Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Meditime 2 - Ndriēimi i mendjes (8)

Shkruan: Abdirahim IDRIZI

 NDRIĒIMI I MENDJES (8)

     

      Dhe po qe se njeriu e jeton tėrė jetėn e vet nė mėnyrėn qė ēdo moment dhe ēdo fazė tė jetės sė vet e bėn gėzim‑dėfrim tė bukur, jeta bėhet shumė e thjeshtė, i tėrė planeti mund tė jetė plot gėzim dhe hare. Por, disa njerėz me seriozitetin‑interesat personale dhe grupore bėjnė qė jeta tė mos jetė e hareshme. Bėjnė qė askush tė mos qeshet, se jeta qenka mėkat, se u dashka tė vuash me seriozitetin tėnd.

 

  

 

            Jeta duhet tė jetė kėrkim ‑ jo lakmi

 

            Pra, mbaje nė mend:

            ‑ ti e mban pėrgjegjėsinė

            ‑ vetėm ti dhe

            ‑ askush tjetėr.

            Optimist‑besimtar ėshtė njeriu qė nė agim e ēel dritaren dhe thotė:

            ‑ O Zot, mirėmėngjesi ‑ sa bukur!

            Pesimisti e ēel dritaren dhe thotė:

            ‑ Mėngjes qenka!

            Ēdo gjė varet nga ti (dhe cili ėshtė dallimi).

            Disa mendojnė se unė jam i luhatshėm nė besim dhe nė punėn time nė islam. Pėr herė tė parė unė e sjell Zotin mė afėr njeriut, mė afėr sesa e ke zemrėn.

            Meqė Zoti nė tė vėrtetė ėshtė qenia‑atomi‑molekula jote e vėrtetė, asgjė mė afėr nuk e ke.

            A e ke parė ndonjėherė ndonjė shtazė tė mėrzitet? Sigurisht se jo.

            E vetmja shtazė qė e pėrjeton mėrzinė ėshtė njeriu.

            Kjo ėshtė pėrparėsi e madhe.

            Jeta duhet tė jetė kėrkim e jo lakmi.

            Kėrkim me tė cilin zbulon kush je ‑ kush jam unė.

 

            Sekreti i numrit shtatė

 

            Sa i pėrket numrit shtatė, vėrejmė se disa obligime, ceremoni tė haxhinjve kryhen nga shtatė herė.

            A mund tė thuhet, ku qėndron sekreti i numrit shtatė: notat muzikore shtatė:

            -do, re, mi, fa, sol, la, si.

            -ditėt e javės, shtatė: e hėnė, e martė, e mėrkurė, e enjte, e premte, e shtunė, e diel

            -numri i shkallėve tė spektrit tė dritės, po ashtu shtatė.

            -edhe elektronet sillen rreth bėrthamės sė atomit nė shtatė.

            -formimi i plotė i foshnjės nė barkun e nėnės vjen nė muajin e shtatė.

            E gjithė kjo, a nuk flet se numri shtatė, megjithatė, ka njėfarė sekreti tė vet.

 

            Kush pėrpiqet tė bėhet dikushi

 

            Pėr ēudi, mu njerėzit qė nuk dinė kush janė, pėrpiqen tė bėhen dikushi.

            Ata nuk e njohin vetveten, qenien e tyre, nuk dinė kush dhe ēfarė janė.

            Por kanė qėllim tė bėhen dikushi.

            Pėrpjekja tė bėhesh dikushi ėshtė sėmundje e shpirtit (ėshtė maskė).

            Ndėrkaq, ta zbulosh vetveten tėnde ‑ ėshtė fillimi i jetės.

            Ēdo moment ėshtė zbulim i ri.

            Secili moment i ri sjell gėzim tė ri, kurse dashuria e re zė tė rritet nė ty.

            Jeta bėhet mė e begatshme, mė shumė rritet dashuria, rriten miqėsitė, nė mėnyrė qė tė mos ndihesh krejtėsisht i humbur dhe i mjerė, i dėshpėruar.

            Por, nė botėn tėnde tė brendshme, do tė mund tė vazhdonte drita, kėnga dhe hareja.

 

            Dashuria ‑ mjekėsia mė e mirė

 

            Kur je i sėmurė, shko te mjeku, por mos harro: Dashuria e vėrtetė ėshtė mjekėsia mė e mirė!

            Ftoji ata qė tė duan, dhe qė i do, ata qė tė disponojnė, me metoda mė tė mira.

            Dhe po qe se njeriu e jeton tėrė jetėn e vet nė mėnyrėn qė ēdo moment dhe ēdo fazė tė jetės sė vet e bėn gėzim‑dėfrim tė bukur, jeta bėhet shumė e thjeshtė, i tėrė planeti mund tė jetė plot gėzim dhe hare.

            Por, disa njerėz me seriozitetin‑interesat personale dhe grupore bėjnė qė jeta tė mos jetė e hareshme.

            Bėjnė qė askush tė mos qeshet, se jeta qenka mėkat, se u dashka tė vuash me seriozitetin tėnd.

            Pėrkundrazi, ajo ėshtė shpėrblim nga Zoti, pėr ata qė dinė ta shfrytėzojnė, ta jetojnė.

            Edhe pas meje le tė jetė ajo jetė mė e lumtur, diēka mė e bukur, mė e hareshme.

            Tė gjithė njerėzit duan tė jetojnė plotėsisht, por:

            ‑ kėtė shoqėria nuk e lejon

            ‑ familja e pengon.

            Pikėrisht kėtu qėndron problemi.

            Njeriu i cili do tė jetojė plotėsisht nuk do tė pijė alkool, duhan, nuk do tė marrė drogė.

            Alkoolin e pėrdorin:

            ‑ njerėzit e mjerė

            ‑ njerėzit qė kanė pėsuar fatkeqėsi

            ‑ njerėzit qė dėshirojnė tė harrojnė problemet pėrkohėsisht

            ‑ njerėzit qė mendojnė pėr fatkeqėsinė e vet.

 

            Tė gjėllish dhe tė jetosh

 

            Nėse njeriu e jeton jetėn plotėsisht, atėherė secili moment i tij ėshtė hare dhe gėzim.

            Nėse njerėzit, qė nuk kanė asgjė, jetojnė aq tė gėzueshėm, pse atėherė tė gjithė nė Perėndim dhe nė Amerikė, qė kanė ēdo gjė, jetojnė aq mjerueshėm (me probleme tė vetmisė dhe tė ngarkesės shpirtėrore).

            Frikacakėt ‑ qyqarėt vetėm gjėllijnė, ata nuk jetojnė, tėrė jeta e tyre kalojnė nė frikė.

            Kurse jeta e tillė ėshtė mė e keqe se vdekja.

            Ata i frikėsohen ferrit‑xhehenemit, u frikėsohen shpirtrave, xhindeve. Edhe mė e keqja, ata i frikėsohen Zotit, ata janė tė frikėsuar nga njė mijė e njė gjėra.

            Kanė aq shumė frikė, sa nuk mund tė jetojnė.

            Bėhu i guximshėm, beso dhe flijo ēdo gjė nė interes tė jetės, mos u merr me gjėra tė vogla.

            Vetėm kėshtu lind gėzimi, vetėm kėshtu ėshtė e mundshme tė tė mbulojė lumturia.

            Ata qė vėrtet dėshirojnė tė jetojnė, duhet tė marrin mbi vete mė tepėr pėrgjegjėsi.

 

 

 

 

            Fillo tė japėsh, ti edhe ke pėr tė marrė

 

            Dashuria e do atmosferėn e vet, ngrohtėsinė e shpirtit e tė falėnderimit.

            Dhe, kur ta duash personin, mos fillo me kėrkesa, se do ta humbėsh pėrgjithmonė, do t'ia mbyllėsh dyert dashurisė, pastaj mos prit asgjė.

            Para se tė fillosh tė mendosh si ta fitosh dashurinė, fillo tė japėsh, ti edhe ke pėr tė marrė.

            Jep dhe mos prit tė shohėsh sa ke pėr tė marrė.

            Kur diēka kėrkon, atėherė atė e vret.

            Prandaj, afro, fillo tė japėsh. Nė fillim kjo shkon vėshtirė, meqė tėrė jetėn je mėsuar tė marrėsh, e jo tė japėsh.

            Personit qė zhvillohet nuk i duhet askush, personi i tillė ėshtė i lumtur nė vetminė e vet: Vetmia e tij ėshtė kėnga‑dasma.

            Njeriu mund tė kėnaqet duke qeshur e duke bėrė shaka, vetėm njeriu mund tė qeshet.

 

            Pa shaka ‑ njeriu si pema pa lule

 

            Pa gaz, pa shaka, njeriu ėshtė si pema pa lule.

            A ke parė gomarė a lopė tė qeshin? Nuk ke parė gomar tė bėjė shaka.

            Vetėm njeriut i dhuroi Zoti kėtė mrekulli, qė tė mund tė kėnaqet me shaka, dhe tė qeshė.

            Po qe se njerėzit nuk do tė kishin prirje pėr humor, nuk do tė mund tė ishin humanė.

            Kuptimi pėr humor ėshtė thelbi i inteligjencės, nė ēastin e humbjes sė kėtij kuptimi, ti e humb dhe inteligjencėn.

            Humori ėshtė freskim i trupit dhe i shpirtit.

            Ti nuk bėn:

            ‑ tė qeshėsh pranė personave tė moshuar,

            ‑ tė qeshėsh nė faltore (xhami, kishė...).

            Kjo do tė thotė se serioziteti e humb kuptimin (se kisha ėshtė serioze, priftėrinjtė‑hoxhallarėt janė seriozė, duke hyrė nė kishė, duket si tė hysh nė varr).

            E tėrė kjo duhet tė flaket, tė mos praktikohet, tė angazhohemi qė xhaminė‑varrezat t'i shndėrrojmė nė lulishte, nė parqe, nė vende tė bukura, se jeta ka qenė, ėshtė dhe edhe pas nesh do tė jetė e bukur, e hareshme dhe e gėzueshme.

            Atėherė, nė tė vėrtetė, do tė bėhemi mė tė shėndoshė, mė tė qetė dhe mė tė lumtur.

 

            Po humbi gazi, ka humbur ēdo gjė

 

            Shikoni fėmijėt e vegjėl, vėshtrojeni qeshjen e tyre, ėshtė e ēiltėr, e thellė, vjen nga thellėsia e vėrtetė e shpirtit.

            Duke qeshur, ata bėhen pjesė e shoqėrisė.

            Ata duken shumė natyralė, spontanė.

            Kur nėna sheh se fėmija i saj po qesh:

            ‑ ajo bėhet e lumtur, sepse ajo qeshje paraqet:

            ‑ shėndet

            ‑ jetė

            ‑ lumturi.

            Nėnės zemra i ēohet peshė nga gėzimi.

 

            Vetėm po qeshe e qave mirė, ti jeton

 

            Nė tė vėrtetė, po qe se nuk mund tė qeshėsh, nuk mund as tė qash.

            Gazi dhe vaji shkojnė sė bashku.

            Vetėm ai person qė qesh plotėsisht, mund edhe tė qajė plotėsisht.

            Po qe se ti qesh edhe qan mirė, ti je duke jetuar.

            Vetėm njeriu i vdekur ėshtė serioz (nuk qesh, nuk flet, nuk qan).

            Njeriu i gjallė mund tė ankohet, mund tė qeshė, mund tė qajė.

 

            E vėrteta nuk tregohet me fjalė

           

            Ti je eksperiment, duhet tė notosh mirė, se fundosesh, e pastaj as krejt vinēat e botės nuk mund tė tė ndihmojnė.

            Besoji sė vėrtetės, se e vėrteta nuk mund tė tregohet me fjalė.

            Nuk ekziston kėnaqėsi mė e madhe se tė jesh nė shėrbim tė nevojės, t'i pėrshtatesh kohės:

            ‑ nėse i ke dhėnė dikujt diēka,

            ‑ nėse nuk ke diēka tė keqe me dikė.

            Ky ėshtė gėzim i pastėr, ndoshta me vlerė, ndoshta me pak vlerė.

            Kjo ėshtė rrugė e vetme.

            Po qe se e humb kėtė rrugė, ti ke pėr tė humbur edhe tė vėrtetėn, rrugėn e Zotit.

 

            Ilaēet mė natyrore

 

            Tashti edhe shkenca mjekėsore konfirmon se puna, gėzimi, qeshja janė ndėr ilaēet mė tė mira dhe mė natyrore, qė Zoti, natyra, mund tė na i ofrojė.

            Kurse jeta pėr tė cilėn ti mendon se ėshtė jetė, nuk ėshtė edhe diēka e vėrtetė.

            Ajo ėshtė vetėm:

            ‑ e rreme

            ‑ ėndėrr

            ‑ njė ēast.

            Kėsaj mos iu nėnshtro kurrė.

 

            Vetėm njerėzit inteligjentė  mund tė qeshin

 

            Gazi yt tė bėn pjesė tė vetme tė botės qė mund tė jetė inteligjente, pasi vetėm njerėzit inteligjentė mund tė qeshin.

            Njeriu i sinqertė mund tė qeshė sinqerisht, mund tė vallėzojė sinqerisht, mund tė gėzojė sinqerisht.

            Nė tė vėrtetė, vetėm fėmijėt janė tė gatshėm tė kėnaqen sė qeshuri dhe tė gėzohen.

            Serioziteti thjesht ėshtė sėmundje e shpirtit dhe vetėm shpirti i sėmurė mund tė shndėrrohet nė rob.

 

            Vuajtja dhe nėnshtrimi

 

            Shumė religjione kanė predikuar vuajtjen dhe nėnshtrimin si shpėtim tė njeriut.

            Kėshtu, sa mė shumė qė njerėzit e kanė munduar veten, aq mė shumė kanė pasur respekt te tė tjerėt.

            Vetėm mundoje veten, predikonte kisha nė mesjetė dhe njerėzit kanė pėr tė tė mbajtur nė mend me shekuj dhe do t'u falen relikteve tė tua.

            Ata qė kėnaqen me veten nė kėtė botė, shkojnė nė ferr‑xhehenem.

            Ata qė vuajnė nė kėtė botė, shkojnė nė parajsė‑xhenet.

            Kėshtu, njerėzit harruan tė qeshnin, tė luanin, tė vallėzonin.

            Atė ditė qė njeriu ka harruar tė qeshė, qė ka harruar tė luajė, ka harruar vallėzimin, ai nuk ka qenė njeri.

            Loja‑vallėzimi ia kanė bėrė mė tė lehtė jetėn njeriut, dashuria e ka kthjellur, gazi i ka dhėnė krahė, kėnaqėsi, hare.

            Njerėzit gjithė jetėn flasin spontanisht, duke mos menduar pėr fjalėt, por pėr idetė.

 

            Vazhdon...

 

(1)    (2)    (3)    (4)    (5)    (6)    (7)             (9)    (10)    (11)    (12)    (13)   (14)   (15)