TĖ USHQYERIT E GRAVE SHTATZĖNA DHE TĖ
FĖMIJĖS
Gruaja shtatzėnė nuk ėshtė e thėnė patjetėr qė
ta ndėrrojė dietėn optimale. Mund ta rritė sasinė e ushqimit, por jo nė masė
tė tepruar. Gruaja shtatzėnė duhet ta ruajė gjendjen shėndetėsore: tė
dhėmbėve, tė veshkave si dhe peshėn e trupit ta mbajė normale.
3 - 4 javė para lindjes mund ta rrisė dozėn e
ushqimit tė karbohidrateve prej 100 nė 150 gramė nė ditė.
Edhe disa tė dhėna tė rėndėsishme qė duhet
ti kemi nė mend:
100 gramė albumina mund tė shndėrrohen nė 52
gramė karbohidrate.
Trupi i njeriut nuk i rezervon albuminat.
Mishi edhe pse zihet nuk i humb aminoacidet.
Acidet e albuminave treten brenda 6 orėve.
Krejt organet e brendshme tė njeriut pėrbėhen
prej albuminave: truri, veshkat, zemra, mushkėritė, flokėt, muskujt etj.
Yndyrat e patretshme tė bimėve lejohen tė
pėrdoren vetėm 1-2%.
Ushqimi mė i shėndosh ėshtė ai i cili ka shumė
kolesterinė, kuptohet pra nga prodhimet biologjike.
ATP - adenozintrefosfati ėshtė burimi i
energjisė kryesore qė e furnizon trurin e njeriut.
ATP - ja gjatė kreativitetit dhe lėvizjes fizike
aktivizohet dhe riparohet.
Tė gjitha llojet e karbohidrateve duhet tė
kufizohen nė minimum.
Krejt llojet e karbohidrateve dhe sheqernave tė
njėfishta apo tė dyfishta kanė nevojė pėr prodhimin e lartė tė insulinės.
Sa ma shumė insulinė qė organizmi detyrohet tė
prodhojė, aq mė shumė njeriut i kanoset rreziku nga sėmundjet kancerogjene.
Insulina e tepėrt e rrezikon njeriun nga
diabeti, arterioskleroza dhe shumė sėmundje tjera.
Karbohidratet janė shkaktare shumė tė rrezikshme
tė mosdjegies sė yndyrave, sidomos nė mbrėmje nuk bėn tė hamė karbohidrate.
Kur hamė ushqim tė dobėt, siē janė
karbohidratet, rriten kėrkesat e nevojave pėr albumina. Nėse hamė ushqim me
energji tė pastėr, siē janė yndyrat e shtazės, atėherė organizmi nuk ndjen
nevojė pėr albumina tė tepėrta.
Njeriut tė shendosh i duhen nė ditė nga 30 - 50
gramė albumina edhe atė nėse merren prej ushqimit biologjik.
Pėr djegien e karbohidrateve trupit i duhen
shumė vitamina tjera, minerale dhe enzime, kurse yndyra e shtazės i ka tė
gjitha me veti; dijeni, pra, sa tė dėmshme janė karbohidratet e tepėrta; mbi
50 gramė karbohidrate janė shumė tė rrezikshme pėr shėndetin e njeriut.
Duhet tė hamė, sepse e ndjejmė urinė, dhe do tė
hamė derisa tė ngopemi; albuminat na ngopin shpejt, kurse karbohidratet sa
mė shumė qė hamė aq mė shumė na bėjnė tė uritur.
Tė ushqyerit me enzime i plotėson kėrkesat e
pėrgjithshme tė materieve ushqyese; tė ushqyerit me vitamina nuk i plotėson
as pėr sė afėrmi nevojat e njeriut nė krahasim me enzimat tė cilat merren
drejtpėrsėdrejti nga yndyrat e shtazėve.
Mė e rėndėsishme ėshtė tė ushqehemi me enzime
sesa me vitamina.
Hemoglobina e transporton oksigjenin nėpėr fijet
indore-muskulore, hemoglobina ėshtė mė e vlefshme sesa hekuri. Enzimat
hemoglobinėn e gatshme mund ta marrin pėrmes ushqimit shtazor, si p.sh. nga
mishi i mėlēisė sė zezė; pėrse, atėherė, tė pėrpijmė kokrra tė industrisė
farmaceutike tė cilat na i preferojnė mjekėt!?
Nuk ka nevojė tė marrim injeksione nga mjekėt
pėr mungesė tė hekurit, por mjafton tė hamė hemoglobinėn e gatshme pėrmes
suxhukut prej gjaku. Shumė popuj gjakun e shtazėve nuk e hedhin, por e
ruajnė dhe e bėjnė suxhuk pėr shėndet natyror.
Mėlēia e zezė nuk i duron albuminat e tepruara,
nuk e do glukozėn, nuk do qė treglicoridet ti shndėrrojė nė kolesterinė.
Acidet janė 40 herė mė tė mira se glukozat.
Yndyrat e shtazės aspak nuk e mundojnė mėlēinė e
zezė, yndyrat thithen nga sistemi limfatik, dhe prej aty shpėrndahen nėpėr
qeliza ku brenda 15 - 20 minutash ato largohen nga gjaku.
Nė tė kuqtė e vezės nuk ka mundėsi tė zhvillohen
qelizat e kancerit.
Qelizat e kancerit zhvillohen vetėm nė
karbohidrate.
Perimet lakėrore janė tė rėndėsishme pėr
mbrojtjen e organizmit nga sėmundjet kancerogjene.
Ushqimi optimal i pėrmirėson dhe i shėron tė
gjitha sėmundjet e lehta dhe tė rėnda, pos atyre sėmundjeve qė e kanė bėrė
tė veten.
Ushqimi i rėndomtė ose aktual zhvillon rreth
3000 sėmundje, tė cilat kryesisht janė sėmundje tė civilizimit bashkėkohor.
Bujqit prodhojnė pemė dhe perime jo-biologjike qė janė shumė mė tė varfra me
materie ushqyese se ato prodhime qė prodhohen nga bujqit biologjikė. Shumica
e prodhimeve bujqėsore qė ne i hamė, jo vetėm qė janė tė tepėrta, por ka
prej tyre qė nuk janė tė domosdoshme pėr ti ngrėnė, madje janė tė shtrenjta
dhe me pak vlerė. Pra, shumė nga prodhimet bujqėsore nuk janė cilėsore pėr
ti ngrėnė, por janė cilėsore pėr ti parė.
EFEKTET ANĖSORE TĖ MUNDSHME GJATĖ USHQIMIN
OPTIMAL
Tek ata tė cilėt dietėn optimale e zbatojnė
100%, nė organizmin e tyre do tė bėhet njė ndryshim i madh dhe shumė
pozitiv; ndryshim i natyrshėm. Tek ata qė janė tė rinj dhe tė shėndoshė,
adaptimi i organizmit tė tyre me kėtė dietė do tė ndodhė brenda muajit,
kurse tek ata qė janė tė vjetėr ose tė sėmurė adaptimi me ushqimin optimal
mund tė zgjasė deri nė tre muaj. Duhet theksuar se nė kėtė rast ndodh njė
proces shumė normal nė organizėm, njė ndryshim pozitiv i dobishėm, dhe nė
kėtė rast nuk ka arsye qė dikush tė brengoset lidhur me ndryshimet qė
pasojnė; ēdo gjė ka pėr tė pėrfunduar mirė. Ndryshimet mund tė jenė:
Zvogėlimi i shijes nė ushqim: Nuk bėn tė
brengosemi, sepse organizmi ngopet nga yndyrat biologjike tė shtazėve; ato
kanė energji tė pastėr dhe tė fortė, njerėzit e rėndomtė ushqehen shumė me
karbohidrate, prandaj ata janė gjithmonė mė tė uritur.
Ngėrēi nė kėmbė: Organizmi ėshtė mėsuar tė marrė
nė vete shumė karbohidrate dhe nė fillim paraqiten disa simptoma tė ngėrēit,
por ato janė tė kalueshme; pėr tė mos u brengosur, bėnė qė gjatė drekės tė
hamė diēka nga karbohidratet dhe ai fenomen shpejt do tė kalojė.
Pengesat nė jashtėqitje: Nė fillim, derisa tė
adaptohet organizmi me ushqimin optimal, do tė paraqiten pengesat nė
jashtėqitje. Ata tė cilėt hanė ushqimin e rėndomtė janė mėsuar tė hanė
gjithēka shumė, ta ngarkojnė organizmin me mbeturina, mbeturina tė cilat
gjithmonė njeriun e detyrojnė tė ketė jashtėqitje tė shumta. Kurse me
fillimin e ushqimit optimal, njeriut nuk i duhen shumė pemė, perime,
brumėra, ėmbėlsira dhe shumė ushqime tė panevojshme. Pėr kėtė arsye nga
ushqimi i rėndomtė na ėshtė dashur tė hamė shumė dhe tė bėjmė jashtėqitje tė
shumta, kurse tash hahet shumė mė pak dhe ka jashtėqitje mė pak. Tjetra
ėshtė se yndyrat e shtazėve nuk pėrmbajnė pothuajse aspak mbeturina, ato
kanė mė shumė energji se sa mbeturina.
Pėr ta lehtėsuar jashtėqitjen bėn tė hamė ndonjė
kumbull tė terur ose mė sė miri, gjatė ushqimit, nė drekė ose nė mėngjes, nė
fillim mund tė hamė diēka prej pemėve ose ndonjė nga perimet turshi, si
p.sh.: tranguj, lakra ose lakra tė ziera. Kėto probleme bėhen tė
tejkalueshme, pasi tė mėsoheni me ushqimin optimal.
Aroma e pakėndshme e gojės: Pas fillimit tė
ushqimit optimal ndodhin disa procese tė domosdoshme ndryshimi nė
organizėm. Nga tė ushqyerit e mėhershėm fillojnė tė lirohen disa helme, e
pasi tė kalojė njė kohė disajavėshe organizmi zė tė pastrohet nga kėto helme
dhe pastaj mė nuk do ti vijė era e pakėndshme gojės.
Dhimbje e barkut: Nėse paraqitet dhimbja,
normalisht duhet tė kalojė brenda tri ditėsh. Nėse nuk kalon brenda tri
ditėsh, atėherė duhet kėrkuar tjetėrkund shkakun e kėsaj dhimbjeje.
Dhimbja e mėlēisė sė zezė: Nėse dikush ka rastėsisht zall
ose, siē thuhet, gurė nė idhėz, atėherė pėrmes ushqimit optimal organizmit i
rikthehet normaliteti funksional. Prandaj, nė njėfarė mėnyre organizmi
tenton tė vetėpastrohet ose tė rigjenerohet. Nėse gurėt nuk janė tė mėdhenj,
qė nė fillim tė ushqimit optimal ka mundėsi tė largohen nga mėlēia; e nėse
gurėt janė tė mėdhenj, ata nė kėtė rast tentojnė tė dalin, dhe dhimbja
rritet. Pėr tė mos e duruar dhimbjen, ėshtė mirė tė kėrkohet ndihma e mjekut
qė tė lehtėsohen dhimbjet ose ti largojmė sa mė shpejt gurėt nga mėlēia.
Ndjeshmėritė tjera mund tė jenė edhe tė kripės,
sepse gjatė ushqimit optimal njeriut i duhet shumė mė pak kripė. Shumė lloje
tė ushqimit qė hahen kanė kripė tė mjaftueshme pėr organizmin.
Nė Kosovė gjithkush e di se ēfarė kuzhine
pėrdoret. Fasule, patate, oriz, qepė, presh (purri), lakra, mish, vaj,
sheqer, pije tė llojllojshme me gazra e sheqer, bukė dhe brumėra me masė e
pa masė, shpageta e makarona, pica e pite etj. Kuzhina e Kosovės e ka pėr
traditė ti pėrdorė ushqimet me sasi shumė tė mėdha karbohidratesh (KH),
vajrat e bimėve, po ashtu edhe shumė sheqer nė kafe, ēaj etj. Ushqimet e
tilla janė bėrė aktuale dhe normale, kurse sipas ushqimit optimal janė tepėr
tė rrezikshme, shkatėrruese dhe vdekjeprurėse. Mund tė supozohet se
shumėkush tek ne nė Kosovė mund tė mos e marr seriozisht metodėn e ushqimit
optimal, por unė e them me plot pėrgjegjėsi se duhet tė marrim masa urgjente
dhe tė hamė ushqime biologjike, ti reduktojmė sheqernat e tepėrta,
kripėrat, vajin e bimėve, pijet me gazra e tė ėmbėlsuara me sheqerna kimike
etj.
Duam apo sduam ne duhet ti kushtojmė rėndėsi
shumė tė madhe ushqimit biologjik dhe duhet patjetėr tė vetėdijesohet
populli mbi bujqėsinė biologjike. Bujqėsia biologjike prodhimet e veta i ka
biologjike, sepse ajo nuk i stėrpik pemėt dhe fushat e veta me preparate
kimike, por nėse ėshtė nevoja vetėm me preparate biologjike. Plehrat
artificiale nuk i pėrdor fare, pėrdoren vetėm plehrat biologjike tė shtallės
ose tė prodhuara nga mbeturinat e gjelbra dhe kompostet e vetėpunuara.
Vazhdon...
(1)
(2)
(3) (4)
(5)
(7)
|