|
Ju jeni mrekullia e re e botės
Ne e shfrytėzojmė vetėm njė pjesė tė vogėl tė
rezervave tona trupore dhe mendore.
Pra, mund tė themi, njeriu jeton nėn mesataren e
aftėsive tė veta.
Ai ka aftėsi tė llojllojshme, por shumicėn nga
ato nuk i shfrytėzon asnjėherė.
Mbajeni mend qė pikėrisht ju jeni mrekullia e re
e botės.
Nė historinė e njerėzimit s'ka ekzistuar kurrė
person i ngjashėm me ju dhe nė tė ardhmen nuk do tė lindė mė kurrė njė njeri
i ngjashėm me ju.
Gjenetika na mėson se ēdo individ ėshtė rezultat
i bashkimit tė njėzet e katėr kromozomeve tė babait dhe po aq edhe tė nėnės.
Pikėrisht kėto njėzet e katėr kromozome vendosin
pėr trashėgiminė tuaj.
Ēdo kromozom pėrmban disa dhjetėra deri disa
qindra gjene, me ē'rast vetėm njė gjen nganjėherė mund ta ndryshojė jetėn e
njeriut ‑ individit, njeriu vėrtet ėshtė krijesė e mrekullueshme, falė
ZOTIT.
Me kėtė rast nuk mbetet tjetėr, pos tė jesh me
tė gjitha gabimet dhe tė metat e tua.
Vendimi qė ma ndryshoi jetėn
Nuk mund tė jesh tjetėr, pos atij qė je, por
ZOTI ėshtė i madh dhe ka mėshirė.
Vjen ēasti nė jetėn e ēdo njeriu kur ai kupton
se lakmia lind nga padituria, qė ēfarėdo qė tė ndodhė, njeriu duhet tė
pajtohet me veten (njė fjalė e urtė thotė se lakmia ‑ ėndja tė koritė), se
bota ėshtė plot me tė mira, askush nuk do tė t'i falė tė hollat pėr
ekzistencė, por ato duhet t'i fitosh me punė, duke punuar qė tė jesh
shembull pėr tė tjerėt.
Gjėrat mė tė mira janė mė tė vėshtira, fati nė
parim nuk ėshtė kėnaqėsi, ai parimisht ėshtė fitore.
Nė fillim tė pjekurisė nuk isha i lumtur,
mallkoja fatin dhe urreja ēdo gjė rreth meje.
Por, kohėt e fundit kuptova se ndaj meje
njerėzit janė tė dashur dhe shumė tė sjellshėm, andaj vendosa qė edhe unė
t'ua ktheja me tė njėjtėn masė.
Ky vendim ma ndryshoi jetėn.
Fillova tė mendoja, tė lexoja dhe tė
interesohesha ta ndryshoja jetėn nė tė mirė tė vetes, tė familjes dhe tė
rrethit.
Kėshtu, shumė shpejt m'u hapėn horizonte tė reja
dhe ma mbushėn jetėn me pasuri, qė deri atėherė as qė kam mundur tė
ėndėrroja.
Arsyeja e suksesit qė kurrė nuk na mungon ėshtė
vetė pėrpjekja qė minusin ta shndėrrojmė nė plus, dhe kjo na shtyn ta
shikojmė ardhmėninė e jo tė kaluarėn.
Mendimet negative t'i shndėrroni nė ato
pozitive, ta lironi energjinė dhe kjo do t'ju nxitė pėr punė, suksesi ėshtė
i garantuar.
Tė krijosh kapital nga sukseset e tua, nuk ėshtė
gjėja mė e rėndėsishme nė jetė.
Shumė mė e rėndėsishme ėshtė tė dish tė
nxjerrėsh fitim nga humbjet, qė do tė thotė nuk ėshtė me rėndėsi se sa
fiton, por sa kursen (pikėrisht sipas sė cilės njeriu i menēur dallohet nga
budallai). Nėse sot i ke fituar dhjetė para, kurse i ke shpenzuar njėzet,
diēka nuk ėshtė nė rregull.
Bamirėsia nuk ėshtė detyrė, ajo ėshtė kėnaqėsi,
sepse tė bėn mė tė shėndetshėm dhe mė tė lumtur.
Kėshtu, kur je mė i mirė me tė tjerėt, ndaj
vetvetes je edhe mė i mirė.
Njerėzit kanė nevojė pėr pak kujdes tė vėrtetė
njerėzor.
Njė fjalė e mirė, njė buzėqeshje, freskon dhe
zgjon ndjenjėn e vlerės dhe tė krenarisė.
Ndėrsa ndjenja qė dikujt t'ia plotėsoj dėshirėn,
t'ia bėj qejfin, edhe mua mė bėn tė lumtur.
Nė qoftė se njeriu dėshiron t'i gėzohet jetės sė
vet tė shkurtėr, ai duhet tė pėrpiqet ta zbukurojė, jo vetėm jetėn e vet,
por edhe jetėn e tė tjerėve, sepse gėzimi i tij varet nga gėzimi i tė
tjerėve.
Pėr t'i harruar brengat dhe pėr tė gjetur
qetėsinė shpirtėrore, mėsohuni ta harroni vetveten, duke u kujdesur pėr tė
tjerėt. Kur je i mirė ndaj tė tjerėve, ndaj vetvetes je edhe mė i mirė.
Prindėrit i duan fėmijėt verbėrisht
Ndoshta mendoni se fėmijėt tuaj, ngaqė i doni
shumė, mund t'i shpėtoni prej:
‑ dhembjes
‑ zhgėnjimit.
Ju i doni, flijoni shumė pėr ta, vuani shumė pėr
ta. Ata janė krijesa mė tė dashura pėr ju. Dashuria juaj ndaj tyre ėshtė e
pamatshme. Por ju, mjerisht, i doni ata verbėrisht.
Ju nuk e dini se pėr tė pasur fėmijė tė mirė dhe
pėr t'i orientuar ata drejt nė jetė, formulat janė fare tė thjeshta.
E para dhe mė e rėndėsishmja ėshtė sjellja juaj
ndaj tyre. Prindi ėshtė edukatori i parė i fėmijėve.
Por, sė pari, tė shohim se ēfarė u dhuroni atyre
dhe si silleni me ta.
Ju u dhuroni, mjerisht, vetėm mrrolat, qėndrimin
tuaj tepėr serioz, urdhėrues.
Gjithmonė i shikoni dhe flisni pėr ta si pėr
problemin.
Kėrkoni tė jenė tė dėgjueshėm, tė sillen me
pėrgjegjėsi.
Ju u shtroni atyre kėrkesa qė lėndojnė natyrėn e
tyre delikate, cenojnė lirinė e tyre.
Ju mendoni se ata ende nuk kanė personalitet,
andaj sikur kanė nevojė tė disiplinohen.
E kundėrta e kėtyre sjelljeve, tepėr negative
ndaj fėmijėve, ekzistojnė formula tė tjera sjelljesh shumė tė mira dhe
efektive.
Sjellja me butėsi krijon tek fėmija disponim.
Nė vend tė qortimit, lavdėrimi pėr ēdo veprim qė
bėn krijon tek ai ndjenjėn e vetėbesimit.
Pranimi pėr tė diskutuar pėr ēdo gjė me tė nga
pozita tė barabarta, pa kėshilla e qortime, krijon tek ai gjithashtu besimin
nė vetvete.
E lironi nga shtrėngesat, e pėrgatitni qė nesėr
tė bėhet njė personalitet i lirė e pa paragjykime.
Nė vend se pse e bėre kėtė, t'i thuhet mirė e
ke bėrė.
Pa marrė parasysh ēfarė kėrkoja nga fėmijėt,
gjithnjė jam pėrpjekur qė fėmijėt e mi tė jenė dhe tė mbeten ata qė janė.
Tė tillė ēfarė i ka krijuar Zoti.
Atmosfera nė familje
Loja pėr ta ėshtė mbi tė gjitha tė tjerat, ajo
duhet t'u lejohet pa kurrfarė kufizimi.
Ajo i bėn tė disponuar, i kėnaq, por edhe
zhvillon imagjinatėn e tyre.
Atmosfera e ngrohtė nė familje, i bėn tė lumtur
ata.
Atmosfera e zymtė nė familje, si pasojė e
marrėdhėnieve jo tė mira tė prindėrve, e shkatėrron fėmijėn.
Nė njė atmosferė tė kėtillė ai rritet me trauma,
pasojat e sė cilės ai do t'i mbartė gjatė gjithė jetės.
Pra, pėr hir tė vetvetes dhe posaēėrisht pėr hir
tė fėmijėve, ne duhet tė kultivojmė nė familje atmosferė tė ngrohtė,
dashurie dhe respekti.
Kjo do tė thotė se gėzimi im varet nga:
‑ bashkėshortja
‑ fėmijėt
‑ bashkėpunėtorėt
‑ shokėt.
Kur jam nė pozitė pėr njė stimulim tė arsyeshėm
me njė lėvdim‑kompliment, unė me lėvdim‑komplimentin (me plotėsimin e
dėshirave tė arsyeshme) arrij qė:
‑ tė dy bashkėshortėt t'ia zbukurojnė jetėn.
‑ fėmijėt tė jenė tė lumtur, tė mėsojnė mė shumė
dhe tė sillen mė mirė
‑ shokėt, rrethi ndaj meje sillen mė mirė
‑ bashkėpunėtorėt punojnė mė shumė, sjellin tė
mira materiale pėr vete dhe pėr mua.
Pozita dhe sjelljet e mia me
lėvdimin‑komplimentin ishin tė arsyeshme, tė dukshme dhe tė kapshme.
Kurse unė fitoja, akumuloja njė energji tė
shpirtit dhe tė trupit.
Dhe tė mira materiale, pėr familjen e
bashkėpunėtorėt.
Vetanaliza
Sot jam aq indiferent sa nuk ma tėrheq vėmendjen
kur dikush mė shan pas shpinės, mė fyen, ma thotė ndonjė fjalė tė rėndė! Unė
as qė e kthej kokėn tė shoh kush ėshtė ai.
Nėse rezultatet e tė gjitha punėve tė mia do tė
jenė tė mira, atėherė s'ka rėndėsi ēfarė kanė folur kundėr meje.
Por, nėse rezultati del negativ, as dhjetė
engjėj (melaqe) qė do tė pėrbeheshin se kam pasur tė drejtė, nuk do tė mund
tė mė ndihmonin.
Mė duket se mendtė vijnė me kohėn: sa mė i moēėm
qė ėshtė, njeriu e njeh veten gjithnjė e mė mirė dhe e sheh gjithnjė e mė
qartė se ēfarė ėshtė.
Fajtori i vetėm pėr rėnien‑ngritjen time jam
vetėm unė.
Kam qenė pėr veten time shkaktari mė i madh i
fatit tė mirė ose tė keq, i ngritjeve dhe i rėnieve tė mia.
Kėshtu, sot praktikoj dhe ndaj njė kohė pėr
analiza nė fund tė javės:
- ku kam gabuar
‑ si mund ta pėrmirėsoj kėtė
‑ ē'duhet tė bėj qė nė tė ardhmen tė mos e
pėrsėris gabimin
‑ ēfarė mėsimi kam marrė nga kjo.
Duhet ta pranoj qė vetanaliza mė ka ndihmuar mė
shumė sesa po t'i kisha kryer dhjetė fakultete.
Jini ata qė jeni
U pėrpoqa ta kuptoja kush jam.
I analizova tė gjitha tė mirat dhe tė kėqijat e
mia.
Jini ata qė jeni, tė tillė ēfarė ju ka krijuar
Zoti.
Shkaktarė tė pėsimeve kanė qenė veset
(shprehitė) e mia mė serioze:
‑ humbja kot e kohės
‑ sharjet‑fyerjet e kota, pėr shkak tė
cikėrrimave
‑ grindja me njerėz.
Pėr kėtė arsye fillova ta pėrdorja vetėkritikėn‑vetanalizėn,
dhe ende jam duke luftuar kundėr veseve‑shprehive tė mia.
Njeri i menēur ėshtė ai qė di se nuk bėn ta
kalojė kufirin.
Nėse e kam merituar, duhet ta pranoj dhe tė
pėrpiqem qė nga kjo tė marr mėsim tė mirė pėr tė ardhmen.
Pėr kėtė duhet tė jesh vėrtet njeri i madh dhe i
guximshėm.
Pėr kėtė arsye ju kėshilloj tė shikoheni nė
pasqyrė dhe ta pyetni veten qysh sot sa jeni tė aftė pėr njė luftė tė gjatė
dhe tė dobishme me vetveten.
Shumė njerėz qė kanė punuar shumė, si tė
ēmendur, megjithatė nuk janė lodhur kurrė.
Si u ka shkuar pėr dore kjo?
Thjesht: kanė pushuar shpesh.
Pushimi nuk ėshtė mungesė absolute e
aktivitetit.
Pushimi ėshtė kėndellje e organizmit.
Saqė edhe pesė minuta gjumė mund ta largojnė
lodhjen.
Kėtė e dinė mė sė miri ata qė pushojnė pas
drekės, sė paku disa minuta dhe pastaj janė tė aftė pėr punė deri nė
mbrėmje.
Duke pushuar shpesh, do tė jeni mė efektivė nė
punė dhe mė tė ēlodhur nė jetė.
Pėr kėtė arsye ju porosis tė pushoni shpesh.
Psikologjia e fuqisė thotė se lodhja nga e cila
vuan njeriu mesatar ėshtė pasojė e gjendjes psikike, ndėrsa rraskapitja nga
puna e pastėr fizike e mendore ėshtė dukuri shumė e rrallė.
Kompania Amerikane e Sigurimeve METROPOLITEN
live ka botuar njė studim pėr lodhjen. Puna e rėndė, rrallėherė ėshtė
shkaktare e lodhjes, e cila nuk do tė mund tė shėrohej pėrmes pushimit dhe
gjumit.
Brengat, shqetėsimet dhe tronditjet emocionale
janė shkaktarėt kryesorė tė lodhjes.
Vazhdon...
(1)
(2)
(3)
(5)
(6)
(7)
(8)
(9)
(10)
(11)
(12)
(13)
(14)
(15) |
