|
Pėr mendjet e
shėndosha, vetėm besimi pėr shtimin e pasurisė dhe pėr arritjen e
prosperitetit shpirtėror ėshtė i mangėt.
Vetėm atėherė kur
pasuria shpirtėrore dhe ajo materiale tė jenė nė harmoni me njėra‑tjetrėn,
mund tė flitet pėr njė besim dhe pėr njė qenie tė plotė nė botėn e
pėrhershme.
NĖ VEND TĖ HYRJES
Ē'mė shtyri tė
shkruaja kėtė libėr?
Nxitje e parė qė
t'i hyja pėrpjekjes pėr tė shkruar kėtė doracak, u bė njė bisedė me
vėllezėrit nė familje, e cila erdhi e u shndėrrua nė njė polemikė shumė tė
ashpėr ndėrmjet meje dhe vėllait tim.
Biseda kishte tė
bėnte me Kur'anin e madhėrishėm. Sipas vėllait tim, Kur'ani duhej tė
zbatohej ashtu siē ishte i shkruar dhe i pėrkthyer dhe pa lėnė hapėsirė pėr
zbulime e interpretime tė tjera. Shkurt, sipas tij, ai duhej lexuar e
interpretuar me njė fanatizėm tė skajshėm. Ndėrkaq, unė kisha mendimin se
Kur'ani i takon gjithė njerėzimit dhe tė gjitha kohėve; sė kaluarės, sė
tashmes dhe sė ardhshmes.
Duhet punuar mbi
baza tė parimeve tė Kur'anit, por edhe jeta ecėn, bota po bėhet gjithnjė mė
dinamike, ajo po i nėnshtrohet njė ndryshimi tė shpejtė e tė vazhdueshėm.
Prandaj, edhe ne duhet tė ecim pėrpara pėr tė mirėn e vetvetes, familjes,
rrethit dhe tė shoqėrisė si tėrėsi.
Pa marrė parasysh
polemikat e gjata dhe mendimet e kundėrta, unė e falėnderoj nga zemra
vėllanė tim, Shaipin, pėr ndihmėn qė mė ka dhėnė pėr tė ecur pėrpara dhe pėr
t'u pasuruar.
Kam kėnaqėsi tė
veēantė qė kėtė pėrvojė, kėtė mund, po e bėj realitet, duke plotėsuar dhe
arsyetuar njė dėshirė tė nėnės Mejreme dhe njė synim tė kahershėm tė punės
dhe mundėsive tė mia.
Nėna mė thoshte
pareshtur: Djali im, jeta ėshtė njė ėndėrr, nė tė cilėn duhet punuar, lutur,
besuar dhe bėrė vepra tė mira, nė mėnyrė qė kur tė shkojmė drejt shtėpisė
(pallatit) qė ėshtė nė botėn pa kthim, tė na presin shpėrblimet e merituara.
Dua ta falėnderoj
edhe djalin tim Kikin, i cili pati kurajėn dhe e la duhanin.
Sepse ai ka
meritėn qė edhe unė vendosa dhe e lashė duhanin nė momentin mė kritik pėr
shėndetin tim.
Autori
RELAKSIMI DHE QETĖSIA
Relaksimi im dhe qetėsia shpirtėrore me
energjinė e re, faktikisht, pėrballojnė sfidat, brengat dhe sėmundjet.
Kur jam mė i lumtur, mė mirė punoj dhe mė mirė
sillem me tė tjerėt.
Nuk ėshtė ēudi qė edhe tė tjerėt e vėrejnė se
jam mė i disponuar.
Nxitja mė e rėndėsishme pėr suksesin e jashtėm,
nė punė dhe nė jetė, ėshtė SUKSESI i brendshėm.
Kuptoj se kujdesi pėr punė, do tė thotė edhe
kujdes pėr UNIN tim.
Kur shoh qartazi se ē'ėshtė mė sė miri pėr mua,
rėndom atė edhe e bėj.
Pse kjo FUNKSIONON.
Prejse kam filluar tė kujdesem pėr veten time,
jam mė i qetė dhe mė i lumtur:
‑ kam mė shumė energji
- arrij me tepėr tė punoj
- ndihem mrekullueshėm.
Tri fushat qė duhet t'u pėrkushtohem janė:
- kujdesi pėr veten
- kujdesi pėr ty
- kujdesi pėr ne.
Kujdesi pėr veten do tė thotė kujdes edhe pėr tė
tjerėt.
Kujdesi pėr veten, do tė thotė tė vendos
harmoninė ndėrmjet mendimit pėr veten dhe karakterit tė natyrės sime.
A thua mė shumė kujdeseni pėr punėn tuaj, apo
pėr VETEN tuaj?
Natyrisht se pėr veten nuk kujdesemi edhe aq.
Preokupohemi me gjėra tė tjera, tė jashtme,
ndėrkaq nuk jemi tė vetėdijshėm se suksesi ėshtė brenda nesh. Kjo mė nxit tė
mendoj rreth marrėdhėnieve tė mia me njerėzit.
Kritikoja sjelljen time, kurrė veten time
Sa herė e kritikoja veten pėr diēka, veēoja njė
kohė qė thjesht tė ndalesha, tė pėrsiasja dhe tė pyesja: a ekziston ndonjė
mėnyrė mė e mirė, nė kėtė rast, tė pėrkujdesem pėr veten?
Ndalesha, pėrqendrohesha dhe kėtė pyetje ia
shtroja vetes sa e sa herė.
Dhe, besoni, raportet e mia me tė tjerėt erdhėn
e u pėrmirėsuan nė mėnyrė tė pabesueshme, si nė punė, ashtu edhe nė familje.
Kur vėrtet nuk mė pėlqente sjellja ime, e
kritikoja sjelljen time, por kurrė nuk e kritikoja veten time.
Ēdo fillim ėshtė i vėshtirė
Nė fillim e kisha tė vėshtirė tė mėsohesha tė
ndaja njė pjesė tė kohės pėr veten, t'i kushtohesha vetvetes. Mirėpo, duke e
marrė kėtė si njė obligim tė domosdoshėm, e duke e pėrsėritur disa herė nė
ditė, erdha e u mėsova.
Dhe, mė nė fund, ia arrita qėllimit, e kuptova
se kthimi nga vetja qenka njė nga virtytet mė tė larta tė shpirtit tė
njeriut.
Kėshtu, ia dola mbanė qė nga brengat tė mos
brengosesha, tė ruaja qetėsinė shpirtėrore dhe emocionale.
Prandaj, po i hedh nė letėr kėto mendime, duke
marrė pėrpjekjen e sinqertė e tė ēiltėr tė trokas nė derėn tuaj dhe t'jua
bėj tė ditur njė tė vėrtetė: shumė njerėz, po tė liroheshin nga frika e nga
brengat dhe po tė kishin besimin e vėrtetė nė veten e tyre, do tė mund tė
shėroheshin vetė.
Sėmundjet e tyre janė po ashtu reale, si dhimbja
e dhėmbit, e shpeshherė edhe njėqind herė mė serioze.
Frika shkakton shqetėsim, shqetėsimi ju ngacmon,
ju nervozon dhe ndikon nė nerva e nė lukth, pastaj shfaqet i thati.
Tash jam duke zbatuar njė metodė, me njė besim
tė palėkundur, nė luftė kundėr frikės, brengave dhe ndjenjave ndjellakėqija.
Nė tė vėrtetė, ekziston mundėsia qė nė njė
moment, nė njė kohė, njeriu tė humbasė besimin se ėshtė nė dorėn e tij t'i
zgjidhė problemet, t'i mposhtė brengat, ta mundė frikėn dhe tė ballafaqohet
me tė vėrtetėn.
Shėrimi i njėkohshėm i shpirtit dhe i trupit
Nė vend se tė marrin mundimin pėr ta ndryshuar
vetveten, ata nė kėtė rast mbyllen nė vete dhe, si pasojė e pajtimit me tė
keqen, ata shkojnė drejt shkatėrrimit.
Mjerisht, mjekėsia deri sot nuk ėshtė treguar e
aftė t'i shėrojė ērregullimet psikike dhe fizike qė i kanė shkaktuar, jo
mikrobet, por emocionet, siē janė:
‑ frika
‑ urrejtja
‑ frustrimi.
Megjithatė, shpirti dhe trupi janė njė tėrėsi e
vetme dhe ata nuk mund tė shėrohen veē e veē.
Sa e sa hulumtime dhe investime janė ndėrmarrė
pėr tė shėruar trupin e njeriut, duke menduar se kėshtu do ta shėrojnė edhe
shpirtin e tij.
Tash sapo ka nisur e po bėn hapat e parė njė
degė e re e mjekėsisė PSIKOSOMATIKA.
Ajo merret me shėrimin e njėkohshėm tė shpirtit
dhe tė trupit.
Njeriun me personalitet tė ērregulluar e veēojnė
sidomos kėto shprehje:
‑ nuk mundem
‑ nuk do tė mundem
‑ patjetėr!
‑ nuk ėshtė dashur.
Ballafaqimi me realitetin
Nėse nuk pranojmė tė ballafaqohemi me realitetin
e hidhur qė na rrethon e qė e hasim nė ēdo hap tė jetės, nė tė vėrtetė ne do
tė futemi nė njė botė tė paqenė, ne do tė ēmendemi.
Ne do tė ballafaqohemi me njė sėrė konfliktesh
gjatė gjithė jetės.
Do tė jemi tė shqetėsuar, tė tendosur dhe nervat
tanė do tė shkatėrrohen.
Ndėrkaq, kthimi nga vetja ėshtė fazė e re e
jetės sė njeriut, kur ai nis e i pėrkushtohet vetvetes, shpirtit, besimit
dhe ngritjes sė tij.
Njeriu ėshtė i lirė t'i kultivojė pasionet e
veta, por ai duhet:
‑ tė pėrmbahet nga urrejtja
‑ tė ketė guximin t'i kundėrvihet vetvetes
‑ t'i flakė mendimet ogurzeza
‑ tė kultivojė dashurinė
‑ ta thotė tė vėrtetėn.
Ne jemi pėrgjegjės pėr gabimet e bėra dhe askush
tjetėr, ato e kanė ēmimin e lartė pėr jetėn tonė.
Mirėpo, mėsimi nga gabimet ėshtė njė pėrvojė e
mirė dhe ndreq shumėēka nė jetė.
Njeriu, duke i zbuluar ligjet e natyrės, ka
arritur ta zotėrojė atė, ta shfrytėzojė pėr interesat dhe mirėqenien e vet
materiale e shpirtėrore.
Ka zbuluar si ta pėrballojė:
‑ nxehtėsinė
‑ acarin
‑ errėsirėn.
Kėshtu, ai e ka lėvizur pėrpara kufirin e lirisė
sė tij.
Ndėrkaq, liria e individit paraqet edhe
mundėsinė pėr tė gabuar, ndryshe nuk do tė quhej liri.
Praktikisht, edhe e keqja e ka anėn e saj tė
mirė.
Sėmundja nxit ruajtjen e shėndetit, dhembja
ėshtė burim i qėndresės dhe i gatishmėrisė pėr sakrificė.
A do tė mund t'ia dinim vlerėn shėndetit, sikur
tė mos ishte sėmundja?
Tė mirėn e njohim falė sė keqes.
Shqetėsimi dhe vuajtja
Problemet qė nxisin dhembjen, pa marrė parasysh
nga vijnė, cili ėshtė burimi i tyre, janė:
‑ ankimi
‑ fajėsia
‑ tronditja
‑ vuajtja
‑ keqardhja.
Njeriu me besimin e fortė pėrpiqet tė
ballafaqohet me dhimbjet, jo t'u shmanget ose t'u dorėzohet.
Shqetėsimi e brengat i japin fytyrės sonė njė
pamje tė shėmtuar, e mbushin me rrudha.
Nga shqetėsimi mund tė thinjemi, mund tė mbetemi
edhe pa flokė. Edhe sėmundjet e zemrės kanė tė bėjnė me shqetėsimin dhe me
jetėn tejet tė vrazhdė e intensive.
Zoti mund tė na i falė mėkatet tona, por sistemi
nervor nuk na i falė kurrė (Zotit nuk i pėlqen t'i bėjmė dėm vetes sonė!).
Ata qė e ruajnė qetėsinė shpirtėrore nė kėtė
kohė, ata kanė dhuntinė tė jenė imunė ndaj sėmundjeve nervore.
Vazhdon...
(2)
(3)
(4)
(5)
(6)
(7)
(8)
(9)
(10)
(11)
(12)
(13)
(14)
(15)
|
