Nė botėn e biznesit ky
parim i bilancit vazhdon tė funksionojė, dhe tė gjithė pėrfitojnė nga kjo.
Por nė kohė lufte, gjėrat qėndrojnė ndryshe; atėherė nuk ka shkėmbim tė
mirash. Kjo ėshtė e pamundur. Unė ju jap diēka, dhe ju mė jepni diēka. Kjo
ėshtė njė pyetje e ose / ose: ose unė kam gjithēka ose ju keni gjithēka, ose
unė jam fituesi ose ju jeni fitues, ose unė do tė jem i vdekur ose ju do tė
jeni tė vdekur. Sistemi i zakonshėm i bilancit prishet. Nė luftė nuk ka njė
ēėshtje bilanci, ajo ėshtė njė ēėshtje e fitores.
Kjo ėshtė arsyeja pse
lufta ka qenė frenuese e pėrparimit njerėzor nė ēdo hap. Kjo i prish tė
gjitha parimet qė zakonisht funksionojnė pėrkryeshėm, ajo i shkatėrron tė
gjitha balancat e jetės, ajo krijon kaos.
Nė tre mijė vjet ka
pasur pesė mijė luftėra. Duket se ne kemi qenė vazhdimisht duke luftuar, nė
njė mėnyrė ose tjetrėn; dhe kjo ėshtė thjesht destruktive, ajo nuk ka vlerė
pėr jetėn. Ajo ėshtė nė shėrbim tė vdekjes, jo nė shėrbim tė jetės.
Dhe ne tash po
ballafaqohemi me luftėn e tretė botėrore e cila thjesht ėshtė idiotike.
Madje kjo nuk ėshtė njė luftė, kjo madje i ka thyer parimet e luftės. parimi
i luftės ėshtė qė ose tė fitoj unė ose tė fitosh ti. Lufta e tretė botėrore
ka sjellė forca destruktive nė njė pikė ku askush nuk fiton, askush nuk
ėshtė i mundur, tė gjithė janė tė shkatėrruar.
Nėse lufta e tretė
botėrore ndodh kjo do tė tregojė vetėm se njerėzimi e ka jetuar pėr mijėra
vjet njė jetė tė ēmendur. Ky ėshtė kulmi i shekujve tė ēmendurisė.
Ajo ishte nė rregull
njė herė nė njė kohė - ndonjėherė nė Vietnam, ndonjėherė nė Kore, nganjėherė
nė Lindjes sė Mesme kur njerėzit ēmendeshin, por pjesa tjetėr e botės e
mbante biznesin e vet, ēdo gjė shkoi mirė.
Por lufta e tretė
botėrore nuk do tė jetė lokale, ajo do tė jetė e tėrėsishme. Tė gjithė jo
vetėm njeriu, por tė gjitha kafshėt, tė gjithė zogjtė, tė gjitha pemėt, ēdo
gjė qė ėshtė e gjallė - do tė jetė e pėrfshirė. Pra, nėse njeriu vendos pėr
kėtė luftė, kjo sdo tė jetė asgjė tjetėr pėrveēse marrėzi.
Luftė e tretė
botėrore, ėshtė njė pikė e mirė nė tė cilin fundoset lufta si e tillė, dhe
nė vend qė tė shpenzohet aq shumė energji nė luftė energjia shpenzohet nė
krijimin e njė njeriu mė tė mirė, duke krijuar njė shoqėri mė tė mirė, duke
krijuar njė njerėzimi tė ri.
Pyetja e tretė
Dje the se
religjioni yt gjithmonė ndryshon, dhe se dashuria ėshtė religjion. Tė lutem
mė thuaj se si religjioni dhe dashuria ndryshon?
Ndryshimi ėshtė parimi
themelor i jetės. Ēdo gjė qė nuk ndryshon ėshtė e vdekur - ndryshimi duhet
tė jetė kriter.
Ndryshim do tė thotė
lėvizje, ndryshim do tė thotė rritje, ndryshim do tė thotė evolucion. Dhe nė
jetė kurrė nuk ėshtė ndonjė gjė e pėrkryer - sepse pėrsosmėria do tė jetė
njė lloj vdekjeje. Pėr tė qenė i pėrsosur do tė thotė tash mė nuk ka asgjė
pėr tė ndodhė, tė gjitha veē kanė ndodhur. Pėrsosmėri tė thotė qė ju keni
vetėm tė kaluarėn, pa tė ardhme.
Nė jetė, ēdo gjė ėshtė
e papėrsosur. Dhe kjo ėshtė e bukur se ėshtė e papėrsosur, kjo do tė thotė
qė ka njė tė ardhme, ka njė hapje, gjėrat mund tė ndryshojnė, gjėrat mund tė
bėhen mė tė mira, ju mund tė jeni kreativ.
Pėr mė tepėr, jeta nuk
ėshtė njė-dimensionale. Ju mund tė keni njohur njė dimension tė jetės: por
mos u kėnaqni kaq shpejt. Ka dimensione shumė mė shumė nė pritje pėr tu
eksploruar, dhe nuk ka fund eksplorimi. Gjithmonė do tė ketė dimensione mė
shumė nė pritje pėr tu eksploruar.
Ne jetojmė nė njė
univers tė pashtershėm.
Nė pajtim me parimin
themelor tė ndryshimit, ndryshimet religjioze, pranojnė shumė mė shumė
dashuri, figurė humane. Pėr shembull, nėse ju shikoni prapa, Zoti hebre
thotė: Unė nuk jam i mirė, unė nuk jam axha juaj. Unė jam njė Zot shumė
xheloz. Sot madje asnjė hebre nuk do tė pajtohet me kėtė definicion. Zoti
nuk ėshtė i mirė
xheloz? Kėto gjėra nuk pėrshtaten. Por kur ėshtė shkruar
Dhiata e Vjetėr, ajo ka qenė e pranuar nga njerėzit.
Nuk ka Zot. Njerėzit
thjesht projektojnė figurėn e tyre personale. Ata nuk ishin tė mirė, ata
ishin xheloz, ata ishin zemėrak; dhe kjo ishte e natyrshme pėr ta, sepse
Moisiu i kishte nxjerrė ata nga Egjipti nga robėria. Ju nuk mund tė prisni
njė rob tė jetė i mirė i mirė pėr ēfarė? Jeta atij i kishte dhėnė robėri,
ai kishte qenė i rrahur pėr ēdo ditė
Vetėm shikoni
piramidat nė Egjipt. Edhe shkencėtarėt habiten se si ata gurė aq tė mėdhenj
kanė arrit aq lartė. Vinēat nuk kanė ekzistuar
njerėzit i kanė bartur ata
gurė. Mijėra njerėz kanė vdekur duke e ndėrtuar njė piramidė tė vetme: ata
nuk janė trajtuar si qenie njerėzore; nėse njėri vdiste, ai hidhej nė anėn
tjetėr tė rrugės dhe menjėherė zėvendėsohej me dhunė nga njė hebre tjetėr nė
vend tė tij.
Ēdo ditė qindra njerėz
vdisnin vetėm pėr tė krijuar piramida tė marra tė cilat nuk kishin asnjė
kuptim. Varre tė vogla do tė kishin mundur tė bėjnė pėr mbretėrit e mėdhenj
dhe mbretėreshat e Egjiptit. Kėta njerėz ishin tė uritur, tė rrahur, tė
sėmurė, tė moshuar. A duhet ata tė jenė tė mirė? A presim qė ata tė mos jenė
tė zemėruar, tė mos jetė xheloz pėr tė gjithė ata qė ishin nė pushtet? Ky
ishte njė projeksion.
Jezusi ndryshoi
definimin mbi Zotin. Ai tha: Zoti ėshtė dashuri. Ai ka mund ta bėj kėtė.
Tani hebret ishin tė qetė, jeta mė nuk ishte robėri. Ata mė nuk trajtoheshin
si kafshė pa asnjė vlerė, pa asnjė dinjitet njerėzorė. Tash ishte mundėsia
qė Zoti tė projektohet si dashuri.
Unė them sot se edhe
kėtė pėrkufizim duhet ndryshuar, sepse kur ju thoni se Zoti ėshtė dashuri
kjo thjesht tregon njė atribut tė Zotit. Ai mund tė ketė shumė atribute tė
tjera - dashuria ėshtė vetėm njė nga atributet. Ai mund tė jetė dituria, ai
mund tė jetė njė krijues, ai mund tė jetė shumė gjėra tė tjera se sa
dashuria. Dashuria ėshtė vetėm njė atribut.
Unė e kam ndryshuar
kėtė. Unė them: Dashuria ėshtė Zoti. Kur them dashuria ėshtė Zoti, ky
ėshtė njė ndryshim shumė radikal. Nė fakt, unė jam duke thėnė se Zot nuk ka;
dashuria ėshtė e tėra ēfarė qė ju keni.
Dashuria ėshtė i vetmi
Zot.
Nuk ka Zot tjetėr.
Unė e kam shpėrndarė
Zotin gjithashtu.
Jezusi ka shpėrndarė
xhelozinė, zemėrimin, por e ka mbajt idenė mbi Zotin. Unė po ju them se
dashuria mjafton vetvetiu. Dashuria ėshtė i vetmi krijues nė ekzistencė, dhe
aty nuk ka nevojė pėr ndonjė Zot tjetėr. Kjo ėshtė rrugė e ndryshimit tė
religjionit.
Dhe kur them se edhe
dashuria ndryshon gjithashtu, atėherė ju duhet tė shikoni nė dashuri.
Fėmijėt e vegjėl gjithashtu janė dashuri, ne e quajmė kėtė dashuri
fėmijėrore. Ata thjesht mėsojnė fluturimin e parė me krahėt e tyre. Ata
ende nuk i kanė hapur krahėt e tyre nė qiell, ata ende janė nė fole tė
fluturimit, po bėheni gati. Edhe tė rinjtė dashurojnė, por dashuria e tyre
ėshtė mė shumė biologjike sesa dashuria e vėrtetė, ajo ėshtė hormonale.
Kur tė merren ca
hormone nga i dashuri juaj, dashuria juaj zhduket; nėse ca hormone i shtohen
tė dashurit tuaj, dashuria juaj prapė do tė zhduket. Kjo ėshtė joshje
hormonale, ėshtė kimike.
Tė rinjtė dashurojnė,
por ata nuk dinė pėr majet mė tė larta tė dashurisė; ata dashurojnė personin
tjetėr. Por ka diēka nė personin tjetėr qė tėrheq ata pothuajse si njė
gravitacion kjo ėshtė arsyeja pse pėrdoret shprehja bie nė dashuri. Pse
nuk thuhet ngritje nė dashuri? kjo ėshtė njė rėnie, sepse nuk ėshtė diēka
e vetėdijshme. Asnjė njeri i dashuruar nuk mund tė tregojė saktė pse e do
gruan apo burrin e vet; ai thjesht mund tė thotė: Nuk e di se pse ndiej
joshje tė jashtėzakonshme. Kjo joshje ėshtė biologjike, kimike, hormonale.
Dashuria do tė kalojė nėpėr shume stinė, do tė bėhet shumė mė e kalitur.
Njerėzit e vjetėr
gjithashtu dashurojnė. Tani hormonet janė zhdukur, joshja biologjike ėshtė
zhdukur, por diēka e re ka hyrė nė jetė. Pėr herė tė parė ata fillojnė tė
mendojnė se pa dashuri apo pa dashuruar ata janė shumė tė vetmuar. Tash kjo
ėshtė njė pamje e re, dashuria ka marrė njė formė tė re. Ata i duan tė
tjerė, sepse pėrndryshe ata janė tepėr tė vetmuar, nė njė ekzistencė tė
ftohtė, ata kanė nevojė pėr ngrohtėsinė e tjetrit, prezencėn e tjetrit. Kjo
ėshtė pėr ta harruar ata veten e tyre, por kjo ėshtė varėsi shumė e madhe.
Dashuria reale,
dashuria e pastėr, mund tė vijė vetėm nga pavarėsia; dhe ajo ndodhė vetėm
kur ju bėheni aq meditativ sa qė ju fare nuk e pėrjetoni vetminė.
Pėrkundrazi, vetmia juaj ka ndryshuar nė njė pėrvojė tė bukur tė vetmisė.
Mos e harroni dallimin
midis dy fjalėve; ato nuk janė sinonime. Unė nuk jam duke u brengosur pėr
fjalorin; unė jam duke folur pėr ekzistencėn, pėrvojėn reale.
Vetmia ėshtė mungesė e
tjetrit.
Vetmia ėshtė gjetje e
vetvetes.
Nga vetmia, lind njė
lloj plotėsisht i ri i dashurisė. Tash nuk ka nevojė nuk ka kimi, nuk ka
biologji, nuk ka vetmi psikologjike. Ju jeni plotėsisht tė plotėsuar nė
veten tuaj. Nuk ka mė nevojė. Dashuria nuk ėshtė mė njė nevojė; tash ajo
ėshtė njė lojė. Ajo shkon pėrtej botės sė nevojave.
Dy persona tė cilėt
kanė realizuar vetminė mund tė jenė nė njė hapėsirė tė madhe tė dashur,
por nuk ka varėsi, nuk ka zemėrim, nuk ka konflikt, dhe pėr mė tepėr kjo
dashuri nuk ėshtė mė njė marrėdhėnie. Kjo dashuri ėshtė njė gjendje e
qenies. Kur dikush ėshtė i vetmuar, i mjaftueshme brenda vetvetes, ai
rrezaton dashuri. Nuk ėshtė e drejtuar askujt nė veēanti.
Ajo ėshtė si njė
parfum trėndafili; ajo nuk ėshtė e drejtuar nė hundėn e dikujt. Tė gjithė
janė tė ftuar. Kushdo qė ėshtė i aftė, pėr tė pranuar, qė nuk vuan nga
gripi, mund tė kėnaqet nė aromė.
Dashuria vazhdon duke
ndryshuar ngjyrėn e saj. Nė fund ajo mbetet vetėm dashuri. Nuk ėshtė mė njė
marrėdhėnie. Me kohė gjithashtu ka ndryshuar
ndryshimi kurrė nuk ndalet.
Gjendja e dashurisė nė
fillim ėshtė e kthyer vetėm kah qeniet njerėzore. Sė shpejti ajo fillon ti
pėrfshi edhe kafshėt, zogjtė, pemėt, ēdo gjė qė ėshtė e gjallė. Ajo shkon
duke u rritur, dhe sė shpejti oqean, lumenjtė, malet, do tė jenė pjesė e
saj. Vjen njė moment kur dashuria juaj mbush tėrė universin a universi
ėshtė nė zgjerim konstant.
Nė fillim ėshtė
menduar se universi ėshtė statik. Hulumtimet e fundit pesėdhjetė vjeēe mbi
yjet kanė ndryshuar tėrė idenė. Ata e kanė shpėrndarė tė tėrėn; si njė
gonxhe qė hap petalet e saj dhe vazhdon duke i shpėrndarė petalet e saj,
universi ėshtė duke u hapur. Shkencėtarėt mendojnė se nuk ka fund pėr kėtė
hapje, ai do tė vazhdoj me hapjen - dhe shpejtėsia e hapjes sė universit
ėshtė me tė vėrtetė e shpejtė. Tė gjitha kėto yje janė duke shkuar larg e mė
larg me shpejtėsinė e dritės - dhe shpejtėsia e dritės ėshtė shpejtėsia e
fundit.
Drita lėviz 186.000
milje nė sekond, kėshtu qė universi po zgjerohet 186.000 milje nė sekondė,
dhe ajo ka qenė duke u zgjeruar kah pėrjetėsia dhe do tė vazhdojė tė
zgjerohet kah pėrjetėsi.
Dashuria juaj do tė
vazhdojė duke u zgjeruar me universin. Sė shpejti ju do tė zhdukeni dhe do
tė mbetet vetėm dashuria e zgjeruar - dhe e cilat gjithashtu nuk do tė jetė
njė gjendje statike fikse.
Ka vetėm njė gjė qė
nuk ndryshon kurrė e ai ėshtė ndryshimi; pėrndryshe ēdo gjė ndryshon.
Ndryshimi ėshtė jetė.
Fund i kapitullit tė
njėzetegjashtė
(1)
(2)
(3)
(4)
(5)
|