USHQIMI OPTIMAL
Ky lloj i ushqimit tek ne nė
Kosovė si dhe nė viset gjithėshqiptare ėshtė tejet i panjohur dhe i paqartė.
Edhe unė e kamė shumė tė vėshtirė pėr ta praktikuar kėtė lloj ushqimi, sepse
e tėrė mėnyra e tė ushqyerit tek ne ėshtė definitivisht e kundėrt me
ushqimin optimal. Nuk ka mundėsi qė familja tė edukohet menjėherė nė mėnyrėn
e tė ushqyerit tė tillė dhe qė mėnyra e vjetėr e tė ushqyerit tė ndryshojė
brenda njė kohe tė shkurtėr. Problemi kryesor ėshtė se tė tjerėt nuk mund
ti frymėzosh e ti edukosh nė mėnyrėn e dėshiruar, prandaj, mu pėr kėtė,
gjėrat e reja janė vetėm ēėshtje individuale, e jo kolektive.
Nė familjet shqiptare tradita e tė
ushqyerit gjithsesi se ėshtė nė ndryshim e sipėr. Kuzhina shqiptare ėshtė
duke u shndėrruar edhe nė kuzhinė moderne, por sigurisht se jo edhe nė
kuzhinė tė shėndoshė. Nė jetėn e pėrditshme ne duhet tė pranojmė se po
ballafaqohemi me probleme shėndetėsore dhe me sėmundje tė njėpasnjėshme,
sėmundje tė cilat mjekėsia moderne sot po i quan sėmundje tė civilizimit.
Krahas mjekėsisė dhe teknologjisė
supermoderne, sėmundjet tek njerėzimi nuk dinė tė ndalen, por vetėm sa
shkojnė e rriten gjithnjė e me shumė PSE...?
Mjekėsia e sotme merret me ndaljen
dhe shėrimin e sėmundjes, por jo edhe me parandalimin e saj. Si duket, me
masat preventive nuk di tė merret askush as pacienti as mjeku!
Sot ne ushqehemi sa tė duam e si
tė duam, por rrallėkujt i shkon mendja se nėse han mė tepėr se qė duhet, ajo
ėshtė njė lloj ngarkese me tė cilėn organizmi mundohet pa pasur nevojė.
Pėrse njeriu nuk ėshtė i kujdesshėm sa duhet...?!
Vlen tė pėrmend njė argument tė
mjeshtėrve shaolinė tė kungfusė japoneze. Ata me ushqim janė shumė tė
kujdesshėm, sepse ushqimin nuk e pėrdorin vetėm si ushqim, por e kanė edhe
njė lloj rituali meditativ. E kanė edhe njė veti tė shėndoshė sa i pėrket
principit tė jetės: Ata nuk flasin kot, nuk mendojnė kot, nuk shikojnė kot,
nuk hanė e pinė kot ose tepėr, pra shaolinėt janė shumė tė disiplinuar sa i
pėrket artit tė jetės.
Siē duket i tėrė sistemi
civilizues, duke filluar nga sistemi i bujqėsisė moderne, i mjekėsisė, e
deri tek administrimi politik, ėshtė zhvilluar jo ashtu si i pėrshtatet
njerėzimit dhe sistemit planetar. Sot njerėzimi ende nuk e ka zgjidhur
problemin e energjisė regjenerative, ende, madje edhe nė kėtė shekull, i
tėrė njerėzimi varet nga energjia atomike, nga ajo e qymyrit si dhe e lėndės
djegėse me origjinė fosilesh (nafta, benzina etj.). Ēdo energji qė sėshtė
energji regjenenative liron gazra helmuese nė atmosferėn e mrekullueshme.
Deri kur civilizimi duhet ta pėrmirėsojė kėtė gabim shumėshekullor?
Shpenzimi i energjisė sė pastėr ėshtė problemi mė i rėndėsishėm i tėrė
njerėzimit. Nėse dimė ta zgjedhim kėtė problem sa ėshtė pa u bėrė vonė, do
tė ruhet i tėrė sistemi ekologjik nė Planet; ky princip ėshtė bazė e ciklit
natyror.
Edhe njeriu e ka problemin e
energjisė pėr zhvillimin dhe jetėn e tij
Mjekėsia e sotme thotė: Njeriu
ushqehet pėr ti plotėsuar nevojat muskulore dhe energjetike. Kjo ėshtė
shumė me rėndėsi pėr tu kuptuar, sepse janė dy forma tė tė ushqyerit qė i
japin kuptim shumė tė qartė rolit tė ushqimit. Studimet mbi ushqimin
dallojnė materiet e rėndėsishme qė shėrbejnė pėr plotėsimin e nevojave
muskulore, si dhe materiet qė shėrbejnė vetėm pėr energji, dhe kjo tregon se
materiet ushqyese mund tė ndahen nė dy grupe: Materiet ushqyese pėr
ndėrtimin e muskujve dhe materiet ushqyese pėr djegien e energjisė.
Gjithmonė ėshtė lehtė pėr tu
kuptuar se ēka dhe sa duhet tė hamė. Unė mendoj se kjo ėshtė esenciale pėr
tu kuptuar. Ndėrkaq, njeriu duke vazhduar kėrkimet, harron se nė kėtė rast
janė vetėm dy principe qė kanė tė bėjnė me ushqimin, e kėto janė:
-Principi i ushqimit pėr
ndėrtimin e muskujve
dhe
-Principi i ushqimit pėr
djegien e energjisė.
Principi i ushqimit pėr ndėrtimin
e muskujve nėnkupton se materiet e ndryshme janė furnizuese me minerale,
vitamina dhe shumė elemente tjera kimike e biologjike (pothuajse tė
panumėrta) qė i duhen zhvillimit trupor. Njeriu furnizohet nga bimėt e
gjelbra, perimet, pemėt, prodhimet shtazore dhe nga pijet e ndryshme. Kėtu e
kemi tė qartė se materiet ushqyese qė deponohen nėpėr inde eshtėrore dhe
muskulore, ato deponohen pėr njė kohė bukur tė gjatė, sepse qelizat trupore
jetojnė edhe 6 muaj, kurse qelizat nervore dihet se janė edhe tė pėrjetshme.
Qelizat trupore dita-ditės rriten dhe gjenerohen pa u ndalur, e organizmi
gjithnjė ka nevojė pėr materie ushqyese.
Unė e di nga pėrvoja dhe nga ajo
qė kam mėsuar se nuk ėshtė me rėndėsi qė tė ushqehemi shumė me vitamina ose
minerale tė ndryshme; nėse teprohen janė edhe shumė tė dėmshme pėr shėndetin
e njeriut, sepse mineralet dhe vitaminat e tepėrta mund tė bėhen edhe
ngarkesė e panevojshme nė trupin e njeriut. Vetėm yndyrat janė materie
ushqyese tė nevojshme pėr ta ruajtur gjendjen e energjisė sė pėrditshme;
furnizimi me energji kėrkohet tė jetė i pandėrprerė, sepse ajo i duhet vetė
organizmit nė tėrėsi dhe vetė strukturės trupore.
Energjia harxhohet aty pėr aty,
plus prej saj organizmi krijon edhe rezerva tjera tė yndyrave pėr mė vonė.
Mineralet e ndryshme dhe vitaminat
nuk janė si yndyrat qė harxhohen shpejt; ato ruhen dhe shėrbejnė pėr shumė
ditė tė tėra.
Principi i tė ushqyerit pėr
energji ėshtė i thjeshtė, gjithēka ēfarė hamė pėrmban nė vete edhe
karbohidrate (sheqerna), proteina, albumina dhe yndyra tė freskėta.
Le tė kuptohet, pra, se mineralet
dhe vitaminat e ndryshme deponohen nė pjesėt trupore pėr ndėrtimin e trupit,
kurse karbohidratet, albuminat dhe yndyrat deponohen pėr njė afat shumė tė
shkurtėr ose harxhohen menjėherė duke u shndėrruar nė energji.
Energjia ėshtė pothuajse gjithēka,
sepse i tėrė mekanizmi trupor duhet tė lėvizė e tė zhvillohet pa u ndalur,
si njė fabrikė gjigante. Energjia i jep fuqi lėvizėse trupit tė njeriut. Ajo
ėshtė faktor i rėndėsishėm pėr zhvillimin dhe civilizimin njerėzor. Energjia
e fut nė lėvizje tėrė universin.
Kur bėhet fjalė pėr energjinė
duhet ti marrim gjėrat shumė seriozisht. Prandaj njeriu duhet ti kushtojė
shumė rėndėsi energjisė sė pastėr. A thua, a ka energji tė pastėr dhe tė
papastėr? Unė gjithmonė ia kamė bėrė vetes kėtė pyetje. Ne dimė se teknikat
motorike e pėrdorin naftėn dhe benzinėn pėr ti vėnė nė lėvizje ato. Nafta
dhe benzina, para shumė vitesh, kanė qenė shumė mė tė papastėr se sot,
prandaj kanė pasur edhe shumė mė pak fuqi lėvizėse se qė kanė sot. Ndėrkaq
sot janė shumė mė tė pastra, prandaj edhe shumė mė tė fuqishme pėr ti vėnė
nė lėvizje mjetet motorike. Ditėve tė ardhshme lėndėt djegėse pėr fuqi
motorike do te bėhen edhe mė tė pastra dhe do tė kenė fuqi mė tė madhe
tėrheqėse. E, derisa lėndėt djegėse pėr mjetet motorike po pėrsosen, pėr
njerėzimin sa shkojnė e pėrkeqėsohen ato; kėtė fenomen deri mė sot askush
nuk e ka marrė si ēėshtje serioze.
Derisa njeriu vazhdon dhe nuk merr
masa pėr ta pėrmirėsuar faktorin energjetik, ai edhe mė tutje do tė vuajė
nga pasojat shėndetėsore.
Njė nga pasojat e civilizimit
modern ėshtė edhe kjo se njerėzimi nuk ushqehet pėr ta shuar urinė, por
ushqehet edhe pėr ti plotėsuar nevojat e oreksit. Ushqimin sot njeriu nuk
detyrohet ta kėrkojė nė natyrė, por ai e gjen tė gatshme nė shitore ose nė
frigoriferė. Deri mė tani njerėzimit nuk i ka interesuar fare se ēfarė
ushqimi ha, por a ka mjaft pėr tė ngrėnė.
Por mėnyra e tė ushqyerit sa vjen
e ndryshohet nė planetin tonė. Ndryshon teknologjia, elektronika, ndryshon
industria, ndryshojnė pijet, ushqimet e ndryshme dhe nuk ėshtė pėr tu
habitur se ndryshon jeta shėndetėsore e njeriut.
Gjithnjė dalin nė prodhim pije tė
reja dhe lloje tė specialiteteve tė panjohura ushqimore. Njeriu, do apo nuk
do, nė mėnyrė tė pavetėdijshme u nėnshtrohet mundėsive tė reja. Mu pėr kėtė
shkak ai nė njėfarė mėnyre bėhet konsumues i ushqimeve dhe i pijeve moderne.
Ushqimet dhe pijet janė jo-biologjike, tė helmuara me njė masė tė lejuar nga
ministria bujqėsore, nga ministria e shėndetėsisė dhe nga administrata mė e
lartė shtetėrore. Helmet nga preparatet e ndryshme dozohen deri nė njė masė
qė njeriu tė mos vdesė menjėherė, por ska dert nėse sėmuret dhe pėr kėtė
faji si bie askujt, pėrveē atij qė sėmuret dhe vdes gjatė lėngimit tė
gjatė.
PĖRPARĖSITĖ E USHQIMIT
OPTIMAL
Trupi ynė e di vetė se ēfarė i
duhet pėr tė ngrėnė, sa dhe kur. Ushqimi optimal ėshtė shumė i natyrshėm dhe
shumė i shėndoshė.
1. Ky lloj i ushqimit nė mėnyrė
gjenerale i pėrmirėson tė gjitha llojet e sėmundjeve dhe shėron shumė
sėmundje pa ndihmėn e mjekėsisė moderne.
Ia dėrgon organizmit vlerat mė tė
larta biologjike dhe stabilizon gjithēka qė nuk ėshtė nė rregull nė trupin e
njeriut.
Ēdo sėmundje e njeriut kėrkon pėr
shėrim specialistėt e vet p.sh. sėmundja e zemrės, e mushkėrive, e tensionit
etj. Kurse ushqimi optimal i ndihmon shėrimit tė tė gjitha llojeve tė
sėmundjeve. Ushqimi optimal i jep trupit tė njeriut energji tė pastėr dhe
fuqi, njėherazi pėrmirėson gabimet e mėparshme, duke i shėruar ato me
metodat mė tė thjeshta qė ekzistojnė dhe nė mėnyrė biologjike.
2. Me dietėn optimale mund ta
normalizojmė peshėn. Nėse e mbajmė dietėn 100% mund ti humbim nė javė 1.5
kg ose nė muaj rreth 8 kg peshė. Ata qė janė tė trashė, e normalizojnė
shumė peshėn, kurse ata qė janė tė hollė po ashtu e pėrmirėsojnė peshėn.
3. Ushqimi optimal pėrpos se e
shėron njeriun, i jep energji, fuqi dhe vitalitet. Truri furnizohet mė mirė
me energji, funksionon mė mirė dhe mė logjikshėm.
4. Ushqimi optimal ėshtė mė i lirė
se ēdo ushqim tjetėr, sepse kėrkesat e ushqimit janė shumė mė tė vogla dhe
tė mjaftueshme. Dhe, mė e rėndėsishmja ėshtė se nuk do tė sėmuremi fare, do
tė mbesim tė shėndoshė dhe do tė kursejmė para.
5. Ushqimin optimal ėshtė lehtė
pėr ta bartur dhe pėr ta ngrėnė, nuk ėshtė nevoja pėr tė blerė shumė pemė
dhe perime.
Ushqimi optimal bėn tė ngrihet, tė
konservohet pėr njė kohė tė gjatė dhe bėn tė fėrgohet, ėshtė fjala pėr
yndyra dhe albumina; koha dhe energjia kursehen shumė.
6. Ushqimet artificiale tė
ėmbėlsuara ushqimi optimal nuk i lejon fare, kurse ushqimet e pasura me
karbohidrate i kufizon nė minimum. Prodhimet shtazore janė furnizueset mė tė
mira me energji, me vitamina si dhe materie mė tė domosdoshme tė trupit tė
njeriut.
FUNKSIONET SOCIALE TĖ
DIETĖS OPTIMALE
Ushqimi optimal nė shikim tė parė
duket si i papranueshėm. Mendohet se si ēdo ditė tė hahen vezė, djathė,
gjalpė, kajmak etj. Por pse atėherė tė hamė shumė pa nevojė? Ushqimet
artificiale na ngopin e na stėrngopin derisa sėmuremi rėndė! Pėrse tė
stėrngopemi pa nevojė?! Ka shtazė qė tėrė jetėn ushqehet vetėm me mish ose
vetėm me bar. Pse vetėm njeriu e thyen kėtė parim tė tė ushqyerit?!
Makinave me fuqi motorike, pėr
djegien e energjisė, iu duhet vetėm benzina, kurse njeriut pėr djegien e
energjisė i duhet vetėn yndyra, e jo karbohidratet. Nė kėtė rast njeriu
duhet ta ndajė mendjen ose ti pėrdorė yndyrat ose karbohidratet.
Shprehitė e sotme tė tė ushqyerit
janė skandaloze. Ēdo ditė hamė e pimė vetėm e vetėm pėr ta shoqėruar dikė
ose pėr ti shijuar ėmbėlsirat helmuese pėr organizmin tonė.
Vazhdon...
(1)
(2)
(4)
(5)
(6)
(7) |