Jeta duhet tė
jetė kėrkim ‑ jo lakmi
Pra, mbaje nė
mend:
‑ ti e mban
pėrgjegjėsinė
‑ vetėm ti dhe
‑ askush tjetėr.
Optimist‑besimtar
ėshtė njeriu qė nė agim e ēel dritaren dhe thotė:
‑ O Zot,
mirėmėngjesi ‑ sa bukur!
Pesimisti e ēel
dritaren dhe thotė:
‑ Mėngjes qenka!
Ēdo gjė varet nga
ti (dhe cili ėshtė dallimi).
Disa mendojnė se
unė jam i luhatshėm nė besim dhe nė punėn time nė islam. Pėr herė tė parė
unė e sjell Zotin mė afėr njeriut, mė afėr sesa e ke zemrėn.
Meqė Zoti nė tė
vėrtetė ėshtė qenia‑atomi‑molekula jote e vėrtetė, asgjė mė afėr nuk e ke.
A e ke parė
ndonjėherė ndonjė shtazė tė mėrzitet? Sigurisht se jo.
E vetmja shtazė
qė e pėrjeton mėrzinė ėshtė njeriu.
Kjo ėshtė
pėrparėsi e madhe.
Jeta duhet tė
jetė kėrkim e jo lakmi.
Kėrkim me tė
cilin zbulon kush je ‑ kush jam unė.
Sekreti i numrit
shtatė
Sa i pėrket
numrit shtatė, vėrejmė se disa obligime, ceremoni tė haxhinjve kryhen nga
shtatė herė.
A mund tė thuhet,
ku qėndron sekreti i numrit shtatė: notat muzikore shtatė:
-do, re, mi, fa,
sol, la, si.
-ditėt e javės,
shtatė: e hėnė, e martė, e mėrkurė, e enjte, e premte, e shtunė, e diel
-numri i
shkallėve tė spektrit tė dritės, po ashtu shtatė.
-edhe elektronet
sillen rreth bėrthamės sė atomit nė shtatė.
-formimi i plotė
i foshnjės nė barkun e nėnės vjen nė muajin e shtatė.
E gjithė kjo, a
nuk flet se numri shtatė, megjithatė, ka njėfarė sekreti tė vet.
Kush pėrpiqet tė
bėhet dikushi
Pėr ēudi, mu
njerėzit qė nuk dinė kush janė, pėrpiqen tė bėhen dikushi.
Ata nuk e njohin
vetveten, qenien e tyre, nuk dinė kush dhe ēfarė janė.
Por kanė qėllim
tė bėhen dikushi.
Pėrpjekja tė
bėhesh dikushi ėshtė sėmundje e shpirtit (ėshtė maskė).
Ndėrkaq, ta
zbulosh vetveten tėnde ‑ ėshtė fillimi i jetės.
Ēdo moment ėshtė
zbulim i ri.
Secili moment i
ri sjell gėzim tė ri, kurse dashuria e re zė tė rritet nė ty.
Jeta bėhet mė e
begatshme, mė shumė rritet dashuria, rriten miqėsitė, nė mėnyrė qė tė mos
ndihesh krejtėsisht i humbur dhe i mjerė, i dėshpėruar.
Por, nė botėn
tėnde tė brendshme, do tė mund tė vazhdonte drita, kėnga dhe hareja.
Dashuria ‑
mjekėsia mė e mirė
Kur je i sėmurė,
shko te mjeku, por mos harro: Dashuria e vėrtetė ėshtė mjekėsia mė e mirė!
Ftoji ata qė tė
duan, dhe qė i do, ata qė tė disponojnė, me metoda mė tė mira.
Dhe po qe se
njeriu e jeton tėrė jetėn e vet nė mėnyrėn qė ēdo moment dhe ēdo fazė tė
jetės sė vet e bėn gėzim‑dėfrim tė bukur, jeta bėhet shumė e thjeshtė, i
tėrė planeti mund tė jetė plot gėzim dhe hare.
Por, disa njerėz
me seriozitetin‑interesat personale dhe grupore bėjnė qė jeta tė mos jetė e
hareshme.
Bėjnė qė askush
tė mos qeshet, se jeta qenka mėkat, se u dashka tė vuash me seriozitetin
tėnd.
Pėrkundrazi, ajo
ėshtė shpėrblim nga Zoti, pėr ata qė dinė ta shfrytėzojnė, ta jetojnė.
Edhe pas meje le
tė jetė ajo jetė mė e lumtur, diēka mė e bukur, mė e hareshme.
Tė gjithė
njerėzit duan tė jetojnė plotėsisht, por:
‑ kėtė shoqėria
nuk e lejon
‑ familja e
pengon.
Pikėrisht kėtu
qėndron problemi.
Njeriu i cili do
tė jetojė plotėsisht nuk do tė pijė alkool, duhan, nuk do tė marrė drogė.
Alkoolin e
pėrdorin:
‑ njerėzit e
mjerė
‑ njerėzit qė
kanė pėsuar fatkeqėsi
‑ njerėzit qė
dėshirojnė tė harrojnė problemet pėrkohėsisht
‑ njerėzit qė
mendojnė pėr fatkeqėsinė e vet.
Tė gjėllish dhe
tė jetosh
Nėse njeriu e
jeton jetėn plotėsisht, atėherė secili moment i tij ėshtė hare dhe gėzim.
Nėse njerėzit, qė
nuk kanė asgjė, jetojnė aq tė gėzueshėm, pse atėherė tė gjithė nė Perėndim
dhe nė Amerikė, qė kanė ēdo gjė, jetojnė aq mjerueshėm (me probleme tė
vetmisė dhe tė ngarkesės shpirtėrore).
Frikacakėt ‑
qyqarėt vetėm gjėllijnė, ata nuk jetojnė, tėrė jeta e tyre kalojnė nė frikė.
Kurse jeta e
tillė ėshtė mė e keqe se vdekja.
Ata i frikėsohen
ferrit‑xhehenemit, u frikėsohen shpirtrave, xhindeve. Edhe mė e keqja, ata i
frikėsohen Zotit, ata janė tė frikėsuar nga njė mijė e njė gjėra.
Kanė aq shumė
frikė, sa nuk mund tė jetojnė.
Bėhu i guximshėm,
beso dhe flijo ēdo gjė nė interes tė jetės, mos u merr me gjėra tė vogla.
Vetėm kėshtu lind
gėzimi, vetėm kėshtu ėshtė e mundshme tė tė mbulojė lumturia.
Ata qė vėrtet
dėshirojnė tė jetojnė, duhet tė marrin mbi vete mė tepėr pėrgjegjėsi.
Fillo tė japėsh,
ti edhe ke pėr tė marrė
Dashuria e do
atmosferėn e vet, ngrohtėsinė e shpirtit e tė falėnderimit.
Dhe, kur ta duash
personin, mos fillo me kėrkesa, se do ta humbėsh pėrgjithmonė, do t'ia
mbyllėsh dyert dashurisė, pastaj mos prit asgjė.
Para se tė
fillosh tė mendosh si ta fitosh dashurinė, fillo tė japėsh, ti edhe ke pėr
tė marrė.
Jep dhe mos prit
tė shohėsh sa ke pėr tė marrė.
Kur diēka kėrkon,
atėherė atė e vret.
Prandaj, afro,
fillo tė japėsh. Nė fillim kjo shkon vėshtirė, meqė tėrė jetėn je mėsuar tė
marrėsh, e jo tė japėsh.
Personit qė
zhvillohet nuk i duhet askush, personi i tillė ėshtė i lumtur nė vetminė e
vet: Vetmia e tij ėshtė kėnga‑dasma.
Njeriu mund tė
kėnaqet duke qeshur e duke bėrė shaka, vetėm njeriu mund tė qeshet.
Pa shaka ‑ njeriu
si pema pa lule
Pa gaz, pa shaka,
njeriu ėshtė si pema pa lule.
A ke parė gomarė
a lopė tė qeshin? Nuk ke parė gomar tė bėjė shaka.
Vetėm njeriut i
dhuroi Zoti kėtė mrekulli, qė tė mund tė kėnaqet me shaka, dhe tė qeshė.
Po qe se njerėzit
nuk do tė kishin prirje pėr humor, nuk do tė mund tė ishin humanė.
Kuptimi pėr humor
ėshtė thelbi i inteligjencės, nė ēastin e humbjes sė kėtij kuptimi, ti e
humb dhe inteligjencėn.
Humori ėshtė
freskim i trupit dhe i shpirtit.
Ti nuk bėn:
‑ tė qeshėsh
pranė personave tė moshuar,
‑ tė qeshėsh nė
faltore (xhami, kishė...).
Kjo do tė thotė
se serioziteti e humb kuptimin (se kisha ėshtė serioze,
priftėrinjtė‑hoxhallarėt janė seriozė, duke hyrė nė kishė, duket si tė hysh
nė varr).
E tėrė kjo duhet
tė flaket, tė mos praktikohet, tė angazhohemi qė xhaminė‑varrezat t'i
shndėrrojmė nė lulishte, nė parqe, nė vende tė bukura, se jeta ka qenė,
ėshtė dhe edhe pas nesh do tė jetė e bukur, e hareshme dhe e gėzueshme.
Atėherė, nė tė
vėrtetė, do tė bėhemi mė tė shėndoshė, mė tė qetė dhe mė tė lumtur.
Po humbi gazi, ka
humbur ēdo gjė
Shikoni fėmijėt e
vegjėl, vėshtrojeni qeshjen e tyre, ėshtė e ēiltėr, e thellė, vjen nga
thellėsia e vėrtetė e shpirtit.
Duke qeshur, ata
bėhen pjesė e shoqėrisė.
Ata duken shumė
natyralė, spontanė.
Kur nėna sheh se
fėmija i saj po qesh:
‑ ajo bėhet e
lumtur, sepse ajo qeshje paraqet:
‑ shėndet
‑ jetė
‑ lumturi.
Nėnės zemra i
ēohet peshė nga gėzimi.
Vetėm po qeshe e
qave mirė, ti jeton
Nė tė vėrtetė, po
qe se nuk mund tė qeshėsh, nuk mund as tė qash.
Gazi dhe vaji
shkojnė sė bashku.
Vetėm ai person
qė qesh plotėsisht, mund edhe tė qajė plotėsisht.
Po qe se ti qesh
edhe qan mirė, ti je duke jetuar.
Vetėm njeriu i
vdekur ėshtė serioz (nuk qesh, nuk flet, nuk qan).
Njeriu i gjallė
mund tė ankohet, mund tė qeshė, mund tė qajė.
E vėrteta nuk
tregohet me fjalė
Ti je
eksperiment, duhet tė notosh mirė, se fundosesh, e pastaj as krejt vinēat e
botės nuk mund tė tė ndihmojnė.
Besoji sė
vėrtetės, se e vėrteta nuk mund tė tregohet me fjalė.
Nuk ekziston
kėnaqėsi mė e madhe se tė jesh nė shėrbim tė nevojės, t'i pėrshtatesh kohės:
‑ nėse i ke dhėnė
dikujt diēka,
‑ nėse nuk ke
diēka tė keqe me dikė.
Ky ėshtė gėzim i
pastėr, ndoshta me vlerė, ndoshta me pak vlerė.
Kjo ėshtė rrugė e
vetme.
Po qe se e humb
kėtė rrugė, ti ke pėr tė humbur edhe tė vėrtetėn, rrugėn e Zotit.
Ilaēet mė
natyrore
Tashti edhe
shkenca mjekėsore konfirmon se puna, gėzimi, qeshja janė ndėr ilaēet mė tė
mira dhe mė natyrore, qė Zoti, natyra, mund tė na i ofrojė.
Kurse jeta pėr tė
cilėn ti mendon se ėshtė jetė, nuk ėshtė edhe diēka e vėrtetė.
Ajo ėshtė vetėm:
‑ e rreme
‑ ėndėrr
‑ njė ēast.
Kėsaj mos iu
nėnshtro kurrė.
Vetėm njerėzit
inteligjentė mund
tė qeshin
Gazi yt tė bėn
pjesė tė vetme tė botės qė mund tė jetė inteligjente, pasi vetėm njerėzit
inteligjentė mund tė qeshin.
Njeriu i sinqertė
mund tė qeshė sinqerisht, mund tė vallėzojė sinqerisht, mund tė gėzojė
sinqerisht.
Nė tė vėrtetė,
vetėm fėmijėt janė tė gatshėm tė kėnaqen sė qeshuri dhe tė gėzohen.
Serioziteti
thjesht ėshtė sėmundje e shpirtit dhe vetėm shpirti i sėmurė mund tė
shndėrrohet nė rob.
Vuajtja dhe
nėnshtrimi
Shumė religjione
kanė predikuar vuajtjen dhe nėnshtrimin si shpėtim tė njeriut.
Kėshtu, sa mė
shumė qė njerėzit e kanė munduar veten, aq mė shumė kanė pasur respekt te tė
tjerėt.
Vetėm mundoje
veten, predikonte kisha nė mesjetė dhe njerėzit kanė pėr tė tė mbajtur nė
mend me shekuj dhe do t'u falen relikteve tė tua.
Ata qė kėnaqen me
veten nė kėtė botė, shkojnė nė ferr‑xhehenem.
Ata qė vuajnė nė
kėtė botė, shkojnė nė parajsė‑xhenet.
Kėshtu, njerėzit
harruan tė qeshnin, tė luanin, tė vallėzonin.
Atė ditė qė
njeriu ka harruar tė qeshė, qė ka harruar tė luajė, ka harruar vallėzimin,
ai nuk ka qenė njeri.
Loja‑vallėzimi ia
kanė bėrė mė tė lehtė jetėn njeriut, dashuria e ka kthjellur, gazi i ka
dhėnė krahė, kėnaqėsi, hare.
Njerėzit gjithė
jetėn flasin spontanisht, duke mos menduar pėr fjalėt, por pėr idetė.
Vazhdon...
(1)
(2)
(3)
(4)
(5)
(6)
(7)
(9)
(10)
(11)
(12)
(13)
(14)
(15)
|