KAPITULLI 4
Arti i mos planifikimit tė jetės
21 shkurt 1986 paradite
Pyetjet nga Quick revista, gjermane
Pyetja e parė
A po mendoni se kancelari gjerman ka frikė prej
juve?
Absolutisht pėrndryshe nuk ka kurrfarė arsye
tė bėj ligj kundėr hyrjes sime nė Gjermani. Unė kurrė skam qenė nė
Gjermani; unė kurrė skam bėrė asnjė krim kundėr ligjit gjerman. Nuk kam
aplikuar pėr vizė gjermane, kėshtu qė nga ana ime nuk ka pas pyetje pėr
hyrje nė Gjermani. Kjo duhet tė jetė fobia e tij personale.
Ai gjithsesi se ėshtė frikėsuar; sa mund tė
thuhet nė mėnyrė kategorike. E arsye pėr frikėn e tij ėshtė tė rinjtė
gjerman thellė janė tė dashuruar nė mua. Gjermanėt e rinj e kanė pėrfunduar
me politikanėt. Prej asaj dite kur Adolf Hitleri ka vdekur me vdekje tė
turpshme, politikanėt gjerman kanė vdekur pėr gjeneratat e reja; e tėrė
politika ėshtė shėmtuar.
Priftėrinjtė gjerman gjithashtu janė tė
frikėsuar. Ata mund tė jenė prapa kancelarit nė konspiracionin e pėrbashkėt,
sepse kjo ėshtė hera e parė nė tėrė historinė e krishterimit ku njeriu nė
fytyrė i fletė tė rinjve, elitės, njerėzve inteligjent, njerėzve tė
arsimuar, njerėzve tė talentuar, jashtė deleve tė tyre. Tė krishterėt me
shekuj kanė tentuar ta bėjnė kėtė nėpėr gjithė botėn, por ata kurrė skanė
qenė tė suksesshėm nė ndryshimin e mendjes tė tė kulturuarve, arsimuarve,
inteligjentėve, tė talentuarve. Ata kanė qenė tė suksesshėm vetėm nė
ndryshimin e mendjes sė lapsave, tė uriturve, bonjakėve.
Ta konvertosh bonjakun nė katolicizėm apo lypsni
nė katolicizėm nuk duhet bisedė e madhe, sepse personi nuk shkon nė
katolicizėm, ai shkon kundėr varfėrisė sė tij. E njerėzit qė kanė ardhur tek
unė nuk kanė ardhur kundėr varfėrisė, ata kanė ardhur pėr kėrkim shpirtėror,
tė cilėn kisha nuk ka mundur tjua siguron. Tė ndryshosh prej hinduaizmit nė
krishtnizėm, apo prej judaizmit nė krishtenizėm, apo prej budizmit nė
krishtenizėm, ėshtė punė e lehtė; kjo ėshtė thjesht kalim prej njė burgu nė
burgun tjetėr.
Unė po ju nxjerr jashtė nga burgu nė qiell tė
hapur.
Unė nuk kam kurrfarė burgu tju jap.
Politikanėt janė frikėsuar, liderėt fetar janė
frikėsuar dhe kjo ėshtė shenjė e mirė. Kjo do tė thotė se ne jemi fitues e
ata humbės. Njerėzit bėhen frikacak vetėm kur humbin. Pėrse duhet kancelari
gjerman tė frikėsohet aq shumė? Unė nuk po shkoj nė shtetit e tij, por ai po
mė frikėsohet sikur ai tė jetojė nė shtetin tim.
Unė do tė hy nė Gjermani, sepse ligji ėshtė
absolutisht ilegal, kriminal. Sanjasinėt e mi do tė luftojnė nė ēdo
gjyq, dhe unė do tė vijė si triumfues nė Gjermani dhe thirrjen kancelari do
tė ma dorėzoj haptazi para publikut.
Ai ka bėrė njė hap shumė idiotik. Ai do tė
pendohet pėr kėtė.
Pyetja e dytė
Nuk ka mėnyrė pėr njerėzit e Gjermanisė Lindore
tė vijnė nė Kretė. a do tė shkoni nė Berlinin Lindor ti vizitoni ata?
Kam shumė sanjasin nė Berlinin Lindor
dhe njerėz shumė guximtar. Ata kanė dashtė ta bėjnė komunėn nė Berlinin
Lindor; i kam ndaluar ata. Iu kam thėnė: Qėndroni nėntokė. Tė vėrtetėn e
njėjtė si nė Bashkimin Sovjetik. Edhe atje kam me mijėra sanjasin tė
cilėt janė nėntokė.
KGB ia ka dalė ti zbulojė rreth dyqind sanjasin
dhe i kanė persekutuar, duke i ngacmuar. KGB ua ka marrė librat, shiritat
magnetofonik, video kasetat. Por nuk kanė asgjė si dėshmi kundėr tyre. Unė
proklamoj njė komunizėm mė tė lartė sesa qė proklamon Bashkimi Sovjetik.
Sipas meje Bashkimi Sovjetik akoma nuk ėshtė komunist.
Tė pasur e tė varfėr, klasat e vjetra, mė nuk
janė atje, por tash ėshtė krijuar largėsi mė e madhe nė mes njerėzish:
burokratėve, njerėzve qė kanė pushtet, dhe njerėzve qė nuk kanė pushtet. Tė
pasurit kurrė skanė pasur mė shumė pushtet, e tė varfėritė kanė mbetur nė
gjendjen e njėjtė nėse kishin pasur talent dhe inteligjencė tė lėvizin
nė shtresa mė tė larta tė shoqėrisė. Por nė Rusi kjo lėvizje ėshtė e
pamundur, ajo ėshtė shoqėri statike, shoqėri e vdekur.
Mė pėlqen ideja mbi komunizmin, por komunizmi
mund tė jetė vetėm i vėrtetė, autentik, kur ai bazohet nė anarkizėm. Nėse
bazohet nė diktaturėn e proletariatit, ky nuk do tė jetė komunizėm autentik.
Ky do tė jetė vetėm varfėri e distribuuar nė mėnyrė tė barabartė.
Nuk dua varfėri pėr tė gjithė, tė gjithė
njerėzit duhet me qenė tė pasur nė ēdo mėnyrė tė mundshme. Komunizmi im
nėnkupton mundėsi tė barabarta pėr tė gjithė tė jenė tė veēantė dhe jo tė
njėllojtė sepse psikologjikisht askush nuk ėshtė i njėjtė, e nėse
dėshironi qė ata tė jenė tė njėjtė duhet me forcė ti bėni tė njėjtė. Dhe
cilado njėllojtėsi e cila varet nga forca nuk ja vlen tė pėrmendet. Ju duhet
tjua merrni tė gjitha liritė, ju duhet tjua merrni tėrė individualitetin.
Duhet ta sakrifikoni individin real para kėmbėve tė shoqėrisė joreale.
Shoqėria nuk ekziston ajo ėshtė vetėm emėr.
Nėse e kėrkoni shoqėrinė atė sdo ta gjeni askund. Ngado qė tė shkoni, do tė
hasni vetėm nė individ. Komunizmi im ėshtė individualist, dhe komunizmi im
ėshtė anarkist.
Do tė doja tė shkoja nė Berlinin Lindor.
Pikėrisht tash po tė mė kishin lejuar vetėm rrugėn ta kaloj. Do ta kisha
shfrytėzuar kėtė shans pėr tė mundur njerėzit e mi ti takoj edhe nė
rrugė.
Dhe numri i sanjasinėve do tė rritej
shumė shpejtė nė Rusi pėr arsye psikologjike: pėr shtatėdhjetė vjet popullit
rusė iu ėshtė ndaluar ēdo dėshirė shpirtėrore. Kjo do tė eksplodoj ndonjė
ditė.
Rinia ruse digjet nga malli tė dijė ma shumė pėr
fshehtėsitė e jetės, e jo vetėm pėr materializmin, i cili veē ka vdekur.
Fridrih Niēe ka thėnė: Zoti ėshtė i vdekur. Ai ka gabuar nė dy ēėshtje: e
para, Zoti kurrė ska qenė atje, atėherė si mund ai tė vdes? E dyta, fizika
moderne e ka vėrtetuar se materia nuk ekziston. Materia ėshtė iluzion, ajo
vetėm shfaqet. Ajo qė ekziston ėshtė energjia, e jo materia.
Kėshtu qė Zoti i vjetėr ėshtė i vdekur,
materializmi i vjetėr ėshtė i vdekur. Bota e re po lartėsohet e qė bazohet
nė energji dhe transformimet e saj. E kjo ėshtė detyra ime: se si ta
transformoj energjinė e juaj nga gjumėsia nė zgjuarsi, nga vetėdija nė
mbivetėdije; se si ti shkatėrroj tė gjitha kėndet e pavetėdijshme nė qenien
tuaj dhe ta bėj tėrė ekzistencėn e juaj pėrplot me dritė dhe me vetėdije.
Nė Rusi ekziston njė apel enorm pėr mua.
Njerėzit bėjnė dorėshkrime librash, i shtypin librat, i fotokopjojnė, dhe
mandej ua shpėrndajnė nėntokės. Kjo ėshtė e vetmja lėvizje nė Rusi e cila
del nga nėntoka, lėvizja e vetme shpirtėrore nė Rusi. Sė shpejti do tė kemi
mjaft njerėz kėshtu qė ata sdo tė kenė nevojė tė jenė nė nėntokė.
Unė do tė kėrkoj leje nga Bashkimi Sovjetik ti
vizitoj njerėzit e mi atje. Dhe kjo do tė jetė shans e mirė pėr Bashkimin
Sovjetik ta godas nė fytyrė Amerikėn. Nėse mė lejojnė, dhe e ndalin
persekutimin e sanjasinėve tė mi tė cilėt absolutisht janė tė pafajshėm,
tė cilėt nuk kanė kurrfarė synimesh politike unė do ta pėrkrah Bashkimin
Sovjetik kundėr Amerikės nėpėr tėrė botėn.
Por nėse nuk mė lejojnė tė hy nė Rusi, atėherė,
herėt a vonė njerėzit e mi do tė luftojnė, pėrbrenda Rusisė, luftė legale
pėr hyrjen time, sepse unė nuk dua ta thyej ligjin e asnjė shteti. Unė jam
person qė e respektoj ligjin.
Por unė do tė gjej mėnyra pėr ti takuar ata.
Unė kam gjetur rrugė pėr ti dėrguar literaturė, kaseta. Unė do tė lėviz
rreth Rusisė ku njerėzit do tė mund tė vijnė tė mė takojnė. Madje edhe nėse
jam kundėr disa ligjeve, unė nuk do ti thyej ato. Kisha dashtė qė ligji tė
tėrhiqet, tek atėherė do tė hy nė atė shtet.
Edhe kjo nuk ėshtė me rėndėsi
Njerėzit e mi nė
Rusi po zgjerohen aq shpejtė saqė shumė shpejtė ata do tė kenė forcė
gjigante. Tė gjithė ata janė njerėz tė rinj derisa burokratėt janė pleq,
gati tė vdekur. Pėr shtatėdhjetė vjet, qė nga revolucioni, e njėjta klikė
njerėzish kanė sunduar nė Rusi me njė kėmbė gati nė varr. Sė shpejti
njerėzit e rinj vijnė nė pushtet, dhe nė momentin kur njerėzit e rinj vijnė
nė pushtet nė cilindo shtet, atėherė unė jam nė pushtet.
Unė jam i sinkronizuar me zemrat e tė rinjve.
Zemra ime rrah me zemrat e tė rinjve. Ajo ėshtė
bashkėsi gjigante jo vetėm me fjalė, por shpesh edhe me qetėsi. Por unė do
tė tentoj tė shkoj nė Berlinin Lindor dhe do tė tentoj tė shkoj nė Bashkimin
Sovjetik dhe nė shtetet tjera komuniste sepse e tėrė bota ėshtė njė, dhe
unė nuk besoj nė kufijtė e rrejshėm tė kombeve. Unė nuk besoj nė
diskriminimin e religjioneve, unė nuk besoj nė diskriminimin e kombeve.
Bota duhet tė bėhet njė, vetėm atėherė kjo botė
mund tė bėhet parajsė.
Pyetja e tretė
Ju do tė shkoni nė kufirin gjerman tė bisedoni
me sanjasinėt gjerman, nėse nuk ekziston leja e lejuar pėr tė hyrė nė
Gjermanin Perėndimore?
Patjetėr.
Vazhdon...
(1)
(2)
(3)
(5)
(6)
|