja. Para pesėdhjetė vjetėve kam shkuar tek avokati dhe jam interesuar pėr divorc. Ai mė ka thėnė: "Nė kėtė shtet kjo nuk ėshtė e mundur, e nėse provon do t’i kalosh pesėdhjetė vjet nė burg." Dhe tash po mendoj, po tė mos e kisha dėgjuar atė njeri sot do tė isha i lirė. Pėr pesėdhjetė vjet kam qenė nė burg.

            Ai avokat ka vdekur, se pėrndryshe e kisha vra. Ai idiot mė ka bėrė frikacak; pėrndryshe, unė do tė kisha kremtuar, vallėzuar, sepse do tė kisha dalė nga burgu. Kėshtu duket se pėr mua s’ka vend diku tjetėr pėrveē vdekjes.”

            Ēfarė ndodh? Njerėzit dashurohen. Ata nuk janė shtirur; kjo ka qenė e vėrtetė nė atė ēast, dhe nė atė moment intensiv ata fillojnė tė premtojnė: “Do tė dua pėrgjithmonė”, dhe nėse keni lindur diku nė Indi apo nė pjesėn lindore tė globit, njerėzit shpesh premtojnė: “Unė do tė dua pėr shumė e shumė jeta qė do tė vijnė.” Intensiteti i dashurisė nė ato ēaste i bėnė ata tė premtojnė, duke mos ditur se ēfarė do tė sjellė e nesėrmja.

            Njeriu i arsyeshėm kurrė nuk premton, sepse nuk mund tė thotė se ēfarė do tė ndodh nė momentin tjetėr? - Unė mund tė jem i vdekur.

            Dhe kur janė martuar…Askujt nuk i ka ra ndėrmend pėr askėnd. Madje edhe nėse dikush ka bėrė diēka pėr ju, do tė ishte aq e vėshtir tė gjendet pėr atė apo pėr ate nė mesin e pesė miliard njerėzve nė planetė qė tėrė jetėn e tyre tė shkojnė nė kėrkim! Derisa ju t’i gjeni ata, jeta do t’ju rrėshqet nga dora.

            Kam dėgjuar prej njė femre e cila ka thėnė se kishte mbetur e pamartuar, sepse ajo kishte kėrkuar burrė tė pėrkryer. E ajo ka kėrkuar e ka kėrkuar…

            Shoqja me tė cilėn ajo ishte shoqėruar e kishte pyetur: “A ke gjetur burrė tė pėrkryer?”

            Ajo ishte pėrgjigjur: “E kam gjetur njėrin, por ai kėrkonte grua tė pėrkryer.”

            Takimi nė plazh, takimi nė disko, vallėzimi, ėshtė tjetėr gjė. Tė dashurohesh ėshtė e lehtė, por tė qėndrosh pranė burrit apo gruas njėzet e katėr orė nė ditė ėshtė krejtėsisht diēka tjetėr. Tek atėherė ju do ta mėsoni realitetin. Nė atė qė ju jeni dashuruar ka qenė maskė. Ju jeni shtirur se jeni mė tė mirėt; ajo ėshtė shtirur se ju jeni mė tė mirėt pėr tė – por ju nuk mund tė shtiren njėzet e katėr orė nė ditė, vit pas viti. Herėt a vonė ju do tė filloni ta shihni realitetin e personit dhe sė bashku t’i thyeni iluzionet. Nė ato momente martesa i ndalon tė ndahen, religjioni i ndalon tė ndahen, qeveria i ndalon tė ndahen. Burim i problemit janė fėmijėt: nėse ata ndahen ēfarė do tė bėhet me fėmijėt? Obligimi i tyre ndaj fėmijėve i ndalon ata tė ndahen.

            Mendimi im ėshtė se thjesht familja duhet tė zhduket, njerėzit duhet tė jetojnė nė komuna. Aty nuk duhet tė ketė martesė, kėshtu qė s’do tė ketė kurrfarė mundėsie pėr divorc. Njerėzit do tė jetojnė sė bashku derisa ta ndjejnė dashurinė dhe derisa ajo tė jetė gjallė. Nė momentin kur ata e shohin se dashuria po tretet, ėshtė koha tė largohen – dhe largohen me miqėsi, largohen me falėnderim pėr tė gjitha ato momente tė cilat i keni pėrjetuar nė tė shkuarėn; largohen si miq.

            Sa i pėrket fėmijėve, komuna duhet tė kujdeset pėr fėmijėt. Ēdokush qė ėshtė pjesė e komunės duhet t’i kontribuojė komunės, pavarėsisht se a kanė fėmijė apo jo. Tė gjithė fėmijėt janė tė komunės.

            Kjo do t’ju jap fėmijėve gjithashtu pėrvojė tė begatshme: aq shumė axhallar, aq shumė teze. Ata nuk do tė marrin atė qė psikologėt e quajnė fiksim, fiksimi i babit, fiksimi i nėnės. Ēdo djalė fiton fiksimin nėnė sepse ai ia ka mund ta njoh vetėm njė grua dhe ai ėshtė fiksuar nė atė ide tė gruas. Dhe tėrė jetėn e tij, pavetėdijshėm, ai ėshtė nė kėrkim tė gruas sė njėjtė.

            Ai nuk shkon ta gjej atė. Ai ka dashtė tė ēojė dashuri me nėnė e tij; ajo ka dashtė tė ēojė dashuri me babėn e saj. Por, pasi qė kjo ka qenė e pamundur, ata tash jenė kė kėrkim tė nėnave dhe baballarėve tė tyre. Ju nuk mund t’i gjeni ata; ekzistenca nuk krijon njerėz tė njėjtė, ajo gjithmonė krijon njerėz tė veēantė.

            Kėshtu burri duke shikuar qė nė gruan e tij ta gjej nėnė e vet, ai nuk mund ta gjej atė; gruaja duke shikuar nė burrin e saj ta gjej babanė e vet, nuk mund ta gjej atė – dhe te dytė mbesin tė dėshpėruar. Psikologėt thonė: nėse ne mund t’i japim fėmijės pėrvojat e begatshme tė shumė njerėzve, ai nuk do tė ketė fiksime. Ai do tė ketė disa ide mbi atė se ēka ėshtė femra, por idetė do tė jenė tė paqarta dhe kjo do tė jetė mundėsi pėr tė ta pėrshtat se atij ēdo grua i pėlqen, apo qė ēdo mashkulli femra i pėlqen. Ajo ka njoftuar aq shumė axhallar, tė cilėt tė gjithė e kanė dashtė. Dhe mbanė mend, axhallarėt janė shumė mė tė dashur se baballarėt, tezet janė shumė mė tė dashura se nėnat - sepse ata nuk duhet t’i durojnė problemet dhe telashet e juaja.

            Nė TALMUND Zoti iu thotė njerėzve: “Unė nuk jam axha juaj, unė nuk jam person i mirė; unė jam Zot shumė xheloz.” Ajo qė ėshtė e rėndėsishme kėtu ėshtė deklarata e tij: “Unė nuk jam axha juaj; unė jam ati juaj.”

            Nėse komuna merr pėrgjegjėsinė pėr rritjen e fėmijėve, fėmijėt nuk do tė bėhen barrė pėr njerėzit. Ju mund t’i takoni ata, ata do tė mund tė vijnė t’ju takojnė juve. Ata do ta shohin vetėm bukurinė tuaj, dashurinė tuaj. Ata nuk do ta shohin nėnėn qė e ngacmon babanė; ata nuk do ta shohin babanė qė e rrah nėnėn; ata nuk do ta shohin nėnėn qė i hedhė gjėrat, qė i thyen pjatat… dhe qė gjuhen me jastėk.

            Fėmija nuk do t’i shoh tė gjitha ato skena tė shėmtuara, dhe ai s’do tė ketė idenė se kėto gjėra mund tė bėhen. Nė jetėn e tij, ai nuk do ta pėrsėritė, sepse nuk ka koncept tė asaj.

            Nėse nuk ka martesė, xhelozia zhduket automatikisht – e cila thuajse ėshtė gjithmonė kancer i shpirtit. Ēdo burrė ėshtė xheloz, ēdo grua ėshtė xheloze, dhe xhelozia ėshtė helm i pastėr; ajo e shkatėrron dashurinė e juaj. Ju njėri tjetrin e xhelozoni. Atė qė kemi bėrė deri mė tani nuk ka qenė bekim i njerėzimit. Gjėrat duhet tė ndryshojnė rrėnjėsisht.

 

 

            Pyetja e shtatė

 

            Kur keni qenė nė Himalaje ju i keni thėnė sanjasinėve tuaj tė qėndrojnė nė shtėpi, pa vizitor, pa komente. A nuk ėshtė pėrgjegjėsi pėr ju kur qindra sanjasinė do tė vijnė tash nė Kretė? 

 

            Kjo ėshtė kėnaqėsia ime

            Nė Indi i kam thėnė sanjasinėve tė mos vijnė nė Kulu Manali sepse ne kemi dashtė tė blejmė shtėpi dhe tokė nė Kulu Manali, dhe nėse mijėra sanjasinė kishin filluar tė vijnė, pėrnjėherė njerėzit konservator do tė kishin filluar nga paniku tė protestojnė. E politikanėt gjithmonė shikojnė nė ndonjė mundėsi…

            Ato ditė nuk kam qenė me sanjasinėt e mi, nuk kam folur me ta, nuk kam shikuar nė sytė e tyre, nuk i kam shikuar fytyrat e tyre, nuk i kam dėgjuar qeshjet e tyre, kam ndjerė se nuk po ushqehem.

            Kėshtu qė kjo nuk ėshtė pėrgjegjėsi, ky ėshtė bekim absolut me qenė me njerėzit e mi.

            E kėtu, unė mund t’i thėrras ata, sepse kėtu ne nuk kemi komunė, kėshtu qė nuk brengosemi pėr atė se ēfarė qeveria mendon, ēfarė peshkopi mendon. E ata tashmė veē gjėra tė marra mendojnė. Para ca ditėsh dėgjova se peshkopi i Kretės i kishte thirrur priftrinjėt tjerė nė mbledhje, sepse ai ishte informuar se dymijė sanjasinė do tė vijnė kėtu, e ai po frikohet pėr vlerat tradicionale. Ai po frikėsohet se mos sanjasinėt e mi nuk po pėrshtaten me komunitetin e tyre, kishėn e tyre.

            Pa dyshim se unė kam mė sė shumti njerėz tė papėrshtatshėm nėpėr tėrė botėn, tė cilėt nuk pėrshtatėn askund – por me mua ata pėrshtaten absolutisht! E unė nuk po e shoh pikėn. Unė kam njerėz aq tė mirė, njerėz aq tė bukur, njerėz aq tė dashur; kurrkund tjetėr s’do tė gjeni njerėz aq tė bashkuar. Por shoqėria po frikėsohet.

            E kam braktisur Kulu Manali vetėm pėr kėtė arsye, sepse qeveria ka qenė e gatshme tė mė jep tokė, pėr tė mė lejuar tė blej shtėpi, por me kushte.

            Unė nuk kam pranuar asnjė kusht.

            Kushtet kanė qenė qė asnjė sanjasinė i huaj tė mos vijė, asnjė gazet e juaj tė mos vijė. Kėshtu ata kanė dashtė tė mė izolojnė nga njerėzit e mi qė janė nėpėr tėrė botėn. Dhe e tėrė kjo botė mė pėrket mua; aty s’ka askush qė ėshtė i huaj.

            Kam refuzuar. Menjėherė jam shpėrngulur nga Kulu Manali, nė ēastin kur i dėgjova kushtet e tyre. Thash: “Mė me ėndje do tė jetoj nė aeroplan dhe tė shkoj nėpėr tėrė botėn, t’i takoj njerėzit e mi – kėshtu ata nuk kanė nevojė tė brengosen pėr komunėn dhe vizat, dhe ju i ndaloni ata dhe qeveritė i ndalojnė ata. Unė mund tė shkoj nėpėr botė, kjo ėshtė mė e lehtė.” Dhe unė jam i gatshėm pėr kėtė.

            Nėse ndonjė qeveri refuzon tė mė jep vend pa kushte pėr njėzet e tre mijė sanjasinė pėr tė qenė nė gjendje tė takohen me kohė, atėherė unė nuk do tė qėndroj ēdo kund. Atėherė do tė thotė se asnjė shtet nuk mė pėrket mua. Unė jam i pavend, i pastrehė. Dhe unė do tė mbes endacak, duke shėtitur nėpėr botė, dhe duke takuar njerėz kudo qė janė ata.

            Kjo nuk ėshtė pa pėrgjegjėsi, kjo ėshtė kėnaqėsia ime e pakufishme.

 

 

            PYETJE NGA REVISTA“NIEUWE”- HOLANDĖ 

 

 

            Pyetja e tetė

 

            Para se tė nisem nga Holanda e pyeta vajzėn time se mos kishte pyetje pėr ju, kėshtu qė kėto katėr pyetje janė prej saj:

 

 

            Pyetja e nėntė

 

            Keni sy tė bukur, por pėrse nuk po e rruani mjekrėn?

 

            Unė ndoshta kam sy tė bukur, por ti ke pyetje tė gabuar. Sė pari pyete babanė tėnd pėrse ai e ka rruar mjekrėn. Unė nuk e kam rritė atė, ajo rritet vetvetiu!

            Mjafton tė shikohet babai yt. Unė e kam parė. Ai do tė dukej shumė mė i bukur me pak mjekėr dhe mustaqe. Pyete atė pėrse ai prenė diēka qė ėshtė natyrale.

            Vetėm mendo, nėse femra merr hormone tė caktuara dhe fillojnė t’i rriten mjekra dhe mustaqet, si do tė duket ajo. Mendon se ajo nuk do tė duket e bukur? Ajo thjesht do tė duket e tmerrshme.

            E vėrteta e njėjtė ėshtė edhe pėr mashkullin. Nė momentin kur ai fillon ta rruaj mjekrėn dhe mustaqet, ai bėnė diēka tė pavetėdijshme: sepse ēdo femėr pėr tė ėshtė e bukur, ai mendon se mund tė jetė e bukur pasi qė nuk ka mjekėr dhe mustaqe. Kėshtu i gjori i rruan mjekrėn dhe mustaqet e veta. Por ai harron se si femėr ai do tė duket si femrat tjera. Pėrveē nėse ajo nuk ėshtė lezbike, ajo nuk do tė interesohet pėr tė.

            Gratė i duan mjekrat, i duan mustaqet. Burri dhe gruaja duhet tė mbesin tė veēantė ashtu siē i ka krijuar natyra. Sa mė tė veēantė qė janė ata, aq mė atraktiv do tė jenė njėri pėr tjetrin, ata afrohen mė afėr, atraktiviteti i madh zhduket.

            Tash nė modė janė rrobat e caktuara tė cilat mund tė pėrdoren nga te dy gjinitė. Kjo do tė shkatėrroj shumė. E nėse shkon me konkludim logjik, ti duhet t’i thuash babit tėnd: “Ti duhet t’i shkurtosh edhe organet gjenitale gjithashtu”!

            Unė kurrė se kam shkurtuar mjekrėn time. Ato janė flokėt e mia origjinale. Nėse bien vetvetiu, atėherė s’kam se si t’iu ndihmojė, por do ta kesh shumė vėshtirė tė gjesh njeri i cili ka qimet e veta origjinale – dhe unė e dua origjinalitetin. Unė kurrė s’jam rruar, unė kurrė s’i kam shkurtuar ato, kjo ėshtė e shėmtuar.

            Por ka njerėz tė cilėt kėtė e bėjnė pėr shkak se femrat duken tė bukura; ata mendojnė se edhe ata do tė duken bukur. Por femra duket e bukur nė sytė e mashkullit, prej hormoneve tė mashkullit. Femra ka sy tė ndryshėm, dhe hormone tė ndryshme. Pa mjekėr dhe mustaqe ju nuk do tė dukeni tė bukur pėr tė. Ajo ndoshta ju toleron shkaku i modės, por nėse e kupton se ēfarė ju po provoni tė bėni, ajo nuk do t’ju toleroj mė. Asnjė grua nuk duhet ta pyet burrin e vetė pėr ta shkurtuar mjekrėn apo rruar mustaqet, sepse me rruamjen e mjekrės dhe mustaqeve ai humbė diēka nga burrėria e tij.

 

 

            Pyetja e dhjetė

 

            Po t’i kishit pasur tri dėshira pa pagesė, cilat do tė kishin qenė ato?

 

            Unė s’kam asnjė.

 

 

            Pyetja e njėmbėdhjetė

 

            Cili ėshtė ushqimi juaj i preferuar?

 

            Pyetje e vėshtirė, sepse nuk ja di emrin.

 

 

            Pyetja e dymbėdhjetė

 

            A ju pėlqen muzika e pop yllit Madona?

 

            E urrej!

 

           

            Fund i kapitullit te katėrt

 

(1)     (2)     (3)     (4)     (5)