|
Shkaqet kryesore tė lodhjes
Ja njė shembull qė mė ka ndodhur:
Njė ditė, nga puna isha kthyer shumė i lodhur.
Mė dhembte koka.
Mė dhembte shpina.
Lukthi mė dhembte.
Drekė nuk kisha ngrėnė.
Buka nuk mė hahej.
Pėrgatitesha tė shtrihesha nė shtrat pa ngrėnė
darkė.
Nė atė ēast cingėroi telefoni.
Mė thėrriste njė shoqe.
Thirrja telefonike dhe takimi pas njė ore, mė
befasuan.
U gėzova shumė.
U ēova menjėherė, prej shtratit nė banjė dhe u
vesha.
Harrova lodhjen, nuk kisha dhembje tė kokės dhe
tė lukthit.
U kėndella dhe e ktheva energjinė‑akumulova
energji tė re qė e kisha humbur.
Kjo shoqėri zgjati deri nė mėngjes.
Nė shtėpi u ktheva i lumtur dhe i gėzuar, dhe,
pėr ēudi, nuk e ndieja veten tė lodhur aspak.
Puna duhet tė jetė edhe njė lloj argėtimi
Mėrzia nė punė ta humbė disponimin dhe nuk je i
aftė pėr asgjė.
Puna‑vendi i punės duhet t'ju ofrojė edhe njė
lloj argėtimi.
Sepse kohėn mė tė madhe e kalojmė nė punė.
Tė gjithė e dimė qė gjendja emocionale e
shkakton shpeshherė lodhjen mė shumė sesa mundimi fizik.
Mėrzia ėshtė njė nga shkaktarėt e lodhjes nė
punė.
Ju mund tė lodheni nga puna, e cila nuk mund tė
kryhet.
Nėse ju kujtohet, kur ju e keni ndėrprerė punėn
shpeshherė, atė ditė nuk keni arritur tė kryeni asnjė punė, ndėrsa jeni
kthyer nė shtėpi i lodhur.
Kurse tė nesėrmen, ēdo gjė ka shkuar nė rregull.
Keni kryer punė dhjetė herė mė shumė sesa ditėn
e kaluar.
Por, nė shtėpi jeni kthyer i ēlodhur.
Nga kjo mund tė pėrfundojmė se lodhjen
shpeshherė nuk e shkakton puna, por e shkaktojnė brengat, shqetėsimet dhe
ndjenja e pėrbuzjes sė punės.
Njeri i lumtur ėshtė ai qė merret me punėn qė i
sjell kėnaqėsi.
Njeriu ėshtė energjik, sepse ka mė shumė
kėnaqėsi, ka mė pak brenga dhe nuk e lodh puna aq shumė.
Energjia e punės varet nga interesimi ynė pėr
punėn.
Gjėja e vetme qė mė ka ndihmuar tė qėndroj,
ishte gatishmėria qė njė punė tė mėrzitshme ta bėja interesante.
Organizimi i punės, menaxhimi
Mėsohuni ta organizoni punėn, tė jepni detyra
dhe t'i kontrolloni rezultatet.
Menaxherėt punėdhėnėsit, nė shumicėn e rasteve
i shkatėrrojnė nervat dhe shėndetin e tyre vetėm pse nuk dinė t'ia besojnė
pėrgjegjėsinė tjetėrkujt dhe pse tė gjitha obligimet i marrin mbi vete.
Pėr shkak tė qindra punėve tė vogla, njeriu
shpeshherė nuk e sheh qėllimin kryesor.
Ndėrsa bėhet nervoz dhe shqetėsohet pėr shkak tė
ngutėsisė sė pėrhershme.
Nga pėrvoja e di qė nuk ėshtė lehtė tė ndėrtosh
ekip dhe t'i ngarkosh me obligime, tė mėsosh qė pėrgjegjėsinė t'ia besosh
edhe tjetėrkujt.
E di qė kjo nganjėherė mund tė kushtojė shumė,
sidomos nėse pėrgjegjėsinė ua besojmė njerėzve joprofesionistė, tė paaftė...
Mirėpo, sado e vėshtirė qė tė jetė, udhėheqėsi
medoemos duhet tė ketė besim te bashkėpunėtorėt e vet dhe duhet tė mėsohet
patjetėr qė njė pjesė tė pėrgjegjėsisė t'ua bartė atyre, duke formuar ekipe
tė specializimeve tė ngushta.
Kjo ėshtė mėnyra e vetme pėr tė penguar
tendosjen, lodhjen dhe sėmundjet nervore.
Personi pėrgjegjės, qė nuk di ta organizojė
punėn, tė japė detyra dhe t'i mbikėqyrė rezultatet, bėhet zakonisht viktimė
e suksesit nė punė dhe e rrezikon shėndetin.
Nuk do tė shqetėsohesha edhe sikur t'i humbja
paratė e fundit, sepse shqetėsimi nuk tė ndihmon fare.
Unė i kryej, si zakonisht, tė gjitha ato punė qė
mundem, nuk pėrtoj, mundohem t'i parashikoj gjėrat e ēfarė do tė jenė
rezultatet‑vetėm Zoti e di.
Profesionisti dhe amatori
Profesionisti nuk ka kohė tė mendojė, se koha
kushton, nuk tė premton (koha kalon shumė shpejt), si p.sh.:
‑ futbollisti nė fushė (shėnon gol, pastaj e
analizon si)
‑ artisti nė skenė (luan rolin, mandej shikon si
e ka luajtur)
‑ kirurgu nė sallė tė operimit (e ndal gjakun e
pacientit, mandej shikon si).
Qė do tė thotė, po reagove nė kohė, je
profesionist, po nuk reagove, po u vonove, topi iku, skena shkoi, pacienti
vdiq, mbete amator.
Kurse amatori merret me plane dhe i mungon
guximi (nuk ėshtė i sigurt nė vetveten dhe tėrė jetėn merret me plane dhe me
ėndrra tė kota).
Kurrė nuk shqetėsohem pėr tė ardhmen.
Sepse e di qė asnjė njeri qė jeton nė kėtė tokė,
nuk mund ta parashikojė se ēka do tė ndodhė nė tė ardhmen.
Ekzistojnė shumė faktorė dhe fuqi qė ndikojnė
pėr tė ardhmen.
Prandaj, pse tė shqetėsohem pėr tė.
Veprimi i fjalės
Nuk ėshtė e lehtė t'i pushoni njerėzit nga puna,
edhe mė rėndė ėshtė tė merrni njė vendim.
Do tė shihni se ekzistojnė dy mundėsi sjelljeje
krejtėsisht tė ndryshme, kur jemi tė detyruar t'ia kumtojmė punėtorit se nuk
ka mė punė pėr tė:
1. Edhe vetė e dini se ju kemi marrė nė punė me
kontratė, me kohė tė caktuar, pėr ju nuk do tė ketė mė punė.
Fjalėt si kėto gjithnjė kanė veprimin e tyre
negativ te njeriu: e ndien veten tė dėshpėruar, nė mėnyrė aq tė vrazhdė i
kumtohet se duhet tė heqė dorė nga puna, tė mbetet nė rrugė.
2. Jeni treguar punėtor mjaft i suksesshėm nė
profesionin tuaj. Ju them se organizata krenohet me punėn tuaj.
Si punėtor i profesionit, ju nuk do tė keni
probleme pėr punė, pa marrė parasysh se ku do tė punoni nė tė ardhmen.
Edhe njė herė dėshiroj t'ju them se kjo
ndėrmarrje ju respekton si profesionist dhe si njeri. Prandaj, do
tė llogarisim nė bashkėpunimin me ju, nėse nė tė ardhmen na jepet mundėsia.
Nė kėtė rast njerėzit nuk ndihen tė nėnēmuar,
por tė lavdėruar, e lėshojnė punėn‑organizatėn mė me pak hidhėrim.
Lejojani njeriut‑bashkėpunėtorit ta ruajė
krenarinė personale.
Nėse i thoni fėmijės, mikut apo bashkėpunėtorit
se pėr disa gjėra nuk ėshtė i aftė, se pėr to thjesht nuk ka prirje dhe se
gjithnjė gabon, tė jeni i sigurt se do ta shkatėrroni vullnetin e tij pėr
pėrparim.
Me njerėz ėshtė lehtė tė bashkėpunosh
Pra, ju duhet ta bėni tė kundėrtėn, qė do tė
thotė e prekni besimin nė vetvete, t'i thoni se ka prirje tė fshehur pėr ato
gjėra dhe i tregoni se nuk ėshtė aspak vėshtirė.
Do tė nxisni te ta vullnetin pėr sukses dhe
vetėpėrkryerje.
Me njerėz ėshtė lehtė tė bashkėpunosh.
Po ta fitojmė besimin e tyre dhe t'u tregojmė se
edhe ne i respektojmė ata, qoftė edhe pėr aftėsitė mė tė vogla qė i
posedojnė.
Pėrse qortimin tė mos e zėvendėsojmė me
lavdėrim.
Ėshtė e nevojshme tė lavdėrohet ēdo pėrparim,
qoftė ai edhe shumė i vogėl, sepse lavdėrimi gjithnjė motivon dhe nxit pėr
suksese tė reja.
Bindni ata se pa shumė mundim do tė mund t'i
pėrmirėsonin gabimet e veta.
Tregojuni se ajo qė kėrkoni ‑ ėshtė pėr ta, se
nuk ėshtė aq e vėshtirė tė arrihet sukses, siē duket nė pėrshtypjen e parė.
Jeta ėshtė e tillė ēfarė ne mendojmė pėr tė
Nisur nga pėrvoja ime, tė rinjtė qė dėshtojnė tė
kenė sukses nė punė dhe nė mėsim, duhet t'i zbatojnė kėto kėshilla:
‑ Bisedoni me vetveten ēdo mėngjes.
Kjo mund tė jetė mė e dobishme sesa ushtrimet
trupore dhe mendore.
Ato do t'ju stimulojnė pėr punė.
‑ Pėrpiquni qė ēdo ditė t'ia mbani vetvetes njė
fjalim tė shkurtėr inkurajues.
Kjo ju ndihmon t'i pėrballoni shumė pengesa.
Nėse arrini tė krijoni shprehinė duke biseduar
me vetveten,
Ju do tė aftėsoheni qė ta drejtoni mendjen tuaj
nga ndjenja:
- e trimėrisė
‑ e kėnaqėsisė
‑ e fuqisė
‑ e qetėsisė.
Jeta jonė ėshtė e tillė ēfarė ne mendojmė dhe
ndiejmė pėr tė.
Mos harroni se puna qė kryhet me dėshirė e
vullnet, ndikon nė disponimin tuaj tė tėrėsishėm.
Meqė gjysmėn e ditės e kaloni nė punė, pėrpiquni
qė pjesa tjetėr t'ju sjellė kėnaqėsi.
Mos harroni qė interesimi nė mėsim dhe nė punė
do t'ju ndihmojė t'i harroni brengat dhe problemet e ditės.
Do t'ju ndihmojė tė pėrparoni nė punė‑mėsim.
Do tė fitoni mė shumė.
Do ta ndieni veten mė mirė.
Nuk do tė jeni tė lodhur.
Kohėn e lirė do ta kaloni mė mirė.
Nuk do tė merreni me punė tė huaja, me
thashetheme.
Njeriu njė tė tretėn e jetės e kalon nė gjumė,
edhe pse askush nė tė vėrtetė nuk e di ē'ėshtė gjumi.
Disa njerėzve u nevojitet mė shumė gjumė e
disave mė pak.
Shqetėsimet qė shkakton pagjumėsia e dėmtojnė
organizmin shumė mė tepėr sesa vetė pagjumėsia.
Kushti i parė pėr gjumė tė mirė ėshtė ndjenja e
sigurisė.
Me ushtrime kundėr pagjumėsisė dhe tendosjes
Njėra ndėr mėnyrat mė tė mira kundėr
pa‑gjumėsisė ėshtė ushtrimi i frymėmarrjes dhe relaksimi.
Nėse njeriu nuk mund tė flejė, do tė thotė se ai
e ka bindur trupin tė mos flejė.
E dimė qė truri dhe nervat nuk mund tė
relaksohen, nė qoftė se muskujt janė tė tendosur.
Prandaj, nėse dėshirojmė tė flemė, duhet tė
fillojmė nga muskujt.
Duhet t'i zbutim muskujt e tendosur:
‑ muskujt nėn gjunjė tė kėmbėve
‑ muskujt e duarve
‑ muskujt e stomakut
‑ shputat e kėmbės
‑ muskujt e duarve
‑ muskujt e qafės dhe pėrfundojmė me
‑ nofulla dhe me sy.
Dhe, menjėherė do tė na zėrė gjumi para se ta
kuptojmė ēfarė ka ndodhur me ne.
Kėtė ushtrim vėrtet mund t'jua rekomandoj, sepse
vetė jam bindur pėr efikasitetin e tij.
Njė nga mjetet mė tė mira qė e shėrojnė
pagjumėsinė ėshtė edhe lodhja fizike.
Natyra na detyron tė flemė kur jemi fizikisht tė
lodhur.
Prandaj, ka raste kur njerėzit kanė fjetur edhe
duke ecur.
Pra, nėse dėshironi tė liroheni nga brengat qė
jua sjell pagjumėsia, respektoni kėto rregulla:
‑ nėse nuk ju merr gjumi, punoni diēka ose
lexoni derisa t'ju marrė gjumi
‑ nga pagjumėsia, askush deri sot nuk ka vdekur
‑ brengosja pėr shkak tė pagjumėsisė dėmton
organizmin tonė
‑ praktikoni ushtrimet e frymėmarrjes dhe tė
relaksimit.
Trupit tė shėndoshė dhe tė lodhur, gjumi i vjen
vetvetiu.
Vazhdon...
(1)
(2)
(3)
(4)
(5)
(7)
(8)
(9)
(10)
(11)
(12)
(13)
(14)
(15)
|
