|
Kush e kundėrshton jetėn me tė mirat e Zotit
Njė pjesė e predikuesve qė e keqpėrdorin
religjionin janė:
‑ kundėr jetės me gjithė tė mirat qė t'i ka
falur Zoti
‑ kundėr dashurisė
‑ kundėr gazit
‑ kundėr haresė.
Ata janė kundėr ēdo gjėje qė jetėn mund ta bėjė
pėrvojė tė fuqishme tė mirėqenies dhe tė lumturisė.
Ata kanė marrė krejt ēka ėshtė kėnaqėsi pėr
njeriun.
Shenjtėrit e tyre janė bėrė vetėm predikues
verbalė, duke gjetur ende mėnyra pėr mundimin e trupit tė tyre (takimet,
festat e Qerbelasė, nė Francė vrasje kolektive, nė emėr tė Xhihadit ‑
sakrifikojnė veten, vrasin tė pafajshmit, por edhe mė ekstremja, ata
shpeshherė kėnaqeshin kur e kafshonin dorėn qė i ushqente DAN BROWN, Kodi
i da Vinēit).
Feja e shkenca nuk janė nė konflikt
Derisa myslimanėt u janė pėrmbajtur udhėzimeve
kur'anore, kanė pėrparuar dhe kanė arritur ta krijojnė shtetin e tyre, i
cili shtrihet prej Oqeanit Atlantik deri nė gjirin Arabik ‑ Oqeanin Indian.
Nė tė ka lulėzuar shkenca dhe kanė jetuar e kanė
punuar dijetarė tė mėdhenj.
Bota tjetėr e atėhershme nga ta i mori arritjet
e tyre shkencore.
Edhe sot e kėsaj dite fjalorėt pėrmbajnė terma
arabė. Shumica e emrave tė yjeve dhe yjėsive gjithashtu kanė prejardhje
arabe.
Perėndimi nuk e ka ndėrtuar pėrparimin me
ateizėm, por me shkencė.
Mosmarrėveshjet rreth konfliktit tė fesė dhe
shkencės kanė lindur nga mendėsia e Kishės sė Mesjetės.
Kėshtu, dijetari i madh Galile Galileo ka qenė i
burgosur (nė njė labirint), ndėrsa Xhordano Bruno ėshtė djegur nė turrėn e
druve.
Krishterimi atėbotė pamėshirshėm ka qėruar
hesapet me dijetarėt nėpėrmjet likuidimit.
Kjo nuk do tė thotė se ka qenė keqpėrdorimi i
fesė.
Por, nuk do tė thotė, dhe kurrsesi nuk mund ta
pranojmė tezėn se pėr kėtė qė po ndodh sot duhet fajėsuar edhe Islami dhe
duhet mohuar ajo si fe.
Nė gjithė kėto rrjedha Islami mė sė paku ėshtė
fajtor.
Kur'ani i madhėrishėm gjithnjė nxit nė kėrkimin
e diturisė, urdhėron tė studiuarit dhe me vendosmėri hedh poshtė ēdo
konflikt ndėrmjet shkencės dhe fesė.
Pas tė gjitha kėtyre, si mund tė flasė dikush
pėr konfliktin ndėrmjet fesė dhe shkencės.
Tė studiohet feja dhe tė ndiqet zhvillimi i saj ėshtė
obligim.
Bota jomyslimane duhet ta dijė se Islami kėrkon
qė ithtarėt e tij tė jenė ‑dijetarė.
Feja islame kėrkon:
‑ pasardhės
‑ pasuri
‑ kėrkon luftėn nė jetė
‑ qėndrueshmėri
‑ vendosmėri
‑ ballafaqim tė guximshėm
‑ durim nė fatkeqėsi.
Por, mbi tė gjitha, kėrkon qėndrueshmėri tė
vazhdueshme.
Tė gjitha kėto janė thelbi i islamit.
Nuk ekziston koncepti i luftės sė shenjtė
Duhet t'i parandalojmė mediat dhe internetin tė
mos pėrhapin urrejtje, por tė mbrojnė lirinė e pėrcaktimit tė fesė, tė
shprehjes dhe tė mendimit.
Njė nga shkaqet kryesore pėr rritjen e
islamofobisė ėshtė koncepti i Xhihadit, lufta e shenjtė kundėr
jobesimtarėve.
Mirėpo, Ahmed Kamal Aboulmagud, gjykatės nga
Egjipti dhe profesor nė Unversitetin e Kajros, thotė se as nė Islam dhe as
nė letėrsinė islamike nuk ekziston koncepti i luftės sė shenjtė.
Ky ėshtė zbulim i Perėndimit qė na ėshtė veshur,
nuk e di si, pėrse, thotė Ahmed Kamal.
Amerika, Evropa, Rusia, Islamin e konsiderojnė
si burim tė dhunės nė rritje e sipėr kundėr civilėve.
Tashmė edhe lufta kundėr terrorizmit qė e
ndėrmorėn Uashingtoni dhe qeveritė e tjera, nga shumė myslimanė ēmohet si
luftė kundėr Islamit.
Nė shumė pjesė tė botės myslimane ėshtė ngulitur
bindja se kjo nuk ėshtė luftė kundėr terrorizmit global, por ėshtė luftė
kundėr Islamit.
Edhe feja islame ėshtė Selam‑pėrshėndetje, ėshtė
paqe.
Ata qė e kultivojnė fenė islame nė shpirtin e
tyre duhet tė jenė:
‑ tė qetė
‑ shpirtmirė
‑ johakmarrės
‑ pa brenga
‑ tė lumtur.
Porosia e fundit ėshtė e qartė:
Armiku nuk ėshtė Islami, por ekstremizmi i fesė.
Kur'ani do t'i mposhtė tė gjitha pengesat nė
rrugėn e tij tė ndritshme.
Sa herė qė e lexoj sėrishmi Kuranin, gjej diēka
tė re, qė mė ndihmon nė shėndet, nė familje, nė punė dhe nė shoqėri.
Nuk mė dhimbsen as mundi, as energjia e as koha
qė kam harxhuar, nėse pėrpjekjet e mia janė frytdhėnėse pėr mua dhe nėse i
bėjnė njė shėrbim tė mirė individit dhe shoqėrisė.
Aftėsia e tė menduarit
Mbajeni gjithnjė tė pėrqendruar vėmendjen nė
qėllimin qė synoni tė arrini dhe gjithmonė qėndroni tė gatshėm pėr tė
papriturat qė mund t'ju dalin nė kėtė rrugė. Atėherė do tė vėrtetoni
saktėsisht se cila ėshtė ajo fuqi e pazakontė qė t'ju vijė nė ndihmė.
Sukses arrijnė vetėm ata qė mendojnė pėr
suksesin dhe janė tė bindur se ai mund tė arrihet.
Disa njerėz e kanė tė kufizuar aftėsinė e tė
menduarit dhe tė tė parashikuarit pėr shkak se janė formuar nė rrethana tė
rėnda jetėsore, siē janė:
‑ varfėria
‑ mjerimi
‑ dėshtimi.
Bota nė tė cilėn sot jetojmė ėshtė shumė
dinamike, botė e ndryshimeve tė shpejta e tė vazhdueshme, ajo kėrkon:
‑ ide tė reja
‑ mėnyra tė reja tė bėrjes sė gjėrave
‑ udhėheqės tė rinj
‑ zbulime tė reja
‑ metoda tė reja mėsimi
‑ metoda tė reja marketingu
‑ libra tė rinj
‑ literaturė tė re
‑ atraksione tė reja pėr TV‑nė.
Pėrcaktimi i qartė i qėllimit qė synojmė ta
arrijmė
Mė shumė se dituria pėr tė arritur atė qė
dėshirojmė dhe dėshira e ndezur flakė pėr tė pasur atė qė duam, na ndihmon
pėrcaktimi i qartė i qėllimit qė synojmė ta arrijmė.
Gjendja e nevojshme e vetėdijes duhet tė jetė
bindja, e jo vetėm shpresa dhe dėshira.
Objektiviteti ėshtė thellėsisht i rėndėsishėm
pėr ekzistimin e bindjes.
Kur mendimet bashkohen me emocionin, ato
krijojnė te ne njė gjendje force magnetike, e cila tėrheq mendimet e tjera.
Kjo forcė mund tė krahasohet me farėn, e cila,
kur mbillet nė tokėn e frytshme, mbin, rritet dhe pandėrprerė shumėzohet;
prej njė fare tė vogėl bėhen miliona fara tė po tė kėtij lloji.
Njeriu i arsimuar ėshtė i vetėdijshėm pėr
kufijtė e lirisė sė tij. Ai mėson si tė arrijė atė qė dėshiron nė jetė dhe
me veprimet e tij tė mos i shkelė lirinė dhe tė drejtat e tė tjerėve.
Arsimimi nuk qėndron gjithaq nė diturinė e
fituar, sa nė diturinė efikase.
Njerėzit paguhen jo pėr atė ēfarė dinė, por pėr
atė se ē'bėjnė me dijen qė ata kanė.
Para se tė merrni mundin t'i kontrolloni kushtet
e jashtme, ju duhet tė jeni nė gjendje ta kontrolloni veten.
Nėse nuk arrini ta mundni UNIN tuaj, do t'ju
mundė ai juve.
Kur qėndroni para pasqyrės, nė tė njėjtėn kohė
ju shfaqen edhe miku, edhe armiku juaj.
Askush s'mund tė jetė i kėnaqur me suksesin,
qoftė ai edhe i jashtėzakonshėm, nėse nuk ka shėndet tė mirė.
Shkaqet kryesore tė shėndetit tė dobėt janė:
‑ pėrdorimi i tepėtr i ushqimit
‑ mėnyra e gabuar e tė menduarit
‑ qėndrimi i gabuar ndaj seksit
‑ mungesa e ushtrimeve fizike
‑ mungesa e ajrit tė freskėt.
Ngurrimi
Ky ėshtė njėri prej shkaqeve mė tė shpeshta tė
dėshtimit.
Shumica e njerėzve jetėn e kalojnė duke pritur
ēastin e vėrtetė pėr tė vepruar, nė vend qė tė nisen nga motoja mos
prit!
Pėrdorni tė gjitha mjetet mė tė mira tė mundshme
derisa jeni nė lėvizje.
Shumica kanė njė fillim tė mirė nė rrugėn e tyre
drejt suksesit, mirėpo shpesh nuk ia dalin tė arrijnė cakun e synuar.
Madje, tė shumtėn e rasteve njerėzit janė tė
prirur tė heqin dorė nga veprimet e tyre menjėherė pasi tė jenė shfaqur
shenjat e para tė mossuksesit.
Suksesi arrihet pėrmes fuqisė, ndėrsa fuqia
fitohet kur pėrpjekjet tona i bashkojmė me pėrpjekjet e njerėzve tė tjerė.
Personi negativ kurrė nuk arrin tė tubojė rreth
vetes bashkėpunėtorė e tė vėrė bashkėpunim me ta.
Energjia seksuale
Ėshtė njė prej stimujve mė tė fortė, ajo i nxit
njerėzit pėr veprim.
Njerėzit e suksesshėm vendimet i marrin shpejt,
kurse i ndryshojnė, kur e shohin tė nevojshme, shumė ngadalė.
Shpesh ndodh qė njerėzit tė dėshtojnė pėr shkak
se rrallė janė nė gjendje tė marrin vendime, po edhe kur i marrin pas njė
hamendjeje tė gjatė, ato i ndryshojnė shpesh dhe shpejt.
Mėdyshja dhe ngurrimi janė binjakė.
Vazhdon...
(1) (2)
(3)
(4)
(5)
(6)
(7)
(8)
(10)
(11)
(12)
(13)
(14)
(15)
|
