Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Tema tė tjera 2 - Sokrati edhe pas 25 shekujsh prapė do tė helmohej (6)

Bhagwan Shree Rajneesh - OSHO

 Shqipėroi: Valdet FETAHU 

      

SOKRATI EDHE PAS 25 SHEKUJSH PRAPĖ DO TĖ HELMOHEJ (6)

 

 

Kapitulli i tetė i ligjėrimeve tė filozofit tė madh Indian, OSHO (marr nga libri “Sokrati edhe pas 25 shekujsh prapė do tė helmohej”, qė ėshtė nė pėrkthim e sipėr nga V. Fetahu), qė u mbajt nė Greqi prej datės 19/02/86 deri mė 15/04/86

 

 

 

            Pyetja e trembėdhjetė

 

            Pikėrisht tash nė Gjermani ėshtė njė skandal i madh ku ėshtė i involvuar kancelari, Helmut Kohl. Dėshironi ta komentoni?

 

            Kancelarin gjerman duhet dėrguar nė ēmendinė kėshtu vetėm ata mund t’ia rregullojnė bulonat e prishur dhe budallallėqet nė mendjen e tij.

 

 

            Pyetja e katėrmbėdhjetė

 

            Pse njerėzimit gjithmonė i duhen liderėt: Pse nuk ėshtė e mundur pėr aq shumė qenie njerėzore vetėm tė relaksohen kur janė sė bashku, dhe tė bėhen tė vetėdijshėm se asnjė lider nuk ėshtė i nevojshėm?’HT[E NUK [DER[urgullojn[U ĖSHTė

 

            Liderėt janė absolutisht tė panevojshėm, por pėr mijėra vjet ata kanė krijuar njė situatė nė tė cilėn ata janė bėrė shumė tė nevojshme. Pėr shembull, nėse doni tė jeni fetar, ju duhet tė shkoni nė kishė. Unė nuk shoh kuptim. Ju duhet tė shkoni nė det, ju duhet tė shkoni tek pema, ju duhet t’i afroheni diēkahi qė ėshtė e gjallė dhe ekzistenciale. Nė kishė ēdo gjė ėshtė e vdekur.

            Por vetėm pak ditė mė parė papa deklaroi se ėshtė mėkat nė qoftė se ju i rrėfeheni drejtpėrdrejtė Perėndisė, ju duhet t’i rrėfeheni priftit. Prifti duhet tė jetė ndėrmjetės midis jush dhe Perėndisė, ju nuk mund tė keni njė linjė komunikim tė drejtpėrdrejtė me Perėndinė.

            Kėta njerėz nuk do t’i lejojnė njerėzimit tė rritet. Ata e mbajnė njerėzimin nė atė mėnyrė qė gjithmonė duhet dikush t’ju tregoj se ēfarė tė bėni, apo ēfarė nuk duhet tė bėni. Pėrndryshe, kush janė ata pėr tė na dhėnė dhjetė urdhėresat?

            Nė luftėn e parė botėrore pėr tė parė herė u mat inteligjenca dhe koeficienti i inteligjencės - IQ, u bė njė nga zbulimet e rėndėsishme. Por ajo u bė shokuese kur u zbulua se shumica e njerėzve nė botė janė vetėm trembėdhjetė vjeē sa i pėrket interesimit tė mendjeve tė tyre. Ato mund tė jenė shtatėdhjetė vjeēar fizikisht, por ata mentalisht janė vetėm trembėdhjetė vjeē.

            Me shekuj njeriu ėshtė mbajtur i retarduar - jo drejtpėrsėdrejti, se pėr ndryshe njerėzit do tė ishin revoltuar, por tėrthorazi.

            Vetėm shikoni kėtė tregim biblik: Zoti i thotė Adamit dhe Evės: “Mos hani nga pema e dijes.”

            Kjo i ndalon njerėzit tė rriten. Ky ėshtė fillimi i robėrisė sė njeriut.

            Ėshtė e ēuditshme: nė qoftė se Zoti ėshtė njė baba ... babai fėmijėn e tij e do tė jetė i menēur, tė jetė njė njeri i dijes. Por Perėndia e ndalon atė pėr tė ngrėnė nga dy pemėt: njėra ėshtė pema e njohjes, dhe tjetra ėshtė pema e jetės sė pėrjetshme.

            Mė duket se djalli ėshtė mirėdashėse shumė mė tepėr se Perėndia. Ai vjen nė formėn e njė gjarpėr dhe e bindė Evėn pėr tė ngrėnė fruta dhe i tregon tė vėrtetėn. E vėrteta ėshtė: “Zoti nuk do qė ju tė hani frutat nga pema e dijes dhe nga pema e jetės sė pėrjetshme, sepse nėse ju i hani kėto dy fruta, ju do tė jeni ashtu si Perėndia. Dhe ai ėshtė njė Zot xheloz, ai nuk dėshiron qė tė bėheni perėndi, ai dėshiron qė tė mbeteni tė dėgjueshėm, fėmijė tė retarduar.”

            Argumenti i tij ėshtė absolutisht valid. Ai ėshtė revolucionari i parė, ai ėshtė bekimi i parė pėr njerėzimin. Nėse djalli nuk e kishte bindur Evėn, ndoshta ne ende do tė kishim qenė nė kopshtin e Edenit, tė zhveshur, duke ngrėnė barė. Ēdo gjė qė ne kemi - shkencė, teknologji - ėshtė sepse djalli e ka bindur Evėn, dhe Eva e ka bindur Adamin.

            Tė gjitha religjionet e botės janė pėrpjekur pėr t’i mbajtur njerėzit injorant. Pėr shembull, gjysma e njerėzimit, femra, ėshtė privuar nga ēdo arsimim. Gruaja nuk mund tė hyjė nė shumė vende fetare, ajo nuk guxon t’i lexojė shkrimet e shenjta religjioze.

            Ju do tė befasoheni me faktin se tė gjitha shkrimet e shenjta fetare janė nė gjuhėt tė cilat janė tė vdekura. Hebraishtja ėshtė e vdekur; Sanskrishtja nuk ėshtė pėrdorur nga njerėzit, ajo kurrė nuk ka qenė njė gjuhė e gjallė. Ajo ėshtė pėrdorur vetėm nga priftėrinjtė, dhe ata nuk ia lejojnė askujt tjetėr qė ta mėsojnė gjuhėn. Kjo krijon njė mister. Njerėzit ndihen se ata nuk e dinė, prifti e di. Ai s’di asgjė.

            Kur janė pėrkthyer VEDAT, u zbulua se pothuajse nėntėdhjetė e tetė pėr qind janė vetėm mbeturina. Priftėrinjtė nė Indi ishin kundėr pėrkthimit tė Vedave nė ndonjė gjuhė tjetėr, dhe ju mund ta kuptoni pse. Ata e dinin, se ajo qė ėshtė shkruar ėshtė aq marrėzi dhe se nuk ka pyetje shpirtėrore nė tė.

            Liderėt politikė nuk duan qė njerėzit tė jenė inteligjent; kėshtu qė, tė gjitha sistemet arsimore nė tėrė botėn janė krijuar tė atilla qė krijojnė nėpunės, shėrbyes telekomunikacioni, shėrbyes hekurudhe, jo - revolucionarė. I tėrė sistemi arsimorė nė gjithė botėn ėshtė i orientuar nė mėnyrė tė atillė ku nuk e rritė inteligjencėn tuaj, ajo vetėm mbush sistemin e kujtesės suaj. Kėto janė dy gjėra tė ndryshme, dhe ju mund ta shihni kėtė.

            Ka pasur njerėz me inteligjencė tė madhe, si Albert Ainshtajn, - por ai nuk ishte njė njeri i kujtesės. Ai kur ka shkuar nė banjo i ka thėnė gruas sė tij: “Kthehem pėr dhjetė minuta” - dhe kishin kaluar gjashtė orė dhe ai ende kishte qenė nė vaskėn e tij!

            Njė nga miqtė e mi, Dr Rammanohar Melia ishte pėr vizitė. Gruaja e Albert Ainshtajnit ishte zėnė pak ngushtė, ajo kishte thėnė: “Mė falni. Mė duhet ta ndėrpresė atė, kjo ėshtė shumė. Ai tha pėr dhjetė minuta, e tash kaluan gjashtė orė ... dhe ju jeni duke pritur pėr gjashtė orė.”

            Ajo kishte trokitur nė derė, dhe Ainshtajni i kishte thėnė: “A kaluan dhjetė minuta? Pse po mė shqetėson? Isha duke luajtur me fluska sapuni nė vaskė.”

            Duke luajtur me fluska sapuni nė vaskėn e tij ai kishte zbuluar shumė teori tė mėdha nė lidhje me yjet, pėr shkak se ishte momenti mė i relaksuar. Dhe kur ju jeni nė relaksimin mė tė madh, inteligjenca ėshtė nė kulmin e saj. Kur ka shumė kujtesė, inteligjenca shtypet.

            I tėrė sistemi ynė arsimor ėshtė sistem pėr t’ju ushqyer, rrugė e njė kompjuteri tė ushqyer. Tė gjitha provimet e juaja nuk janė ekzaminime tė inteligjencės, ato janė kontrolle tė kujtesės suaj, sa ju mbani mend.

            Njerėzit janė mbajtur nga fetė, nga politikanėt, nga arsimtarėt, duke mbetur fėmijėror. Kjo ndihmon qė ata tė robėrohen me lehtėsi, kjo ndihmon pėr t’u veshur interesat e tyre – dhe kėtyre njerėzve gjithmonė iu duhen liderėt. Ata nuk mund tė shkojnė diku tjetėr. Dhe askush nuk ndihet i ofenduar edhe kur njė njeri si Jezusi iu thotė njerėzve: “Unė jam bariu juaj dhe ju jeni delet e mia.”

            Asnjė njeri i vetėm nuk ėshtė ngritur tė thotė: “Ju lutemi mos na ofendoni. Ju jeni duke e proklamuar veten bari dhe ju jeni duke e poshtėruar qenien njerėzore nė dele.” E jo vetėm nė atė kohė, por pėr dy mijė vjet priftėrinjtė krishterė, peshkopėt, kardinalėt, papa janė duke e pėrsėritur tė njėjtėn gjė: “Jezusi ėshtė bari dhe ju jeni delet e tij.” Askush nuk ka guxim pėr tė thėnė: “Unė jam njeri, unė nuk jam dele. Njeriu nuk kanė nevojė pėr barinj.”

            Absolutisht nuk ka nevojė pėr liderė nė asnjė fushė - por pėr kėtė ne duhet ta ndryshojmė tėrė sistemin arsimor, tė gjitha indoktrinimet fetare, tė gjitha strukturat politike.

            Tani pėr tani, politika ėshtė i vetmi profesion ku nuk kėrkohet kualifikimi i domosdoshėm. Ēdo idiot i cili ėshtė mjaft kokėfortė, qė nuk ka ndjenjė turpi, qė nuk ka ndjenjė, se atė qė ai ėshtė duke e thėnė ai, nuk do tė mund tė pėrmbushė, mund tė gėnjen shumė lehtė, ėshtė njė hipokrit, ėshtė mjaft karrierist ... do tė bėhet njė politikan, do tė jetė nė njė post tė lartė.

            Unė e di njė njeri nė Indi qė u bė ministėr i arsimit i qeverisė qendrore, dhe ai vetė ishte absolutisht e paarsimuar. Arsimin e tij i vetėm ka qenė se ka ditur ta nėnshkruante emrin e tij.

            Nė ēdo profesion disa kualifikime janė tė nevojshme. Nėse ne duam ta ndryshojmė botėn dhe nėse ne duam qė njerėzit tė lirohen nga detyrimet e liderėve, kjo thjesht do tė thotė qė ne do tė duhet tė ndryshojmė ēdo gjė nga e para.

            Unė jam nė favor tė meritokracisė. Njė burrė i cili vetė ėshtė i paarsimuar bėhet nė njė shtet ministėr i arsimit thjesht ėshtė pėr tė qeshur. India ka mė shumė se njėqind universitete, njėqind rektor universiteti, qindra studiues tė mėdhenj dhe ekspertė, ligjėrues, vetėm ata duhet tė lejohen tė qėndrojnė nė njė post i cili do tė jetė nė ministrinė pėr arsim.

            Unė kam parė ministra tė cilėt nuk dinė asgjė pėr ekonominė dhe ata janė ministra tė financave. Kėta njerėz nuk do tė dėshironin qė masa e pėrgjithshme tė jetė mjaft inteligjent pėr tė parė se ēfarė po ndodh pas perdes, se si ata janė duke u shfrytėzuar, duke u mashtruar.

            Unė absolutisht pajtohem: nuk ka nevojė pėr ndonjė lider.

            Unė nuk jam lider.

            Unė nuk jam mjeshtėr, askush nuk ėshtė dishepulli im.

            Unė nuk jam bari dhe askush nuk ėshtė dele pėr mua.

            Sanjasinėt e mia janė miq tė mi, pėrcjellės tė udhėtimit tim. Unė i respektoj ata sa ata mė respektojnė mua. Unė i dua ata ma shumė se qė mė donė ata mua. Dhe unė nuk shoh ndonjė ndryshim: ata janė potencialisht ēdo gjė qė ėshtė e mundur pėr qeniet njerėzore, potenciali i tyre ka qenė gjithmonė vetėm se nuk ėshtė shfrytėzuar.

            Kjo ėshtė hera e parė nė botė qė dikush ėshtė duke thėnė: “njerėzit e mi janė miqtė e mi.” Unė nuk i detyroj sanjasinėt e im, ata mė obligojnė mua duke mė pranuar si mik tė tyre. Ata kanė tė drejtė tė mė refuzojnė.

 

 

            Pyetja e pesėmbėdhjetė

 

            Dje ju e shpjeguat trininė e shenjėt tė vėrtetė si ekzistencė reale. E bukura dhe e mira. Pse nuk ėshtė pėrfshirė dashuria? 

 

            Dashuria ėshtė pėrfshirė. Kjo ėshtė pjesė e bukurisė, kjo ėshtė arsyeja pse ajo nuk ėshtė emėruar mė vete. Ajo ėshtė syri i dashurisė qė e zbulon bukurinė, ajo ėshtė bukuria qė provokon dashurinė nė ju. Ata janė njė fenomen.

 

 

            Pyetja e gjashtėmbėdhjetė

 

            A keni parė ndonjė ngjashmėri midis Helmut Kohl dhe Ronald Reagan?

 

            Nuk ka dy persona tė janė tė ngjashėm, se ėshtė kundėr ligjit tė natyrės. Natyra prodhon individė tė vetėm unik. Ronald Reagan ėshtė Ronald Reagan. Kancelari gjerman ėshtė kancelar gjerman. Nuk ka asnjė ngjashmėri.

            Vetėm njė lidhje unė mund tė shoh: kancelari gjerman ėshtė vetėm njė kukull e Ronald Regan.

 

 

            Pyetja e shtatėmbėdhjetė

 

            Ju thatė se Shtetet e Bashkuara kanė fashizmin mė tė madh. Ēfarė ka Gjermania?

 

            Unė vetėm thash se kancelari gjerman ėshtė njė kukull e Ronald Reagan, dhe qeveria gjermane po ndjek kursin e qeverisė amerikane. Kjo ėshtė fashiste.

            Por pėr shkak tė luftės sė dytė botėrore dhe Adolf Hitlerit, fjala “fashizėm” ose “nacizėm” ėshtė bėrė aq e dėnuar sa qė qeveria gjermane duhet tė mbajnė maska nė tė njėjtėn mėnyrė si qeveria amerikane qė ėshtė duke bėrė, por ka pretendime tė bėhet demokratike.

            Nė fakt, kjo ėshtė shumė e vėshtirė pėr ēdo qeveri tė jetė demokratike, pėr arsye tė thjeshtė se pushteti korrupton, dhe pushteti absolut korrupton absolutisht.

 

 

            Pyetja e tetėmbėdhjetė

 

            Gjermanėt e njohin mirė dashurinė e tyre pėr udhėtim dhe bėjnė plane. Ata gjithashtu flasin shumė se si dėshirojnė, shumė ma shumė, ta jetojnė jetėn e tyre, por kurrė nuk i realizojnė planet e tyre. A mund tė komentoni rreth kėsaj ju lutemi?

 

            Kjo ėshtė e vėrtetė pėr tė gjithė, jo vetėm pėr gjermanėt. Tė gjithė ėndėrrojnė, planifikojnė pėr ēastet e shpenzuara tė cilat nuk kanė mundur t’i jetojnė. Shumė njerėz e realizojnė atė, qė nuk e kanė bėrė sa kanė qenė tė gjallė, tek kur tė vdesin – por atėherė bėhet vonė.

            Kėshtu qė mos i dėnoni panevojshėm gjermanėt; ky ėshtė njė fenomen njerėzor, njėjtė ėshtė nė gjithė botėn. Ēdokush planifikon pėr vitin tjetėr. Vetėm njerėzit e Lindjes janė ata tė cilėt planifikojnė pėr jetėn e ardhshme! Por askush nuk brengoset pėr momentin e tashėm, i cili ėshtė i vetmi realitet.

            Nėse dėshironi tė jetoni, jetoni tani dhe kėtu.

            Nėse nuk dėshironi tė jetoni, ju mund tė vazhdoni tė krijoni sa ma shumė ėndrra dhe fantazi qė ėshtė e mundur. Tė gjitha fantazitė, tė gjitha ėndrrat, tė gjitha planifikimet pėr tė ardhmen s’janė asgjė tjetėr pėrveēse vetėvrasje e ngadalshme.

 

 

            Pyetja e nėntėmbėdhjetė

 

            Si ėshtė e mundur tė jesh impulsiv dhe t'i kesh ndjenjat si: zemėrimi, pikėllimi apo xhelozia, duke mos i lėnduar tė tjerėt dhe duke mos i shtypur kėto ndjenja?

 

            Perėndimi absolutisht e injoron shkencėn qė quhet meditim; pėr kėtė arsye kėto probleme rrjedhin. Kėto nuk janė probleme reale, kėto janė vetėm simptome. Kėto janė simptome tė mendjes jo-meditative.

            Nėse ju mund tė meditoni, nėse mund tė krijoni distancė tė vogėl midis mendjes suaj dhe qenies suaj, nėse mund ta shihni dhe ta ndjeni dhe tė keni pėrvojė se ju nuk jeni mendja juaj, do tė ndodh njė revolucion i hatashėm brenda jush. Nėse ju nuk jeni mendja juaj, atėherė ju nuk mund tė jeni xhelozia juaj, atėherė ju nuk mund tė jeni pikėllimi juaj, atėherė ju nuk mund tė jeni zemėrimi juaj.

            Atėherė ato mbesin vetėm atje, pa lidhje me ju, ju nuk jepni kurrfarė energjie pėr to. Ato janė me tė vėrtetė parazitė qė jetojnė nė gjakun tuaj, sepse ju jeni identifikuar me mendjen. Meditim do tė thotė mosidentifikim me mendje.

            Kjo ėshtė njė metodė e thjeshtė, jo diēka komplekse qė vetėm disa njerėz mund tė bėjnė. Vetėm qėndro nė heshtje nė ēdo kohė, ēdo moment, dhe  shiko. Mbyll sytė e tu dhe vrojto se ēfarė po ndodh. Vetėm bėhu njė vrojtues. Mos gjyko se ēfarė ėshtė e mirė, ēfarė ėshtė e keqe, kjo nuk duhet tė jetė, kjo duhet tė jetė ...

            Jo gjyqtar, ju thjesht jeni vrojtues.

            Kjo merr pak kohė pėr tė arritur nė vrojtim i plotė. Dhe nė momentin qė ju bėheni njė vrojtues i pastėr, ju do tė mbeteni tė habitur qė mendja ėshtė zhdukur.

            Ekziston njė proporcion: nė qoftė se ju jeni vetėm njė pėr qind vrojtues, atėherė nėntėdhjetė e nėntė pėr qind ėshtė mendje. Nėse jeni dhjetė pėr qind vrojtues, atėherė nėntėdhjetė pėr qind ėshtė mendje. Nėse jeni nėntėdhjetė pėr qind vrojtues, atėherė vetėm dhjetė pėr qind e mendjes mbetet.

            Nėse jeni njėqind pėr qind vrojtues, atėherė nuk ka mendje - nuk ka hidhėrim, inat, xhelozi - vetėm qartėsi, qetėsi, bekim.

 

 

            Pyetja e njėzetė

 

            Nė njė intervistė qė keni dhėnė vitin e kaluar keni thėnė se komunat janė dėshmi tė mėsimeve tuaja. A vlen kjo ende apo keni tė shtoni diēka tė re, pavarėsisht nga fakti se komuna nė Oregon ėshtė mbyllur dhe shumė ndryshime kanė ndodhur nė komunat evropiane?

 

            Kjo ėshtė ende e vlefshme - por kjo nuk do tė thotė se asnjė ndryshim nuk do tė ndodh.

            Nė fakt, ndryshimet ndodhin vetėm kur diēka ėshtė e vlefshme. Gjėrat jo reale nuk ndryshojnė; vetėm gjėrat e vėrteta ndryshojnė. Njė lule plastike mbetet gjithmonė e njėjtė, por njė trėndafil i vėrtetė ndryshon.

            Ēfarėdo qė unė kam thėnė pėr komunė ėshtė e vėrtetė, ende e vėrtetė. Dhe ndryshimet qė ndodhin janė duke bėrė komunėn mė tė gjerė, mė tė madhe, mė tė hapur.

            Tash pėrpjekjet e mia janė qė komuna tė mos jetė e hapur vetėm pėr sanjasinėt. Ajo duhet tė jetė e hapur pėr tė gjithė qė kanė njė raport me mua - ai mund tė mos jetė sanjasin, i cili ka njė ndjenjė pėr mua - ai mund tė mos jetė sanjasin.

            Pėrpjekje ime nuk ėshtė pėr tė krijuar njė shoqėri alternative; pėrpjekje im ėshtė pėr ta ndryshuar tėrė shoqėrinė nė njė komunė tė madhe botėrore. Nė kėtė mėnyrė shumė ma shumė ndryshime do tė ndodhin, shumė ma shumė dyer do tė hapen dhe dalėngadalė unė do ta fus tėrė botėn brenda. Unė nuk dua qė dikush tė jetė i varfėr dhe tė lihet jashtė nė tė ftohtė, derisa komuna ime ėshtė aq e ngrohtė, aq e gjallė, aq e gėzuar. Unė nuk dua dikush ta humbė kėtė mundėsi.

 

 

            Pyetja e njėzet e njė

 

            Njė ditė ju thatė se jeni pasqyrė. Ēfarė shihni kur e shikoni veten tuaj nė pasqyrė nė banjo nė mėngjes?

 

            Asgjė!

 

 

            Pyetja e njėzetė e dy

 

            J. Krishnamurti vdiq tė hėnėn e kaluar, nė Oxhai, Kaliforni. Nė tė shkuarėn keni folur pėr tė si njė qenie tjetėr e ndritur. Ju lutem dėshironi ta komentoni vdekjen e tij?

 

            Vdekja e njė tė ndrituri si J. Krishnamurti s’ka asgjė pėr tė qenė i pikėlluar rreth kėsaj, kjo ėshtė diēka qė duhet tė festohet me kėngė e valle. Ky ėshtė njė moment gėzimi.

            Vdekja e tij nuk ėshtė njė vdekje. Ai e di pavdekėsi e tij. Vdekja e tij ėshtė vetėm vdekje e trupit. Por J. Krishnamurti do tė vazhdojė tė jetojnė nė vetėdijen universale, pėrgjithmonė e pėrgjithmonė.

 

            Fund i kapitullit tė  tetė

 

 

(1)    (2)    (3)    (4)    (5)