Pyetja e trembėdhjetė
Pikėrisht tash
nė Gjermani ėshtė njė skandal i madh ku ėshtė i involvuar kancelari, Helmut
Kohl. Dėshironi ta komentoni?
Kancelarin gjerman
duhet dėrguar nė ēmendinė kėshtu vetėm ata mund tia rregullojnė bulonat e
prishur dhe budallallėqet nė mendjen e tij.
Pyetja e
katėrmbėdhjetė
Pse njerėzimit
gjithmonė i duhen liderėt: Pse nuk ėshtė e mundur pėr aq shumė qenie
njerėzore vetėm tė relaksohen kur janė sė bashku, dhe tė bėhen tė
vetėdijshėm se asnjė lider nuk ėshtė i nevojshėm?HT[E
NUK [DER[urgullojn[U ĖSHTė
Liderėt janė
absolutisht tė panevojshėm, por pėr mijėra vjet ata kanė krijuar njė situatė
nė tė cilėn ata janė bėrė shumė tė nevojshme. Pėr shembull, nėse doni tė
jeni fetar, ju duhet tė shkoni nė kishė. Unė nuk shoh kuptim. Ju duhet tė
shkoni nė det, ju duhet tė shkoni tek pema, ju duhet ti afroheni diēkahi qė
ėshtė e gjallė dhe ekzistenciale. Nė kishė ēdo gjė ėshtė e vdekur.
Por vetėm pak ditė mė
parė papa deklaroi se ėshtė mėkat nė qoftė se ju i rrėfeheni drejtpėrdrejtė
Perėndisė, ju duhet ti rrėfeheni priftit. Prifti duhet tė jetė ndėrmjetės
midis jush dhe Perėndisė, ju nuk mund tė keni njė linjė komunikim tė
drejtpėrdrejtė me Perėndinė.
Kėta njerėz nuk do ti
lejojnė njerėzimit tė rritet. Ata e mbajnė njerėzimin nė atė mėnyrė qė
gjithmonė duhet dikush tju tregoj se ēfarė tė bėni, apo ēfarė nuk duhet tė
bėni. Pėrndryshe, kush janė ata pėr tė na dhėnė dhjetė urdhėresat?
Nė luftėn e parė
botėrore pėr tė parė herė u mat inteligjenca dhe koeficienti i inteligjencės
- IQ, u bė njė nga zbulimet e rėndėsishme. Por ajo u bė shokuese kur u
zbulua se shumica e njerėzve nė botė janė vetėm trembėdhjetė vjeē sa i
pėrket interesimit tė mendjeve tė tyre. Ato mund tė jenė shtatėdhjetė vjeēar
fizikisht, por ata mentalisht janė vetėm trembėdhjetė vjeē.
Me shekuj njeriu ėshtė
mbajtur i retarduar - jo drejtpėrsėdrejti, se pėr ndryshe njerėzit do tė
ishin revoltuar, por tėrthorazi.
Vetėm shikoni kėtė
tregim biblik: Zoti i thotė Adamit dhe Evės: Mos hani nga pema e dijes.
Kjo i ndalon njerėzit
tė rriten. Ky ėshtė fillimi i robėrisė sė njeriut.
Ėshtė e ēuditshme: nė
qoftė se Zoti ėshtė njė baba ... babai fėmijėn e tij e do tė jetė i menēur,
tė jetė njė njeri i dijes. Por Perėndia e ndalon atė pėr tė ngrėnė nga dy
pemėt: njėra ėshtė pema e njohjes, dhe tjetra ėshtė pema e jetės sė
pėrjetshme.
Mė duket se djalli
ėshtė mirėdashėse shumė mė tepėr se Perėndia. Ai vjen nė formėn e njė
gjarpėr dhe e bindė Evėn pėr tė ngrėnė fruta dhe i tregon tė vėrtetėn. E
vėrteta ėshtė: Zoti nuk do qė ju tė hani frutat nga pema e dijes dhe nga
pema e jetės sė pėrjetshme, sepse nėse ju i hani kėto dy fruta, ju do tė
jeni ashtu si Perėndia. Dhe ai ėshtė njė Zot xheloz, ai nuk dėshiron qė tė
bėheni perėndi, ai dėshiron qė tė mbeteni tė dėgjueshėm, fėmijė tė retarduar.
Argumenti i tij ėshtė
absolutisht valid. Ai ėshtė revolucionari i parė, ai ėshtė bekimi i parė pėr
njerėzimin. Nėse djalli nuk e kishte bindur Evėn, ndoshta ne ende do tė
kishim qenė nė kopshtin e Edenit, tė zhveshur, duke ngrėnė barė. Ēdo gjė qė
ne kemi - shkencė, teknologji - ėshtė sepse djalli e ka bindur Evėn, dhe Eva
e ka bindur Adamin.
Tė gjitha religjionet
e botės janė pėrpjekur pėr ti mbajtur njerėzit injorant. Pėr shembull,
gjysma e njerėzimit, femra, ėshtė privuar nga ēdo arsimim. Gruaja nuk mund
tė hyjė nė shumė vende fetare, ajo nuk guxon ti lexojė shkrimet e shenjta
religjioze.
Ju do tė befasoheni me
faktin se tė gjitha shkrimet e shenjta fetare janė nė gjuhėt tė cilat janė
tė vdekura. Hebraishtja ėshtė e vdekur; Sanskrishtja nuk ėshtė pėrdorur nga
njerėzit, ajo kurrė nuk ka qenė njė gjuhė e gjallė. Ajo ėshtė pėrdorur vetėm
nga priftėrinjtė, dhe ata nuk ia lejojnė askujt tjetėr qė ta mėsojnė gjuhėn.
Kjo krijon njė mister. Njerėzit ndihen se ata nuk e dinė, prifti e di. Ai
sdi asgjė.
Kur janė pėrkthyer
VEDAT, u zbulua se pothuajse nėntėdhjetė e tetė pėr qind janė vetėm
mbeturina. Priftėrinjtė nė Indi ishin kundėr pėrkthimit tė Vedave nė ndonjė
gjuhė tjetėr, dhe ju mund ta kuptoni pse. Ata e dinin, se ajo qė ėshtė
shkruar ėshtė aq marrėzi dhe se nuk ka pyetje shpirtėrore nė tė.
Liderėt politikė nuk
duan qė njerėzit tė jenė inteligjent; kėshtu qė, tė gjitha sistemet arsimore
nė tėrė botėn janė krijuar tė atilla qė krijojnė nėpunės, shėrbyes
telekomunikacioni, shėrbyes hekurudhe, jo - revolucionarė. I tėrė sistemi
arsimorė nė gjithė botėn ėshtė i orientuar nė mėnyrė tė atillė ku nuk e
rritė inteligjencėn tuaj, ajo vetėm mbush sistemin e kujtesės suaj. Kėto
janė dy gjėra tė ndryshme, dhe ju mund ta shihni kėtė.
Ka pasur njerėz me
inteligjencė tė madhe, si Albert Ainshtajn, - por ai nuk ishte njė njeri i
kujtesės. Ai kur ka shkuar nė banjo i ka thėnė gruas sė tij: Kthehem pėr
dhjetė minuta - dhe kishin kaluar gjashtė orė dhe ai ende kishte qenė nė
vaskėn e tij!
Njė nga miqtė e mi, Dr
Rammanohar Melia ishte pėr vizitė. Gruaja e Albert Ainshtajnit ishte zėnė
pak ngushtė, ajo kishte thėnė: Mė falni. Mė duhet ta ndėrpresė atė, kjo
ėshtė shumė. Ai tha pėr dhjetė minuta, e tash kaluan gjashtė orė ... dhe ju
jeni duke pritur pėr gjashtė orė.
Ajo kishte trokitur nė
derė, dhe Ainshtajni i kishte thėnė: A kaluan dhjetė minuta? Pse po mė
shqetėson? Isha duke luajtur me fluska sapuni nė vaskė.
Duke luajtur me fluska
sapuni nė vaskėn e tij ai kishte zbuluar shumė teori tė mėdha nė lidhje me
yjet, pėr shkak se ishte momenti mė i relaksuar. Dhe kur ju jeni nė
relaksimin mė tė madh, inteligjenca ėshtė nė kulmin e saj. Kur ka shumė
kujtesė, inteligjenca shtypet.
I tėrė sistemi ynė
arsimor ėshtė sistem pėr tju ushqyer, rrugė e njė kompjuteri tė ushqyer. Tė
gjitha provimet e juaja nuk janė ekzaminime tė inteligjencės, ato janė
kontrolle tė kujtesės suaj, sa ju mbani mend.
Njerėzit janė mbajtur
nga fetė, nga politikanėt, nga arsimtarėt, duke mbetur fėmijėror. Kjo
ndihmon qė ata tė robėrohen me lehtėsi, kjo ndihmon pėr tu veshur interesat
e tyre dhe kėtyre njerėzve gjithmonė iu duhen liderėt. Ata nuk mund tė
shkojnė diku tjetėr. Dhe askush nuk ndihet i ofenduar edhe kur njė njeri si
Jezusi iu thotė njerėzve: Unė jam bariu juaj dhe ju jeni delet e mia.
Asnjė njeri i vetėm
nuk ėshtė ngritur tė thotė: Ju lutemi mos na ofendoni. Ju jeni duke e
proklamuar veten bari dhe ju jeni duke e poshtėruar qenien njerėzore nė
dele. E jo vetėm nė atė kohė, por pėr dy mijė vjet priftėrinjtė krishterė,
peshkopėt, kardinalėt, papa janė duke e pėrsėritur tė njėjtėn gjė: Jezusi
ėshtė bari dhe ju jeni delet e tij. Askush nuk ka guxim pėr tė thėnė: Unė
jam njeri, unė nuk jam dele. Njeriu nuk kanė nevojė pėr barinj.
Absolutisht nuk ka
nevojė pėr liderė nė asnjė fushė - por pėr kėtė ne duhet ta ndryshojmė tėrė
sistemin arsimor, tė gjitha indoktrinimet fetare, tė gjitha strukturat
politike.
Tani pėr tani,
politika ėshtė i vetmi profesion ku nuk kėrkohet kualifikimi i domosdoshėm.
Ēdo idiot i cili ėshtė mjaft kokėfortė, qė nuk ka ndjenjė turpi, qė nuk ka
ndjenjė, se atė qė ai ėshtė duke e thėnė ai, nuk do tė mund tė pėrmbushė,
mund tė gėnjen shumė lehtė, ėshtė njė hipokrit, ėshtė mjaft karrierist ...
do tė bėhet njė politikan, do tė jetė nė njė post tė lartė.
Unė e di njė njeri nė
Indi qė u bė ministėr i arsimit i qeverisė qendrore, dhe ai vetė ishte
absolutisht e paarsimuar. Arsimin e tij i vetėm ka qenė se ka ditur ta
nėnshkruante emrin e tij.
Nė ēdo profesion disa
kualifikime janė tė nevojshme. Nėse ne duam ta ndryshojmė botėn dhe nėse ne
duam qė njerėzit tė lirohen nga detyrimet e liderėve, kjo thjesht do tė
thotė qė ne do tė duhet tė ndryshojmė ēdo gjė nga e para.
Unė jam nė favor tė
meritokracisė. Njė burrė i cili vetė ėshtė i paarsimuar bėhet nė njė shtet
ministėr i arsimit thjesht ėshtė pėr tė qeshur. India ka mė shumė se njėqind
universitete, njėqind rektor universiteti, qindra studiues tė mėdhenj dhe
ekspertė, ligjėrues, vetėm ata duhet tė lejohen tė qėndrojnė nė njė post i
cili do tė jetė nė ministrinė pėr arsim.
Unė kam parė ministra
tė cilėt nuk dinė asgjė pėr ekonominė dhe ata janė ministra tė financave.
Kėta njerėz nuk do tė dėshironin qė masa e pėrgjithshme tė jetė mjaft
inteligjent pėr tė parė se ēfarė po ndodh pas perdes, se si ata janė duke u
shfrytėzuar, duke u mashtruar.
Unė absolutisht
pajtohem: nuk ka nevojė pėr ndonjė lider.
Unė nuk jam lider.
Unė nuk jam mjeshtėr,
askush nuk ėshtė dishepulli im.
Unė nuk jam bari dhe
askush nuk ėshtė dele pėr mua.
Sanjasinėt e
mia janė miq tė mi, pėrcjellės tė udhėtimit tim. Unė i respektoj ata sa ata
mė respektojnė mua. Unė i dua ata ma shumė se qė mė donė ata mua. Dhe unė
nuk shoh ndonjė ndryshim: ata janė potencialisht ēdo gjė qė ėshtė e mundur
pėr qeniet njerėzore, potenciali i tyre ka qenė gjithmonė vetėm se nuk ėshtė
shfrytėzuar.
Kjo ėshtė hera e parė
nė botė qė dikush ėshtė duke thėnė: njerėzit e mi janė miqtė e mi. Unė nuk
i detyroj sanjasinėt e im, ata mė obligojnė mua duke mė pranuar si
mik tė tyre. Ata kanė tė drejtė tė mė refuzojnė.
Pyetja e pesėmbėdhjetė
Dje ju e shpjeguat
trininė e shenjėt tė vėrtetė si ekzistencė reale. E bukura dhe e mira. Pse
nuk ėshtė pėrfshirė dashuria?
Dashuria ėshtė
pėrfshirė. Kjo ėshtė pjesė e bukurisė, kjo ėshtė arsyeja pse ajo nuk ėshtė
emėruar mė vete. Ajo ėshtė syri i dashurisė qė e zbulon bukurinė, ajo ėshtė
bukuria qė provokon dashurinė nė ju. Ata janė njė fenomen.
Pyetja e
gjashtėmbėdhjetė
A keni parė ndonjė
ngjashmėri midis Helmut Kohl dhe Ronald Reagan?
Nuk ka dy persona tė
janė tė ngjashėm, se ėshtė kundėr ligjit tė natyrės. Natyra prodhon individė
tė vetėm unik. Ronald Reagan ėshtė Ronald Reagan. Kancelari gjerman ėshtė
kancelar gjerman. Nuk ka asnjė ngjashmėri.
Vetėm njė lidhje unė
mund tė shoh: kancelari gjerman ėshtė vetėm njė kukull e Ronald Regan.
Pyetja e
shtatėmbėdhjetė
Ju thatė se Shtetet e
Bashkuara kanė fashizmin mė tė madh. Ēfarė ka Gjermania?
Unė vetėm thash se
kancelari gjerman ėshtė njė kukull e Ronald Reagan, dhe qeveria gjermane po
ndjek kursin e qeverisė amerikane. Kjo ėshtė fashiste.
Por pėr shkak tė
luftės sė dytė botėrore dhe Adolf Hitlerit, fjala fashizėm ose nacizėm
ėshtė bėrė aq e dėnuar sa qė qeveria gjermane duhet tė mbajnė maska nė tė
njėjtėn mėnyrė si qeveria amerikane qė ėshtė duke bėrė, por ka pretendime tė
bėhet demokratike.
Nė fakt, kjo ėshtė
shumė e vėshtirė pėr ēdo qeveri tė jetė demokratike, pėr arsye tė thjeshtė
se pushteti korrupton, dhe pushteti absolut korrupton absolutisht.
Pyetja e tetėmbėdhjetė
Gjermanėt e njohin
mirė dashurinė e tyre pėr udhėtim dhe bėjnė plane. Ata gjithashtu flasin
shumė se si dėshirojnė, shumė ma shumė, ta jetojnė jetėn e tyre, por kurrė
nuk i realizojnė planet e tyre. A mund tė komentoni rreth kėsaj ju lutemi?
Kjo ėshtė e vėrtetė
pėr tė gjithė, jo vetėm pėr gjermanėt. Tė gjithė ėndėrrojnė, planifikojnė
pėr ēastet e shpenzuara tė cilat nuk kanė mundur ti jetojnė. Shumė njerėz e
realizojnė atė, qė nuk e kanė bėrė sa kanė qenė tė gjallė, tek kur tė vdesin
por atėherė bėhet vonė.
Kėshtu qė mos i dėnoni
panevojshėm gjermanėt; ky ėshtė njė fenomen njerėzor, njėjtė ėshtė nė gjithė
botėn. Ēdokush planifikon pėr vitin tjetėr. Vetėm njerėzit e Lindjes janė
ata tė cilėt planifikojnė pėr jetėn e ardhshme! Por askush nuk brengoset pėr
momentin e tashėm, i cili ėshtė i vetmi realitet.
Nėse dėshironi tė
jetoni, jetoni tani dhe kėtu.
Nėse nuk dėshironi tė
jetoni, ju mund tė vazhdoni tė krijoni sa ma shumė ėndrra dhe fantazi qė
ėshtė e mundur. Tė gjitha fantazitė, tė gjitha ėndrrat, tė gjitha
planifikimet pėr tė ardhmen sjanė asgjė tjetėr pėrveēse vetėvrasje e
ngadalshme.
Pyetja e
nėntėmbėdhjetė
Si ėshtė e mundur tė
jesh impulsiv dhe t'i kesh ndjenjat si: zemėrimi, pikėllimi apo xhelozia,
duke mos i lėnduar tė tjerėt dhe duke mos i shtypur kėto ndjenja?
Perėndimi absolutisht
e injoron shkencėn qė quhet meditim; pėr kėtė arsye kėto probleme rrjedhin.
Kėto nuk janė probleme reale, kėto janė vetėm simptome. Kėto janė simptome
tė mendjes jo-meditative.
Nėse ju mund tė
meditoni, nėse mund tė krijoni distancė tė vogėl midis mendjes suaj dhe
qenies suaj, nėse mund ta shihni dhe ta ndjeni dhe tė keni pėrvojė se ju nuk
jeni mendja juaj, do tė ndodh njė revolucion i hatashėm brenda jush. Nėse ju
nuk jeni mendja juaj, atėherė ju nuk mund tė jeni xhelozia juaj, atėherė ju
nuk mund tė jeni pikėllimi juaj, atėherė ju nuk mund tė jeni zemėrimi juaj.
Atėherė ato mbesin
vetėm atje, pa lidhje me ju, ju nuk jepni kurrfarė energjie pėr to. Ato janė
me tė vėrtetė parazitė qė jetojnė nė gjakun tuaj, sepse ju jeni identifikuar
me mendjen. Meditim do tė thotė mosidentifikim me mendje.
Kjo ėshtė njė metodė e
thjeshtė, jo diēka komplekse qė vetėm disa njerėz mund tė bėjnė. Vetėm
qėndro nė heshtje nė ēdo kohė, ēdo moment, dhe shiko. Mbyll sytė e tu dhe
vrojto se ēfarė po ndodh. Vetėm bėhu njė vrojtues. Mos gjyko se ēfarė ėshtė
e mirė, ēfarė ėshtė e keqe, kjo nuk duhet tė jetė, kjo duhet tė jetė ...
Jo gjyqtar, ju thjesht
jeni vrojtues.
Kjo merr pak kohė pėr
tė arritur nė vrojtim i plotė. Dhe nė momentin qė ju bėheni njė vrojtues i
pastėr, ju do tė mbeteni tė habitur qė mendja ėshtė zhdukur.
Ekziston njė
proporcion: nė qoftė se ju jeni vetėm njė pėr qind vrojtues, atėherė
nėntėdhjetė e nėntė pėr qind ėshtė mendje. Nėse jeni dhjetė pėr qind
vrojtues, atėherė nėntėdhjetė pėr qind ėshtė mendje. Nėse jeni nėntėdhjetė
pėr qind vrojtues, atėherė vetėm dhjetė pėr qind e mendjes mbetet.
Nėse jeni njėqind pėr
qind vrojtues, atėherė nuk ka mendje - nuk ka hidhėrim, inat, xhelozi -
vetėm qartėsi, qetėsi, bekim.
Pyetja e njėzetė
Nė njė intervistė qė
keni dhėnė vitin e kaluar keni thėnė se komunat janė dėshmi tė mėsimeve
tuaja. A vlen kjo ende apo keni tė shtoni diēka tė re, pavarėsisht nga fakti
se komuna nė Oregon ėshtė mbyllur dhe shumė ndryshime kanė ndodhur nė
komunat evropiane?
Kjo ėshtė ende e
vlefshme - por kjo nuk do tė thotė se asnjė ndryshim nuk do tė ndodh.
Nė fakt, ndryshimet
ndodhin vetėm kur diēka ėshtė e vlefshme. Gjėrat jo reale nuk ndryshojnė;
vetėm gjėrat e vėrteta ndryshojnė. Njė lule plastike mbetet gjithmonė e
njėjtė, por njė trėndafil i vėrtetė ndryshon.
Ēfarėdo qė unė kam
thėnė pėr komunė ėshtė e vėrtetė, ende e vėrtetė. Dhe ndryshimet qė ndodhin
janė duke bėrė komunėn mė tė gjerė, mė tė madhe, mė tė hapur.
Tash pėrpjekjet e mia
janė qė komuna tė mos jetė e hapur vetėm pėr sanjasinėt. Ajo duhet tė
jetė e hapur pėr tė gjithė qė kanė njė raport me mua - ai mund tė mos jetė
sanjasin, i cili ka njė ndjenjė pėr mua - ai mund tė mos jetė
sanjasin.
Pėrpjekje ime nuk
ėshtė pėr tė krijuar njė shoqėri alternative; pėrpjekje im ėshtė pėr ta
ndryshuar tėrė shoqėrinė nė njė komunė tė madhe botėrore. Nė kėtė mėnyrė
shumė ma shumė ndryshime do tė ndodhin, shumė ma shumė dyer do tė hapen dhe
dalėngadalė unė do ta fus tėrė botėn brenda. Unė nuk dua qė dikush tė jetė i
varfėr dhe tė lihet jashtė nė tė ftohtė, derisa komuna ime ėshtė aq e
ngrohtė, aq e gjallė, aq e gėzuar. Unė nuk dua dikush ta humbė kėtė mundėsi.
Pyetja e njėzet e njė
Njė ditė ju thatė se
jeni pasqyrė. Ēfarė shihni kur e shikoni veten tuaj nė pasqyrė nė banjo nė
mėngjes?
Asgjė!
Pyetja e njėzetė e dy
J. Krishnamurti vdiq
tė hėnėn e kaluar, nė Oxhai, Kaliforni. Nė tė shkuarėn keni folur pėr tė si
njė qenie tjetėr e ndritur. Ju lutem dėshironi ta komentoni vdekjen e tij?
Vdekja e njė tė
ndrituri si J. Krishnamurti ska asgjė pėr tė qenė i pikėlluar rreth kėsaj,
kjo ėshtė diēka qė duhet tė festohet me kėngė e valle. Ky ėshtė njė moment
gėzimi.
Vdekja e tij nuk ėshtė
njė vdekje. Ai e di pavdekėsi e tij. Vdekja e tij ėshtė vetėm vdekje e
trupit. Por J. Krishnamurti do tė vazhdojė tė jetojnė nė vetėdijen
universale, pėrgjithmonė e pėrgjithmonė.
Fund i kapitullit tė
tetė
(1)
(2)
(3)
(4)
(5)
|