Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Tema tė tjera 2 - Sokrati edhe pas 25 shekujsh prapė do tė helmohej (4)

Bhagwan Shree Rajneesh - OSHO

 Shqipėroi: Valdet FETAHU 

      

SOKRATI EDHE PAS 25 SHEKUJSH PRAPĖ DO TĖ HELMOHEJ (4)

Kapitulli i njėzetetretė i ligjėrimeve tė filozofit tė madh Indian, OSHO (marr nga libri “Sokrati edhe pas 25 shekujsh prapė do tė helmohej”, qė ėshtė nė pėrkthim e sipėr nga V. Fetahu), qė u mbajt nė Greqi prej datės 19/02/86 deri mė 15/04/86

 

 

 

            Pyetja e shtatė

 

            Adoleshentėt vazhdojnė me ēoroditje nė modė – duke ndryshuar dukjen e tyre ēdo sezon. Ēfarė ėshtė ajo qė ata shprehin duke e bėrė njė gjė tė tillė?

 

            Kurrfarė tė keqe nuk ka nė kėtė. Kjo duhet t’ju lejohet atyre, pėr shkak se ata janė duke u ndryshuar, gjithēka nė ta po ndryshon. Ndryshimi i modės ėshtė thjesht njė shprehje e ndryshimit tė tyre tė brendshėm. Kjo ėshtė krejtėsisht e shėndetshme dhe e drejtė. Ata duhet tė lejohet dhe ndihmohen pėr tė ndryshuar sa herė qė ata duan. Sė shpejti ata do tė stabilizohen, pasi qė ndryshimet e tyre tė brendshme tė jenė stabilizuar. Deri nė moshėn 21 vjeēe gjėrat do tė stabilizohen.

            Pėr momentin, nė qoftė se ju nuk iu lejoni atyre tė ndryshojnė shprehjet e jashtme pastaj ndryshimet e tyre tė brendshme ju do tė krijoni tensione dhe ankthe nė ta. Le tė ndryshojnė. Kjo ėshtė e natyrshme. Kjo ėshtė koha kur aq shumė gjėra ndodhin brenda tyre - para se tė bėhen tė pjekur, tė rritur - e ata kanė nevojė pėr njė lloj tė shprehjes sė kėsaj. Ne mund t’ju ndihmojmė me ndryshime mė tė mira, por ne nuk mund t’i parandalojmė ndryshimet, ne mund tė jap vetėm atyre alternativa mė tė mira.

            Pėr shembull, ne mund t’iu japim atyre rroba tė mira, ēdo vit modelet e reja me rroba tė cilat nuk janė tė shėmtuar. Pėrndryshe ata do tė gjejnė rrugėn e tyre dhe tė bėhen hipika dhe tė bėjė tė gjitha llojet e gjėrave tė marra. Ata nuk do tė lahen, nuk do t’i lajnė dhėmbėt e tyre, ata do tė bėjnė marrėzira pėr shkak se ata janė, nė fund tė fundit, fėmijėt e njė bote tė re.

            Ne duhet t’ju japim atyre ndryshime. Ėshtė mė mirė t’ju japim ēdo gjatė muaj shembuj mė tė mirė – modele mė tė mira tė flokėve, sapun mė tė mirė, past dhėmbėsh mė tė mirė. Ēdo ndryshim do tė ndihmojė. Mos i detyroni ata t’i shkurtojnė flokėt sipas dėshirės suaj, jo, ofronju alternativa. Ēoni ata tek berberi dhe tregonju tė gjitha modelet e mundshme. Le tė zgjedhin ata; mos i detyroni ata.

            Nėse ju do t’i dėnoni, ata do tė bėhen punk (panker), ata do t’i shkurtojnė gjysmėn e flokėve dhe do ta mbajnė gjysmėn tjetėr, dhe gjysmėn tjetėr do ta ngjyrosin me ngjyra tė ndryshme. Ēfarė mund tė bėjnė fėmijėt e gjorė? I jepni atyre disa alternativa mė tė mira - muzikantė tė mirė, valltarėt mė tė mirė, pėrndryshe ata do tė bėhen pasuesit e Beatles.

            Tė gjitha kėto modele dhe gjėra tė ndryshme nuk do t’i ndihmojnė ata aq shumė se sa tė ishin prindėrit tė interesuar dhe mė tepėr t’i ndihmojnė ata. Prindėrit duhet t’iu ofrojnė atyre muzikė mė tė mirė klasike, piktura pėr tė bėrė, muzikė pėr tė luajtur, pėr tė vallėzuar, kjo ėshtė detyrė e tyre. Pėrndryshe, dikush tjetėr, shumica e tė cilėve janė njerėz pothuajse tė ēmendur ...

            Ju mė keni pyetur pėr pop kėngėtaren Madona. Ajo ėshtė njė femėr e bukur, por shikoni rrobat e saj tė gjitha llojet e arnave qė i ka varur pėrreth. Unė do tė doja ta takoja njėherė atė. Ajo ėshtė e bukur. ajo mund tė ketė talent tė madh pėr muzikė, pėr vallėzim, por ajo do tė shkoj njė ditė sikur Bitėllsat, sikur tė tjerėt qė vijnė e shkojnė. Adoleshentėt marrin gjithēka si njė modė. Ju nuk mund tė vareni nga ata; ata nuk janė serioz, ata thjesht janė eksperiment.

            Njė jetė e madhe ėshtė vėrė nė dispozicion tė tyre dhe ata janė duke eksperimentuar. Kjo ėshtė detyrė e prindėrve dhe mėsuesve dhe instituteve arsimore pėr t’i dhėnė atyre alternativa tė bukur, pėr tė dhėnė ndryshimet tė cilat mund tė ndihmojė nė rritjen e tyre, pjekurinė e tyre.

            Ju e dini shumė mirė se tani ėshtė shumė e vėshtirė pėr tė gjetur ndonjė hipi. A keni parė ndonjė hipi tė moshės dyzet vjeēe? A mendoni se tė gjithė vdesin pa i mbushur tridhjetė? Jo, kėta njerėz tė shkret, pas moshės tridhjetė vjeēe, kuptojnė se ata kanė humbur kohėn e tyre. Ata nuk kanė marrė ndonjė arsimim, ata kanė lėnė shkollėn pėr shkak se ishte nė modė. Ata jetonin nė papastėrti, shėmti, drogė, dhe nė momentin kur ata e kuptojnė atė - se ata kanė qenė tė budallenj - ata do tė kthehen nė jetė.

            Por kėto dhjetė vjet janė tė humbur pėrgjithmonė. Edhe tė kthehet nė jetėn normale ata nuk do tė kenė njė punė tė respektuar, tė njėjtat lehtėsira krijuese, sepse ata nuk janė tė aftė, ata nuk janė tė arsimuar. Ata nuk dinė ndonjė zeje dhe ata nuk kanė bėrė asgjė nė jetė e ata do tė vuajnė deri nė vdekje.

            Kush ėshtė pėrgjegjės pėr kėtė? Unė nuk mendoj se ata janė pėrgjegjės, sepse ata ishin shumė tė rinj, dhe pėrgjegjėsia nuk mund tė vihet mbi supet e tyre. Ne jemi pėrgjegjės. Ne kemi mund t’i japim atyre shanse mė tė mira. Ndoshta kėto dhjetė vjet ata mund tė kenė qenė menduar mė tepėr se enden si njė hipi nga Kabuli nė Katmandu, nga Katmandu nė Goa. Dhe pas Goa nuk ka askund ku tė shkohet…i tėrė udhėtimi ka pėrfunduar.

            Atyre kemi mundur t’i japim shans pėr tė kuptuar shkolla tė ndryshme tė meditimit - Sufizmi, Hasidism, Zen, Joga. Ata thjesht kanė pasė nevojė pėr diēka tė re, diēka emocionuese. Ju mund tė keni dėrguar ata nė Lindje pėr tė mėsuar Zen pikturėn, flautėn japoneze apo flautėn arabe apo flautėn indiane - ka instrumente tė ndryshme nė botė. Sė shpejti ata do tė kishin kuptuar se ėshtė koha pėr t’u kthyer pėrsėri nė botė dhe tė punojnė nė mėnyrėn tuaj. E ata do tė ishin kthyer me respekt, me disa zeje, me disa krijimtari.

 

            Pyetja e tetė

 

            Adoleshentėt kanė njė dėshirė tė fortė t’i pėrkasin grupit, pėr ēfarėdo. Pėr ēfarė duhet ky reflektim?

 

            Kjo ėshtė pėr shkak se ata mė nuk i pėrkasin familjes, dhe ata janė aq tė ri dhe aq tė frikėsuar tė jenė vetėm nė botė.

            Po mos tė ishte hendeku mes tyre dhe prindėrve tė tyre, nuk do tė kishte pasur nevojė pėr asnjė grup tė tillė. Ju mund tė shihni nė Lindje, ju nuk mund ta shihni kėtė lloj tė gjėrave duke ndodhur – hipika, pankera apo skinhedsa. Ju nuk do tė shihni fare se ngjanė gjėrat e tilla pėr arsyen e thjesht se fėmijėt i pėrkasin familjes. Ata i kanė rrėnjėt nė familje, ata nuk janė vetėm, nuk ka njė hendek tė tillė si nė Perėndim.

            Ky hendek nė Perėndim ka krijuar tėrė problemi. Atėherė ata duan t’i pėrkasin ndonjė grupi sepse ata ndjehen tė frikėsuar tė jenė vetėm. Ata janė shumė tė ri, shumė tė prekshėm, kėshtu qė ata fillojnė tė takohen me cilindo grup mė tė afėrt. Dhe dikush mund t’i shfrytėzoj ata. Ata mund tė jenė tė detyruar pėr tė bėrė krim – dhe ata po bėjnė krim – ata mund tė detyrohen nė drogė, tė shesin drogė, dhe ata po e bėjnė kėtė. dhe disa njerėz dinak mund t’i menaxhojnė kėto grupe pėr t’i shfrytėzuar tė rinjtė, tė gjitha vetėm pėr t’i takuar grupit. Pėr kėtė arsye, sė pari duhet tė hiqet hendeku.

            Sė dyti, ju duhet tė krijoni disa grupe tė tjera. Nė tė gjithė historinė ka pasur shumė. Pėr shembull, ka pasur njerėz qė i pėrkisnin shkollės sė Sokratit, tė rinjtė nė kėrkim tė vėrtetės. Tė gjithė nė Athinė qė kishin pak inteligjencė ishin nėn influencėn e Sokratit. Dhe ai nuk ishte i vetmuar: nė tė gjithė Lindjen ka pasur shumė sofist tė cilit e tėrė puna ėshtė pėr t’i mėsuar njerėzit se si tė argumentojnė. Mijėra njerėz tė rinj i pėrkisnin atyre shkollave sofiste vetėm pėr tė mėsuar argumentimin, argumentim shumė tė rafinuar.

            Nė Indi kemi pasur shumė shkolla – filozof tė ndryshėm propozonin filozofi tė ndryshme - dhe tė rinjtė ishin tė interesuar. Njerėzit e vjetėr kishte ra tashmė poshtė, tė rinjtė ishin breza nė lėvizje. Askush nuk i ndalonte ata, ata mund tė shkonin tek ndonjė mėsues. Ata mund t’i ndryshonin mėsuesit e tyre, ata mund tė mėsonin aq shumė, dhe nga mendimtarėt origjinal – jo si universitetet e shurdhra dhe tė vdekura tė sodit, ku ju gjeni vetėm profesor tė cilėt janė vetėm papagaj, asgjė origjinale.

            Ēdo mendimtar origjinal ėshtė njė universitet nė veten e tij, dhe mijėra  nxėnės rreth tij kishin mėsuar pėr ēdo gjė nė jetė nga njė kėndvėshtrim i caktuar - dhe jo vetėm qė e mėsonin atė, por edhe e jetėsonin atė, duke pėrjetuar atė para se ata ta praktikonin nė jetė. Pra, nė vend se tė bėheshin skinheds ata ishin me Nagarxhuna, ose me Basho, ose me Ēuang Cu, ose me Pitagorn, ose me Heraklitin, ose me Epikurin. Dhe kjo ishte diēka  e mrekullueshme.

            Sot ne nuk po iu japim asnjė alternativė. Faji ėshtė i yni. Dhe nėse ka njerėz si unė atėherė e gjithė shoqėria ėshtė kundėr tyre; ata nuk janė kundėr skinhed. Nė Gjermani ata vetėm patėn njė konferencė botėrore tė skinhedsave, pankerėve, krejt llojet e terroristėve, njė konferencė internacionale – dhe ata e lejuan konferencėn. Kėta njerėz janė tė dhunshėm; ata kanė vrarė njerėz, ata kanė minuar shtėpi, ata kanė rrėmbyer aeroplanė – dhe Gjermani iu lejon atyre njė konferencė! E pėr mua, ata bėjnė njė ligj qė unė nuk mund tė hy nė Gjermani.

            Tė rinjtė kanė ardhur tek unė, dhe njė familje e madhe ka lindur rreth botės. Ka njė pėrkatėsi e caktuar aty shumė e lirshme kėshtu qė askush nuk ėshtė rob; ēdokush ėshtė i lirė dhe sidoqoftė ai ndihet i sinkronizuar me mijėra njerėz tė tjerė.

            Unė mund t’i ndryshoj tė gjithė kėta terrorist, tė gjithė kėta skinhead nė sannjasin pa asnjė vėshtirėsi. Unė kam ndryshuar shumė hipika; ju tash nuk mund t’i njihni ata. Madje ata kanė harruar kur kanė ardhė herėn e parė tek unė… vetėm duke shkuar nga Katmandu pėr nė Goa. Poona ishte tamam nė mes tė rrugės – ata ndaleshin pėr tė parė se ēfarė po ndodh, ēfarė po zihej atje. Dhe mandej ata mendonin : “Ky djalosh duket tė jetė i avancuar” – dhe ata kanė qėndruar pėrgjithmonė. Ata harruan Goa, ata harruan ideologjinė e tyre hipi: dhe kur ata u bėnė sannjasin ata u bėnė persona krejtėsisht tė ri me vlera tė reja.

            Ne kem nevojė pėr mė shumė filozof endacak rreth botės, mėsues endacak rreth botės nė kėtė mėnyrė tė rinjtė mund t’i pėrkasin atyre dhe tė mėsojnė diēka, dhe tė pėrjetojnė diēka.

 

 

            Pyetja e nėntė

 

            Adoleshentėt shpesh kanė fantazi dhe ėndrra pėr tė ardhmen e tyre. Si mund tė bėhen ata mė realist?

 

            Ata nuk duhet tė jenė. Ėshtė njė kohė pėr fantazi, ėndrra, dhe kjo ėshtė e mirė pėr tė rinjtė qė tė ketė fantazitė dhe ėndrra, e jo duke i bėrė ato reale. Kjo do tė thotė qė ju jeni duke e shkatėrruar rinin e tyre dhe ju jeni duke i bėrė ata tė rritur para kohės sė tyre.

            Jo, ato ėndrra dhe fantazi janė pjesė e rritjes, ato do tė zhduken vetė. Jeta vetė do t’i bėjė ata realist, para se tė hyjnė nė jetėn, le t’i gėzojnė ėndrrat e tyre - sepse nė jetė ata kanė vetėm ankthe, vetėm mizeri dhe vuajtjet. Ata do tė bėhet shumė realiste, por ata gjithmonė do t’i kujtojnė ato ditė tė ėndrrave dhe fantazive si mė tė bukur. Ēfarė mund tė siguroj realiteti juaj nė vend tė ėndrrave dhe fantazive?

            Derisa nuk jeni tė gatshėm qė adoleshentėt t’i futni nė meditim… qė do t’i bėj ata realist, qė do t’i bėj ata utopist. Kjo do t’i bėj ata shumė mė tė rėnd pėr t’u pėrshtatur nė shoqėrinė tuaj tė kalbur se ėndrrat dhe fantazitė.

            Kėto ėndrra dhe fantazi nuk mund t’iu bėjnė asnjė tė keqe. Ato janė pjesė e jetės; ajo ėshtė se si tė rinjtė gjithmonė kanė ėndėrruar dha fantazuar. Lėrjani ėndrrat dhe fantazitė e tyre, dhe sė shpejti ata do tė jenė tė ngarkuar me obligime, punė, fėmijė, gra. Para se ata tė kenė pak kohė, le ta shfrytėzojnė atė nė fantazi, nuk ka kurrfarė tė keqe.

            Me aq sa unė jam i shqetėsuar, mendimi ime ėshtė se pėrvoja e tyre e kėsaj kohe ėndėrr do t’i ndihmojė ata pėr t’u kujtuar se jeta mund tė jetė  ndryshe, dhe nuk duhet tė jetė e mjerė, ajo nuk duhet tė jetė njė vuajtje. Ajo nuk ėshtė domosdoshmėrish njė mjerimi. Ata kanė jetuar bukur - dhe ato kanė qenė vetėm ėndrra. Ėshtė njė mundėsi qė tė ketė njė transformim tė vetėdijes nė tė cilėn ju mund tė keni pėrvoja shumė mė bukur se ēdo ėndėrr qė mund tė ju jap. Por shija e ėndrrave ėshtė e mirė, ajo do t’ju mbajė vigjilent se mjerimi fare nuk ėshtė. Diēka tjetėr ėshtė e mundur.

            Rinia ėshtė kohė pėr ėndrra dhe shpresa, dhe kur ju jeni tė humbur nė botėn e ashtuquajtur tė vėrtetė ato momente do t’ju kujtohen: “A ka ndonjė mėnyrė  reale tė gjeni njė gjendje tė qenies, tė paqes, qetėsisė, heshtjes dhe lumturisė?”

            Kėshtu qė unė nuk mendoj se ka ndonjė nevojė pėr tė ndryshuar atė.

 

            Pyetja e dhjetė

 

            Adoleshentėt po rriten me njė koncept tė caktuar tė vlerave tė jetės sė zezė dhe janė nė njė konfuzion pėr t’i klasifikuar tė gjitha se cilat janė – tė vėrteta, cilat janė tė rreme, cilat janė fiktive. Ju lutemi a mund t’ju jepni disa udhėzime atyre pėr t’i ndihmuar ata?

 

            Kjo duket pėr adoleshentė tė jetė e vėshtirė – dhe kjo ėshtė e sigurt se asnjė adoleshentė nuk kėrkon kėtė pyetje! Tė gjitha kėto pyetje janė fiktive. Ku ėshtė problemi nė kėtė? Adoleshentėt janė tė detyruar tė jenė tė pavendosur; pse ju jeni pas kėsaj tė dėshirshėm qė ata tė jenė me tė vjetėr se sa janė? Pse ju doni t’jua shkurtoni periodėn e rinisė?

            Ēdo shoqėri pėrpiqet disi pėr ta shkatėrruar rininė e tyre dhe t’i bėjė ata mė tė vjetėr para se ata tė jenė me tė vėrtetė tė vjetra. Unė nuk jam i interesuar ta bėj dikė mė tė vjetėr se qė ėshtė ai. Adoleshentėt do tė kenė kėtė problem, sepse ata janė adoleshentė, ata kurrė nuk e kanė jetuar jetėn. Pėr herė tė parė ata kanė hyrė nė jetė dhe ata do tė duhet tė mendojnė se ēfarė ėshtė e drejtė dhe ēfarė ėshtė e gabuar. Dhe ėshtė mė mirė tė mos i udhėzoni, sepse udhėzimet e juaja do t’i retardojnė ata.

            Nėse gjithė kohėn ju i thoni atyre: “Kjo ėshtė e drejtė, bėjeni!” e ata nuk bėjnė asnjė gabim, ata nuk do tė mėsojnė kurrė kurrgjė. Lėreni le tė bėjnė gabime dhe lėreni le tė mėsojnė nga gabimet. Mėsimi i vėrtetė vjen vetėm pėrmes gabimeve, dhe vendosmėria vjen vetėm pas – kur ju ngurroni shumė herė, bini shumė herė, ngriteni shumė herė. Ngadalė, ngadalė, njė maturi arrin tek ju.

            Ajo ėshtė po si njė pemė e re: nė erė do tė lėkundet, dhe ju filloni tė mė pyesni se si njė pemė tė mos lėkundet nė erė: “Mė jep disa udhėzime.” Jo, pema e re duhet tė lėkundet nė erė sepse ajo ia jep kėnaqėsinė e vallėzimit, dhe kjo ia jep sigurinė se edhe erėrat e forta nuk mund ta shkatėrrojnė atė, ta ērrėnjosin atė. Sa herė qė ajo pėrballet me erėrat, rrėnjėt e saj bėhen mė tė forta, ēdo takim ėshtė njė forcim. Ngadalė, ngadalė ajo do tė bėhet mė e madhe, dhe pastaj asnjė erė s'do ta lėkund atė, atėherė ju mund tė uleni nėn njė pemė dhe tė bėheni tė ndritur.

 

            Pyetja e njėmbėdhjetė

 

            Ju lutemi a mund tė bisedojmė pėr rininė dhe sportet, tė cilat sot kanė ndikim tė fortė nė jetėn e tė rinjve?

 

            Ky ėshtė njė lehtėsim i madh se kjo ėshtė pyetja e fundit, sepse kėta tė rinj mund tė vazhdojnė duke pyetur!

            Sportet janė pėrkryeshėm tė mira, dhe tė rinjtė duhet tė inkurajohen, jo vetėm tė jenė shikues njerėz tė tjerė qė luajnė, por tė jenė pjesėmarrės. Ēfarė po ndodh qė me mijėra njerėz janė vetėm duke shikuar, dhe vetėm disa njerėz, profesionistė, po luajnė. Kjo nuk ėshtė njė situatė e mirė. Ēdo i ri duhet tė jetė pjesėmarrės, sepse kjo do t’ju jep atyre shėndet, kjo do t’ju jep atyre njė gatishmėri tė caktuar, kjo do t’ju jep atyre njė inteligjencė tė caktuar, dhe kjo ėshtė krejtėsisht rinore.

            Por vetėm tė jetė njė shikues - dhe tė qėndrojė para televizorit - nuk ėshtė e drejtė. Pesė ose gjashtė orė tė ngjitur nė karrigen tuaj para televizori vetėm duke shikuar tė tjerėt duke luajtur futboll, apo ndonjė sport tjetėr, nuk ėshtė e drejtė. Kjo nuk ju jep ndonjė rritje. Pėrkundrazi, kjo ju bėn vetėm njė autsajder nė ēdo gjė, kurrė njė pjesėmarrės, kur ėshtė e nevojshme thellėsisht me qenė njė pjesėmarrės, tė involvuar, tė bindur.

            Kjo ėshtė e mirė qė njė herė pėr njė kohė tė shikohet se si ekspertė luajnė, pėr tė mėsuar - por vetėm pėr tė mėsuar, pėrndryshe, tė gjithė duhet tė jenė lojtar. Unė nuk shoh se ēfarė problemi ėshtė. Tė rinjtė duhet tė luajnė, edhe tė moshuarit, nė qoftė se ata mund tė gjejnė kohė, duhet tė luajnė. Edhe njerėz tė cilėt kanė dalė nė pension, tė cilėt duan tė jetojnė edhe mė shumė, duhet tė luajnė. Ne duhet tė gjejmė lojėra pėr ēdo grup moshe nė mėnyrė qė tė gjithė njerėzit, tėrė jetėn e tyre, tė jenė lojtarė - nė bazė tė moshės sė tyre, nė pėrputhje me fuqinė e tyre.

            Por jeta duhet tė jetė njė sport.

            Sporti ka njė gjė shumė tė bukur qė unė do tė doja qė ju ta mbani mend: ai na mėson se nuk ka rėndėsi se a je humbės, apo fitues. Ajo qė ėshtė e rėndėsishme ėshtė qė ju tė luani mirė, qė ju tė luani plotėsisht, qė ju tė luani intensivisht, qė t’i vėni tė gjitha tė juajat pa mbajtur asgjė prapa. Kjo ėshtė natyrė sportive. Tė tjerėt mund tė ngadhėnjejnė, nuk ka xhelozi, ju mund t’i pėrgėzoni dhe mund tė festoni fitoren e tyre. Krejt ēfarė ėshtė e nevojshme ėshtė qe ju nuk tė mos bllokoni, por ta vėni tėrė energjinė tuaja nė tė.

            E tėrė jeta juaj duhet tė jetė lozonjare.

            Kėshtu qė nuk ka asgjė tė keqe qė tė rinj tė interesuar nė sport. Personi i cili po pyet duket se ėshtė i interesuar qė ata duhet tė jenė tė gjithė nė shkollat ku mėsohet vetėm, historia, gjeografia, dhe tė gjitha llojet e pakuptimta tė cila nuk pėrdoren nė jetė. Sportet janė shumė mė tė rėndėsishme, shumė tė shėndetshme, shumė mė tė gjalla.

 

 

       Fund i kapitullit te njėzetetretė

 

(1)    (2)    (3)             (5)    (6)   (7)