|
Drejt idealit tė vėrtetė
Njeriu ka aftėsi dhe mundėsi tė pamohueshme tė
shkojė pėrpara, tė shkojė drejt idealit tė vėrtetė, t'i sendėrtojė ėndrrat e
tij dhe tė bėjė njė jetė tė qetė, tė rehatshme e tė arrijė sukses nė familje
dhe nė jetė.
Mirėpo, pėr tė arritur kėtė, ne gjithmonė duhet
tė jemi nė kėrkim tė vetvetes. Kthimi nga vetvetja duhet tė kuptohet kthim
nga e larta.
Tė jesh me vetveten, do tė thotė tė jesh me tė
tjerėt.
Duhet tė marrėsh guximin e t'i drejtohesh
vetvetes:
‑ nuk do tė shqetėsohem
‑ nuk do tė brengosem
‑ nuk do tė qaj
‑ patjetėr do tė fitoj
‑ jam gati tė pėrballoj ēdo sfidė nė jetė.
E vėrtetė ėshtė se disponimi i gėzueshėm ndihmon
organizmin tė luftojė me sėmundjen.
Mos u brengos pėr tė ardhmen, mendo se e ke
vetėm njė jetė, ajo duhet tė jetohet tash dhe dije se ēdo ēast i jetės ėshtė
i rėndėsishėm pėr ty.
Pyeteni veten, ēfarė mund tė jetė ajo mė e
keqja, nėse unė nuk mund ta zgjidh problemin tim?
Mos harro dėmin qė ia ja sjell vetes e familjes
me shqetėsime dhe brengosje.
Tė gjithė njerėzit kanė tė drejtė ta kenė
mendimin e vet
Nė mėnyrė objektive mblidh tė dhėnat pėr
brengosjen dhe, duke analizuar shkaqet e shqetėsimit, brengosja vetvetiu
zhduket.
Tė gjithė njerėzit kanė tė drejtė pėr mėnyrėn e
tyre tė vėshtrimit tė jetės dhe tė besimit.
Besimtari i vėrtetė e ka mė lehtė t'i pėrballojė
vėshtirėsitė, sepse ėshtė i bindur se Zoti nuk e ngarkon njeriun aq sa nuk
mund tė mbartė tė durojė.
Por, kėrkon prej teje:
‑ dije
‑ butėsi
‑ durim
‑ mirėnjohje.
Thuaji zemrės se frika nga vuajtja ėshtė mė e
keqe sesa vetė vuajtja.
Sepse, nė raste tė tilla, zemra vuan mė sė keqi.
Dhe dije, zemrės nuk ia ka aspak qejfi tė vuajė.
Nėse vetėm ankohesh, do tė humbasėsh edhe
shėndetin, edhe punėn, edhe familjen, edhe miqtė.
Nėse duam tė jemi besnikė ndaj dikujt, sė pari
duhet tė jemi besnikė ndaj vetvetes.
Jeta ėshtė njė lojė e paparashikueshme
Nėse mund tė eci vetė, unė do tė shkoj kudo qė
dėshiroj.
Por, para se tė vdes, do tė luftoj pėr jetėn dhe
pėr veten time.
Jeta ėshtė njė lojė e vrazhdė dhe e
paparashikueshme.
Jetė do tė thotė t'i nėnshtrohesh rrezikut, tė
rrėzohesh dhe tė ngrihesh.
Njeriu duhet tė besojė se ka pėr t'i mposhtur tė
gjitha vėshtirėsitė, falė:
- inteligjencės sė vet
- bukurisė sė vet
- fuqisė dhe vullnetit tė vet
- rinisė sė vet.
Respekto dhe mos u brengos
Duke punuar me njerėz, kam kuptuar se brengosja
pėr imtėsitė, qė na duken tė parėndėsishme, ėshtė njė nga problemet e mėdha
me tė cilat ata ballafaqohen nė jetė.
Si tė krijoni miq dhe tė fitoni simpatinė e
njerėzve?
Pėr tė krijuar miqėsi dhe pėr tė ndikuar nė tė
mirėn e vetes dhe tė shoqėrisė, duhet tė jemi:
-tė pastėr
‑ punėtorė
‑ tė respektuar
‑ tė sjellshėm
‑ tė edukuar
‑ tė mos ofendojmė
‑ tė vishemi mirė, po veshja jonė tė mos e
irritojė askėnd.
Nėse i respektojmė kėto rregulla, do t'i bėjmė
njė shėrbim tė mirė vetes, familjes dhe shoqėrisė.
Njerėzit na ēmojnė e na vlerėsojnė qė nė takimin
e parė me ta sipas asaj se:
‑ ēfarė bėjmė
‑ si dukemi
‑ ēka themi
‑ si e themi.
Ne gjatė jetės vėmė nė veprim vetėm njė numėr tė
vogėl rezervash trupore dhe mendore, ndėrkaq gjithmonė duhet tė synojmė
vlerat mė tė larta:
- arsimimin
‑ menēurinė
‑ vetėpėrsosjen
‑ ngritjen shpirtėrore.
Rruga e vetėpėrsosjes
Rruga e vetėpėrsosjes dhe e ngritjes shpirtėrore
ėshtė e vėshtirė, ajo kėrkon vullnet, vetėbesim, vendosmėri dhe sakrificė.
Ajo ėshtė e gjatė, pėrfundon vetėm atėherė kur
ne ikim nga kjo botė.
Ēelės i suksesit tė madh nuk ėshtė dituria, por
aksioni.
Problemi rėndom qėndron nė njė vijė tė hollė tė
mprehtė, ndėrmjet suksesit dhe humbjes.
Humbja mė e madhe pėr
njeriun pajtimi me tė keqen
Pėr njeriun e menēur ēdo ditė para tij lind njė
jetė tė re.
Pėrse t'ia prishim bukurinė ditės sė sotme, duke
u pėrpjekur t'i zgjidhim problemet e sė ardhmes.
E ardhmja ėshtė pėrplot dyshime dhe paqartėsi.
Tė ardhmen, askush nuk mund ta parashikojė.
A mund tė marrim mė tepėr nga jeta, duke menduar
nė radhė tė parė pėr ditėn e sotme?
Mė nė fund, logjika e shėndoshė mė tha se
shqetėsimi nuk do tė mė ndihmojė gjė.
Vite me radhė m'u desh tė zbatoja kėtė metodė tė
luftės me brengat.
Dhe, pėrnjėmend, ngadhėnjeva, lindėn nė mua
energji tė reja.
Derisa ne jemi pajtuar me mė tė keqen, nuk kemi
ēfarė tė humbim.
Miliona njerėz e kanė shkatėrruar jetėn e vet
ngaqė nuk kanė dashur tė ballafaqohen me tė keqen.
Nė vend se vetė tė pėrpiqen ta ndryshojnė jetėn,
ata i nėnshtrohen asaj, mbyllen nė vetvete, humbin besimin, i kaplon
depresioni, ankthi, pasiguria.
Filloni njė mėnyrė tė re tė jetės
Qetėsia ime shpirtėrore, fati, shėndeti dhe, mė
nė fund, edhe tė ardhurat e mia varen kryesisht nga ajo se sa i pėrvetėsoj
kėto tė vėrteta, qė janė tė pėrjetshme.
Nėse kėtė libėr e lexoni me qėllim qė tė mos
shqetėsoheni dhe tė filloni tė jetoni tė qetė, t'i flakni brengat e ta
ndryshoni vetveten, atėherė ēdo kapitull lexojeni me vėmendje.
Duke e lexuar, ndaluni shpesh dhe mendoni pėr
pėrmbajtjen e tij.
Pyeteni veten si dhe kur mund ta pėrdorni kėtė
apo atė porosi.
Mėnyra e tillė e leximit do tė jetė shumė mė e
mirė dhe mė e dobishme.
Lexoni duke e mbajtur nė dorė lapsin e kuq apo
ndonjė laps tjetėr tė thjeshtė.
Sapo tė hasni nė ndonjė porosi, tė cilėn mund ta
shfrytėzoni (mos e harroni), shėnojeni anash njė vijė.
Nė qoftė se ėshtė njė porosi shumė e
rėndėsishme, atėherė nėnvizojeni me + + + + (me pluse).
Megjithatė, ne kemi aftėsi tė jashtėzakonshme
pėr tė harruar, prandaj, qė tė mos ju ndodhė kjo edhe me librin tuaj tė
ēmuar, shfletojeni ēdo ditė, pėr tė begatuar jetėn tuaj.
Pėrdoreni atė sa herė qė keni mundėsi.
Nėse nuk veproni kėshtu, ju do t'i harroni
shpejt porositė e kėtij libri.
Me rėndėsi ėshtė qė ju tė pėrpiqeni tė krijoni
shprehi tė reja tė punės.
Nė tė vėrtetė, mendoni se po pėrpiqeni tė
filloni njė mėnyrė tė re tė jetės.
Tė mos na befasojė asgjė nė jetė
Pėr kėtė nevojitet kohė, durim dhe pėrvojė e
pėrditshme.
Mbajtja e shėnimeve do t'ju frymėzojė pėr
pėrpjekje mė tė mėdha.
Do t'ju duhen kėto shėnime, kur pas shumė
vjetėsh i gjeni rastėsisht dhe ju kujtohen.
Para se tė kaloni nė kapitullin tjetėr, ēdo
kapitull lexojeni dy herė.
Gjatė leximit, ndaluni shpeshherė qė ta pyetni
veten se si mund ta zbatoni ēdo kėshillė.
Nėnvizojeni ēdo kėshillė‑mendim tė rėndėsishėm.
Kėto parime zbatoni sa herė qė keni mundėsi.
Pėr ēdo javė analizoni ēfarė suksesesh keni
arritur.
Shikoni ēfarė gabimesh keni bėrė dhe ēfarė
mėsimi keni nxjerrė pėr tė ardhmen.
Tash, kur jam aq i zėnė me punė (siē ėshtė
angazhimi nė punė), kjo mė ndihmon pėr ta mposhtur shqetėsimin, mė nxit tė
pėrpiqem ta pranoj lehtė atė qė ėshtė e domosdoshme.
Puna ėshtė terapia mė e mirė, ėshtė njė kėshillė
qė pėrdoret nė vend tė ilaēeve.
Ēdo psikiatėr do t'ju thotė se puna ėshtė ndėr
ilaēet mė tė mira pėr nervat e sėmurė.
Fshehtėsia e fatkeqėsive tona ėshtė se ne kemi
bukur shumė kohė tė lirė pėr tė menduar a jemi apo nuk jemi tė lumtur.
Angazhohuni pėrherė me punė, ky ėshtė ilaēi mė i
mirė nė botė.
Ligji i natyrės nuk merret me cikėrrima.
Cikėrrimave nuk duhet t'u kushtojė kujdes as
njeriu qė ka halle, nėse dėshiron tė ruajė qetėsinė shpirtėrore.
Jeta ėshtė tepėr e shkurtėr qė ta harxhojmė pėr
cikėrrima.
Vazhdon...
(1)
(3)
(4)
(5)
(6)
(7)
(8)
(9)
(10)
(11)
(12)
(13)
(14)
(15)
|
